Karščiai mūsų nesustabdė nuo dar vienos išvykos už Vilniaus ribų. Pirmajai rugpjūčio kelionei pasirinkome už maždaug 18 kilometrų nuo Vilniaus esančią gyvenvietę - Lentvarį.
Lentvaris - Trakų rajone įsikūręs miestas. Dvaras pirmą kartą paminėtas 1596 m., tačiau pati gyvenvietė pradėjo sparčiai augti tik XIX a. pabaigoje nutiesus geležinkelio liniją, nuo to laiko mieste taip pat kūrėsi įvairūs fabrikai.
Dabar Lentvaris - miestas su daugiau nei 10 tūkstančių gyventojų, čia veikia kilimų, metalo dirbinių, medienos apdirbimo, šildymo įrenginių bei kitos gamybos bendrovės.
TRUMPAI APIE KELIONĘ
Nuotolis nuo Vilniaus: ~ 18 km.
Keliavimo būdas: traukiniu ir pėsčiomis.
Kelionės kaina: 3 lt / 0,87 € į abi puses (traukinio bilietai su 50% nuolaida, pilna kaina - 6 lt / 1,74 €).
Kelionės trukmė traukiniu: ~ 20 min.
Pėsčiomis įveikta: ~ 13 km.
Senoji stotis
Lentvaryje atsidūrėme rugpjūčio 4 dieną, apie 12 valandą. Tiesą pasakius, traukinyje norėjosi užsibūti žymiai ilgiau nei 20 minučių, nes lauke buvo tikrai svilinantis karštis. Tačiau aukšta temperatūra mūsų nesustabdė nuo noro keliauti.
Kiek neįprasta, tačiau pirmasis iš architektūrinių Lentvario paminklų atsivėrė dar neišlipus iš traukinio. Ir, jei dažnai keliaujate traukinių maršrutais pro šį miestą, statinys jau tikriausiai puikiai pažįstamas iš matymo.
Raudonų plytų Lentvario geležinkelio stotis pradėjo veikti dar 1862-aisiais, ir puikiai atlieka savo funkciją ir mūsų dienomis.
 |
| Lentvario stotis vos išlipus iš traukinio |
 |
| Kita stoties pusė |
Labai patogu, jog vos perėjus požemine perėja, šalia stoties pasirodo ir parduotuvės „Maxima“ pastatas. Tiesa, ji gana nedidelė ir pilna žmonių, bet nepraleidome progos pasirūpinti gėrimais tolesniam pasivaikščiojimui.
 |
| Pirmoji iš Lentvario parduotuvių - vos išlipus iš traukinio |
Rekonstrukcija
Pirmiausia nusprendėme apžiūrėti pietinę Lentvario pusę. Miestą į dvi dalis skiria geležinkelis, todėl ir patį miesto pasivaikščiojimą tarsi padalinome pusiau.
Pradėję žingsniuoti viena iš pagrindinių gatvių supratome, jog į Lentvarį atvykome būtent rekonstrukcijos laikotarpiu. Naujai išlietas (dar net ne visur) asfaltas, šviežiai nutiesti šaligatviai kiek taisė bendrą pirmą įspūdį apie šį miestą. Tiesa, labiausiai vis tik kliūva nelabai prižiūrima pasatų išvaizda.
 |
| „Lietuvos pašto“ skyrius |
 |
| Rekonstrukcijos metas |
 |
| Geležinkelio gatvė |
 |
| Vandens bokštas įsiterpęs tarp gyvenamųjų namų, prie geležinkelio |
 |
| Vietinė turgavietė |
 |
| Čeburėkinė, panašu, vis dar veikianti |
Pro sodus? O gal ne...
Geležinkelio gatve eiti neapsimokėjo, nes toliau rastume tik daugybę privačių gyvenamųjų namų, todėl nusprendėme pasukti šalia esančia nedidele Sodų gatve. Pagal žemėlapį ja turėjome išeiti atgal į priešais stotį einančią Bažnyčios gatvę. Bet nuėję maždaug pusę kelio nusprendėme apsisukti ir Bažnyčios g. pasiekti jau eitu keliu. Ties Sodų gatvės posūkiu buvo grupelė, atrodo, nelabai maloniai nusiteikusių žmonių, kurie, pamatę, jog viską fotografuoju, pradėjo labai keistai žiūrėti į mūsų pusę.
