2014 m. liepos 28 d., pirmadienis

Trakų Vokė ir Aukštieji Paneriai

Liepos 23-ąją, kol dar nebuvo žiauriai karšta, nusprendėme įgyvendinti dar vieną „miniTrips“ projekto žygį. Ši kelionė skiriasi nuo anksčiau buvusių tuo, jog keliavome Vilniaus miestui priklausančiose kraštiniuose rajonuose, tačiau jie yra pakankamai toli nuo miesto centro ir sudėtingiau pasiekiami, todėl kabinti „Vilnius Trips“ etiketės prie šio įrašo tikrai negalėčiau. Tačiau šis trip'as, nors ir netolimas, iš iki šiol buvusių, drįsčiau teigti, buvo labiausiai nusisekęs, nes vos per 4 valandas sugebėjome apžiūrėti visus planuotus objektus, kartu pasivaikštant ir kiek neįprastose vietose.

Trakų Vokė - viena iš Vilniaus miesto dalių, nuo miesto centro nutolusi į pietvakarius, esanti beveik pačiame miesto pakraštyje. Gyvenvietė įkurta šalia Vokės upės, nuo 1996 m. priklauso Vilniaus miestui. Pirmą kartą Vokės vardas paminėtas 1375-aisiais. Paskutinio surašymo duomenimis, čia gyvena 4 tūkstančiai gyventojų, yra XIX a. dvaras - architektūros paminklas.

Aukštieji Paneriai - kiek arčiau miesto centro nei Trakų Vokė esanti Vilniaus dalis, supama tankių miškų ir kalvų, todėl tarsi atskirta nuo pačio miesto. Susisiekimas sudėtingas, daugelio pasirinkimas čia atvykti iš miesto pagrindinių rajonų - vieną stotelę pavažiuoti traukiniu. Aukštuosiuose Paneriuose yra įkurtas svarbus geležinkelio mazgas, veikia stotis. Gyvenvietė minima nuo 1390-ųjų.


Trumpai apie kelionę

Nuotolis nuo Vilniaus centrinės geležinkelio stoties: ~ 12 km.
Keliavimo būdas: traukiniu, pėsčiomis ir viešuoju transportu.
Kelionės kaina: 1,30 lt / 0,38 € į vieną pusę (traukinio bilietas su 50% nuolaida, pilna kaina - 2,60 lt / 0,75 €), nemokamai atgal (naudojantis Vilniaus viešojo transporto paslaugomis).
Kelionės trukmė traukiniu: ~ 13 min.
Pėsčiomis įveikta: ~ 10 km.


Pradžia ir pirmasis netikėtumas

Greitieji autobusai kartais nebūna tokie ir greiti. Tuo teko įsitikinti bekeliaujant į stotį. Tačiau atvykti spėjome, įsigijome bilietus dviems stotelėms, iki Vokės, ir sėdome į traukinį Vilnius - Kaunas.

Kodėl traukinys? Nes tai pasirodė patogesniu variantu. Iki Trakų Vokės, nors tai ir Vilniaus dalis, veža vienintelis 51 numerio autobusas, kursuojantis iki Žemųjų Panerių. Taigi, visų pirma būtų reikėję važiuoti kuriuo nors iki Žemųjų Panerių vežančiu transportu, tačiau iš tos vietos, kurios keliaujame, tokių autobusų ar troleibusų nėra. Trumpiau tariant, norėdami pasiekti Trakų Vokę viešuoju transportu turėtume keliauti su trimis persėdimais ir su visais kitų autobusų laukimais užtrukti iš viso net apie pusantros valandos. Per tiek juk galima ir į Kauną nuvykti... Todėl pasirinkome važiuoti traukiniu, kurio dėka vietoje atsidūrėme jau po 13 minučių nuo išvykimo.

Prieš išvažiuodami pasitikslinome, jog Trakų Vokėje tikrai nėra geležinkelio stoties, o tik platforma, kurioje išleidžiami keleiviai, „Google“ žemėlapiuose dar vadinama pusstote. Mums tai rūpesčių nekėlė iki tol, kol atvykome į stotelę.

Išlipome. Ir apsidairę supratome, jog traukinys stoja ne ten, kur pažymėta „Google“ žemėlapiuose. Atsidūrėme kelių kryžkelėje, o Trakų Vokę nuo mūsų skyrė upė.

Kairėje - „Google“ žemėlapiuose nurodoma pustotė, dešinėje - ten, kur buvome išleisti. Per vidurį - Vokės upė

Kiek pasivaikščioję aplinkui ir praleidę per geležinkelį važiavusį žiauriai ilgą krovininį traukinį, nusprendėme nestovėti vietoje ir pasukome, mūsų manymu, teisingiausios krypties pramindžiotu taku. Buvo kilę minčių ir keliauti palei geležinkelį ar per jį, bet idėja, žinoma, neatrodė protinga.