Esame girdėję, jog Lentvaryje nusikalstamumas bent jau anksčiau buvo pakankamai didelis, todėl, nors ir tikriausiai nieko nebūtų buvę, apsukome ratą ir pasirinkome, mūsų manymu, ramesnį kelią tolesniai kelionei.
 |
| Pobūvių salė, pirtis, kavinė su baru bei kirpykla - visko daug, bet pastatas tikrai ne iš gražiausių... |
 |
| Sodų gatvė |
 |
| Seno namo likučiai |
Pėsčiųjų alėja
Grįžę iki stoties, pasukome Bažnyčios gatve. Čia prasilenkėme su dar viena parduotuve - „Fresh market“. Paėjus toliau prasideda pėsčiųjų alėja. Naujas šaligatvis, apšvietimo stulpai, naujai pasodinti medžiai - tikriausiai dar viena šiuo metu vykdomos rekonstrukcijos dalis. Tiesa, vaizdas būtų žymiai gražesnis bent elementariausiai perdažius aplinkinius namus.
 |
| Atnaujinta pėsčiųjų alėja ir bent dažų besiprašantys namai aplink |
 |
| Vienas iš daugiabučių |
 |
| Pėsčiųjų alėjos vaizdas |
Bažnyčios gatvės pavadinimas akivaizdžiai kilęs iš statinio šalia šios alėjos. Neoromaninė Lentvario bažnyčia iškilusi 1926 m. iš raudonų plytų, tvora aplink - iš akmenų.
 |
| Lentvario bažnyčia ir varpinė (dešinėje) |
Mokyklos ir sraigės
Perėję per pėsčiųjų alėją galiausiai pasiekėme didelę aptvertą mokyklų teritoriją. Pirmoji jų, pasirodžiusi tiesiai priešais - Lentvario Versmės gimnazija, įkurta 1896 m. Joje vykdomos ugdymo programos rusų kalba. Šalia, toje pačioje teritorijoje - Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla, kurioje dėstoma lenkų kalba.
 |
| Lentvario Versmės gimnazijos pastatas |
 |
| Kitas mokyklų pastatas |
Palei tvorą apėję mokyklų teritoriją radome naujesnių privačių gyvenamųjų namų. O šalia, ant mokyklos tvoros - masinę kol kas dar mažų sraigių gyvenvietę.
 |
| Pora naujesnių namų |
 |
| Sraigės nusėdusios visą tvoros pusę (nuotraukoje - tik labai nedidelė dalis) |
 |
| Nauja (arba atnaujinta) dirbtinės dangos sporto aikštelė |
Aplink daugiabučius
Supratę, kad kažko išskirtinio eidami toliau nerasime, nusprendėme nueiti iki daugiabučių ir kitu keliu patraukti atgal iki geležinkelio.
Šis pietinis daugiabučių rajonėlis didelio įspūdžio, žinoma, nepadarė. Įprasti geltonų plytų ir blokų gyvenamieji namai, be to, su nepilnai asfaltuotomis stovėjimo aikštelėmis. Tiesa, vieno iš namų apačioje įsikūrusi vietinė „Aibė“, priešais ją - kita privati nedidelė maisto produktų parduotuvė.
 |
| Keisti, tarsi kolonos, likučiai pakeliui |
 |
| Daugiabučių namų kvartalas |
 |
| Vietinė „Aibė“ namo apačioje |
 |
| Daugiabučiai |
Iki pervažos
Apsukę šį ratą pasukome keliu link geležinkelio pervažos. Ėjome Pakalnės, o po to Mokyklos gatvėmis, kol pasiekėme Lentvario pradinę mokyklą. Galiausiai, Fabriko gatve priėjome geležinkelio pervažą. Ties čia užbaigėme pasivaikščiojimą po pietinę Lentvario dalį.
 |
| Lentvario pradinė mokykla |
 |
| Įėjimas į mokyklą |
 |
| Gal kam anglies? |
 |
| Už pervažos - šiaurinė Lentvario dalis |
Per klevų alėją
Į laukus!