Kelias dar toliau (matosi ir tiltas per Vokę)

Džiunglės - taip pavadinome pasirinktą kelią prieiti iki upės

Dar vienas traukinys pralėkė viršuje, mums beeinant taku kiek žemiau

Netrukus pasiekėme Vokės upę. Ir tuomet supratome, jog pasirinkome patį geriausią kelią iki upės bei per ją pačią.

Turbūt nėra nežinančio pajūryje esančio Šventosios beždžionių tilto. Tokių kabančių ir beeinant siūbuojančių tiltų Lietuvoje, žinoma, yra nemažai, ir vienas iš jų yra nutiestas būtent čia, virš Vokės upės. Pereiti - vienas malonumas. O vaizdas nuo jo irgi ne ką prastesnis!

Kabantis tiltas virš Vokės upės

Geležinkelio tiltas (fotografuota nuo kabančio pėsčiųjų tilto)

Vokės upė

Tvenkiniai

Vos perėję per tiltą, patekome į planuose buvusį taką tarp tvenkinių. Čia jų - bent keturi, ir jie išdėstyti aplink pagrindinį kelią.

Tikriausiai autentiško akmeninio tako likučiai

Vienas iš tvenkinių pakeliui

O čia - pažvelgus į kitą kelio pusę

Takas tarp tvenkinių

Parkas

Netrukus, praėję vandens telkinius, įžengėme į pagrindinę parko teritoriją. Visas 23 ha dydžio parkas aplink dvarą buvo suprojektuotas žymaus prancūzų XIX amžiaus architekto Eduardo Andrė (Édouard François André), suprojektavusio apie 100 parkų visame pasaulyje. Tai - ne vienintelis E.Andrė darbas Lietuvoje, jo projektuoti parkai taip pat yra Lentvaryje, Užutrakyje bei Palangoje.

Pastebėjome, jog šiame parke pagrindinius takus iš abiejų pusių gaubia maždaug vienodais atstumais susodinti medžiais. Dvaro teritoriją, bent kažkada, skyrė raudonų plytų tvora, kuri, deja, ne visur yra išlikusi. Kai kur ant medžių dabar pakabinti audiniai su piešiniais.

Vienas iš kelių į parko gilumą

Tvoros likučiai

Parko keliais...

Bent nedideli papuošimai

Pasivaikščiojimas gamtos apsuptyje

Vienas iš piešinių

Atminimo plokštė Trakų Vokės dvaro parke

Dar vienas iš takų - medžių alėjų

Tiškevičių dvaras

Trakų Vokės dvaras buvo įkurtas XIX a. pabaigoje. Rūmus suprojektavo italų kilmės architektas Oleandras Markonis, jie priklausė grafams Tiškevičiams.

2002-aisiais metai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė dvarą 99 metams atiduoti „Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai“. Čia buvo vedamos ekskursijos, nuomojamos patalpos įvairiems renginiams. 

Tačiau... ties čia ir baigiasi gražioji pasakojimo dalis. Pasak portalo lrytas.lt, šie kultūros paveldo paminklo savininkai dvarui padarė 133 tūkst. litų (38,5 tūkst. eur) žalos - pradėtų darbų nepabaigė, nors oficialiai tvirtino, jog viskas padaryta. Be to, du sąjungos nariai apkaltinti 800 tūkstančių litų paramos pasisavinimu. Dėl netinkamo darbų atlikimo buvo sugadintos sienos, medinės perdangos, pastato pamatai, rūsyje ėmė kauptis vanduo, išplito pelėsis. Susipratus, jog dvaro sutvarkyti nebesugebės, „Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga“ jį perleido Vilniaus miesto savivaldybei.

Savivaldybės paskaičiavimais, dvaro ir šalia esančio parko atgaivinimui reikėtų 80 milijonų litų (~23 mil. eur), dalį sumos tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų. Nors žiniasklaidoje buvo išplitę gandai, jog savivaldybė planuoja dvare įkurti mero rezidenciją, pačios savivaldybės atstovai tai paneigė. Rūmuose turėtų būti priimami svarbūs sostinės svečiai, čia vyktų kultūros renginiai.

Galinė rūmų pusė

Priekinis rūmų fasadas aiškiai prašosi remonto

Kažkada buvęs fontanas aikštėje priešais rūmus

Kolonos

Rūmų eksterjero dalis

Mįslingas pastatas

Visai netoli nuo pagrindinio dvaro pastato, tarp medžių yra dar vienas didelis statinys. Tiesą pasakius, nagrinėjant žemėlapį prieš pat iškeliaujant į trip'ą atrodė, jog tai tikrai turėtų būti dvarui priklausantis pastatas. Klydome.

Priėję arčiau pamanėme, jog tai tikriausiai buvo kažkas panašaus į daugiabutį - pastatas paprastas, plytinis, tiesiog sumūrytas, spėjame, sovietmečiu, nesistengiant pasirūpinti prie rūmų derančia pastato išvaizda. Pasiieškojus informacijos išaiškėjo, jog šiame pastate anksčiau veikė Žemdirbystės ir dirvožemio institutas. Dėl sumažinto finansavimo patalpos ilgainiui ištuštėjo.