Užsukę į „IKI Cento“ pasipildyti vandens atsargų, grįžome iki daugiabučių kvartalo šalia Klevų alėjos. Kiek prisiminėme iš žemėlapio, būtent pro tuos pastatus turėjo būti kelias link Lentvario ežero. Tik po to susivokėme, jog visgi reikėjo įsijungti žemėlapį ir pasitikslinti. Atsidūrėme plyname lauke ir padarėme maždaug kilometro ilgio lankstą iki ežero. Na, gavome pamoką kitam kartui.
 |
| Pro daugiabučius iki ežero... ar ne? |
 |
| Nelabai panašu į kelią iki vandens telkinio |
 |
| O namai vis tolsta... |
 |
| Galiausiai pasiekėme Vytauto gatvės žvyrkelį, nuo čia - nebe toli |
Lentvario ežeras
Pasigaudę tiesioginių saulės spindulių pagaliau priėjome ledyninės kilmės Lentvario (Graužio) ežerą. Tiesa, kiek pavyko sužinoti, tai nėra tik natūraliai susiformavęs ežeras. Jis buvęs žymiai mažesniu, o vėliau buvo iškasta dauba, kuri pripildyta vandeniu iš Galvės ežero. Taip Lentvario ežero plotas buvo padidintas.
 |
| Ežeras tarp medžių |
 |
| Žmonės ežero krante |
 |
| Lentvario dvaras ežero fone |
Iki parko
Palei ežero pakrantę grįžome į Klevų alėją. Ja turėjome pasiekti dvaro teritoriją.
 |
| Toliau Klevų alėja |
 |
| Dabar jau tikrai aišku, ką reiškia „namas ant ežero kranto“ |
 |
| Ežero vaizdas nuo Klevų alėjos |
 |
| Įvažiavimas į kilimų fabriko teritoriją |
Dvaro parkas
Tvenkinukai ir kriokliai..?
Vadovaudamiesi dvaro teritorijos planu, žengėme link tvenkinukų, krioklių ir kaskadų sistemų. Bent taip buvo parašyta. Realybėje viskas atrodė kiek kitaip - tvenkinukai nusekę, kriokliams tekėti vandens nebeužtenka. Nejudinamas vanduo paviršiuje pažaliavo, o visa drėgna parko teritorija tapo didžiule varlių gyvenviete.
 |
| Vienas iš tvenkinukų |
 |
| Vanduo neturi galimybės pratekėti |
 |
| Čia turėtų būti nedidelis krioklys |
Tiesa, labai gerai yra išsilaikiusi grota šalia tvenkinukų. Paprasčiau tariant - dirbtinė akmeninė ola.
 |
| Dirbtinė ola |
 |
| Ola iš vidaus |
Iki dvaro
Po truputį judėjome link pagrindinio pastato - dvaro. Tik prieš tai užsukome į apžvalgos aikštelę. Tiesa, dabar ši aikštelė kvapo tikrai neužgniaužia - atsiveria tiesiog miško vaizdas su tvenkinukais apačioje, ir tai vos matomais tarp medžių.
 |
| Apžvalgos aikštelė |
 |
| Vaizdas nuo aikštelės |
 |
| Parko laiptai - iš akmens |
 |
| Medžiai šalia kelio |
Tiškevičių dvaras
Pagaliau pasiekėme Lentvario dvaro rūmus. Neogotikinio stiliaus raudonų plytų rūmų pastatas - tikrai vienas iš įspūdingiausių matytų. Tiesa, dvaras atrodytų žymiai gražiau, jeigu turėtų išlikusių neužkaltų langų.
Mūsų dienų istorija dėl Lentvario dvaro paprasta. 2007-aisiais jį įsigijo Laimutis Pinkevičius. Rūmai buvo gana gerai išsilaikę, o verslininkas žadėjo per kelis metus dvarą pilnai atnaujinti ir atgaivinti. Bet tai buvo tik svajonės. Asmuo bankrutavo, rūmai buvo įkeisti ir areštuoti. Yra kalbų, jog ateityje rūmai gali būti nacionalizuoti.
 |
| Dvaro rūmų priekinis fasadas ir įspūdingas bokštas |
 |
| Kita priekinio fasado pusė |
 |
| Aikštė priešais dvarą prašosi žoliapjovės |
 |
| Dvaro rūmai iš kitos pusės |
Nors visas rūmų pastatas apjuostas geležine tvora, net poroje vietų ji yra išimta iš laikančių konstrukcijų, todėl prie dvaro prisiartinti gali bet kas. Jokios apsaugos nebuvimas nulėmė tai, jog beveik visi langai išdaužyti, užkalti ir vėl išlaužyti, o šį pavasarį antrajame aukšte
buvo įsiplieskęs ir gaisras.
Lįsti į dvaro vidų būtų nelegalu, todėl to ir neketinome daryti, tačiau pro išdaužtą langą pažvelgti į vidų galimybės nepraleidome.
 |
| Dvaro vidaus vaizdas pro išdaužtą langą |
Kiti dvaro pastatai
Grįžome iki įėjimo į parką Klevų alėjos gale ir pasukome kitu keliu - palei ežerą. Čia stovi ir kai kurie kiti dvaro pastatai.
 |
| Gyvenamasis namas |
 |
| Išlikęs valdytojo namas |
 |
| Ežero vaizdas iš šiaurinės pusės |
 |
| Arklidžių pastatas |
Krioklys ir daržinė
Priėję 16 numeriu plane pažymėtą objektą - dirbtinės kilmės krioklį - nustebome, nes jame vanduo tekėjo. Po nusivylimo pačiame parke manėme, jog ir šiam kriokliui gali nepakakti vandens.
 |
| Krioklys ežero šiaurėje |
Dar truputį paėję pasiekėme ir planuotą apžiūrėti paskutinį pastatą teritorijoje - daržinę. Iš tiesų, iš šio statinio belikusios tik sienos.
 |
| Daržinės likučiai |
 |
| Sienos gerokai apgriuvusios |
 |
| Prieš grįždami, užmetėme akį ir į vandens malūno vidų, matomą pro langą |
Atgal per miestelį
Tuo pačiu keliu grįžome atgal iki Klevų alėjos ir ėjome link artimiausios parduotuvės. Šįkart pasirinkome „Maximą“, kurią gyventojai pasiekia eidami pamindžiotu taku per laukus. Truputį neįprasta matyti tokį kelią iki žinomos maisto prekių parduotuvės.
 |
| „Maxima“ laukuose |
Beveik pasiekę stotį nusprendėme nepalikti ir įvertinti paskutinę didžiųjų tinklų parduotuvę visame mieste. Nors dažnai pašiepiamai yra perfrazuojamas „Norfa“ tinklo šūkis į „Praktiški žmonės renkasi už Norfos“, Lentvaryje toks pasakymas gauna naują prasmę. Čia už parduotuvės atsiveria tikrai nebloga apylinkės panorama.
Pati parduotuvė taip pat erdvi, atremontuota ir, panašu, didžiausia visame mieste.
 |
| Vaizdas už „Norfos“ |
 |
| „Norfos“ pastatas |
Komplikuota stotis
Perėjome per pervažą jau girdint įspėjamajam signalui ir automobiliams stovint prie nusileidusių užkardų. Netrukus pasirodė ir pravažiuojantis traukinys.
 |
| Pravažiuojantis krovininis traukinys |
Pasukome link geležinkelio stoties. Nuėję į vidų, apžiūrėjome stoties pastatą ir iš vidaus - viskas gražiai prižiūrima. Kasoje nusipirkome bilietus, išėjome į geležinkelio pusę ir... nebežinojome, kur toliau. Peronų stotyje bent keturi, prie kurio stos traukinys nieks neinformavo. Informacinių ekranų ar net lentelių perėjoje su nuorodomis, kur koks peronas, nėra, todėl truputį užtrukome, bet, galiausiai, susižinoję viską, sulaukėme ir įlipome į traukinį Kaunas-Vilnius.
 |
| Geležinkelio gatve - link stoties |
 |
| Stotyje |
Dar viena „miniTrips“ kelionė įvykdyta.
Kelionės pabaiga
Gana nemažas ežeras, labai gražus rūmų parkas bei įspūdingas pagrindinis dvaro pastatas, parduotuvės išdėliotos patogiai palei pagrindinius kelius, patogus susisiekimas traukiniais. Lentvaris turi perspektyvų tapti ne tik gražesne gyvenviete, bet ir turizmo bei laisvalaikio praleidimo vieta. Deja, perasfaltuotos pagrindinės gatvės ar priešais stotį sudėti nauji šaligatviai, nors ir yra labai gerai, tokių drastiškų pokyčių tikrai neįves.
Tikėkimės, jog Lentvario dvaro teritorija su laiku bus sutvarkyta, o pats miestas ateityje keisis tik į gerą pusę.
Kelionės metu nuėjome apie 13 kilometrų pėsčiomis.
Kelionės žemėlapis ->
0 komentarai(-ų):
Rašyti komentarą