Mano manymu, šis pastatas neturėtų išlikti Vilniaus miesto savivaldybei įvykdžius dvaro teritorijos tvarkymo ir atkūrimo darbus.

Apleisto pastato priekis, įėjimas

Ir čia pasitvirtina sociologų James Q. Wilson ir George L. Kelling „išdaužtų langų“ teorija: „Jei pastate kas nors išdauš langą ir niekas to išdaužto lango nepakeis, tai po kurio laiko tame pastate neliks nė vieno sveiko lango“. Pavyzdys - akivaizdus

Vandens bokštas

Dabar pasukime kiek į kitą dvaro parko pusę, link vakarinių vartų. Žingsniuodami Žaliosios aikštės alėja priėjome buvusį vandens bokštą. Teigiama, kad šis statinys tarnavo ir kaip stebėjimų, apsaugos bokštas, ir kaip varpinė. Čia krosnių pagalba šildytas vanduo, kuris po to pasiekdavo kitus dvaro pastatus.

Vandens bokštas nebuvo uždarytas, todėl įžengėme į vidų. Žinoma, radome tik seno išdaužyto grindinio likučių, šiukšlių, šieno ir daugybę plunksnų - galbūt vietiniai gyventojai čia neseniai laikė vištas ar kitus plunksnuotus gyvūnus (aišku, apie tai nieko nenusimanome, todėl ir negalime nieko patvirtinti).

Vandens bokštas

Bokšto viduje - šiukšlynas

Žvilgsnis į viršų

Kelias į bokšto rūsį

Atgal į lauką

Kiti dvaro pastatai

Be didelių komentarų ir istorijų pasidalinsime kitų dvaro pastatų vaizdais.

Vienas iš griūvančių pastatų - laiptų į antrą aukštą net nebelikę

Dvaro teritoriją juosianti tvora

Dar vienas pastatas

Keliaudami toliau palei tvorą priėjome Liepų alėją - ištisą medžiais apsodintą kelią, einantį tiesiai iki pat centrinės dvaro aikštės ir dvaro rūmų. Čia yra ir vakariniai vartai, kurie, kaip vėliau pamatysime, visiškai kitokie nei esantys pietuose.

Liepų alėja

Vakariniai vartai

Apleistas sargo namelis šalia vartų

Vartų puošmena ir liepų supamas kelias iki dvaro fone

Tarsi antras dvaras...

„Atrodo, kaip antras dvaras šalia“ - būtent tokia mintis aplankė priėjus dar vieną pastatą dvaro teritorijoje. Tačiau tai, pasirodo, yra buvusių arklidžių pastatai. Iš tolo atrodo tikrai gražiai, tik priėjus arčiau pamatome, jog ir šiam pastatui reikėtų remonto. Gal ne tiek, kiek patiems rūmams - kai kurias sienų vietas tikriausiai pakaktų perdažyti.

Be to, pastato viduje veikia „Centrinės poliklinikos“ filialas, Trakų Vokės bendruomenės namai ir kelios įmonės, todėl buvusių arklidžių statinys nėra apleistas ir, matyt, yra nuolat kažkiek prižiūrimas. Šalia arklidžių pastato įkurtas nedidelis, daugiausia akmeninių skulptūrų parkelis.

Buvusių arklidžių pastatas, vakarinė pusė

Šalia pastato - sandėliai. Pagrindinis kilęs klausimas - kas užkėlė akmenį ant stogo?

Arklidžių pastato rytinis fasadas

Skulptūra geležinkeliui

Spyna ir daug raktų ant akmens. Bent taip supratome.

Ežiukas - tokį pavadinimą šiai skulptūrai tikrai duotume

Skulptūrų yra ir žymiai daugiau, tačiau, kad išlaikyti įdomumą, kitomis nuotraukomis nesidalinsime. Norėsite - nuvyksite ir pamatysite savo akimis.

Kiek paėjus prieiname nedidelį pastatą - Trakų Vokės koplytėlę, kurioje vis dar vyksta religinės apeigos.

Trakų Vokės koplyčia

Prieš iškeliaudami į pačią gyvenvietę, nusprendėme grįžti į rytinę dvaro pusę, kur padaryta apžvalgos aikštelė, nuo kurios turėtų atsiverti vaizdas į tvenkinius. Kai vaikščiojome šalia dvaro, aikštelė buvo pilna žmonių, todėl nusprendėme nuėjimą iki ten atidėti pasivaikščiojimo per parką pabaigai. Dabar toje vietoje nieko nebebuvo, todėl trumpam užsukome.

Iki apžvalgos aikštelės...

Vaizdas į tvenkinius ne toks įspūdingas, kokio tikėjomės

Išeinant iš teritorijos

Apsukome paskutinį ratą parko teritorijoje. Šalia pietinės sienos esančiose alėjose, panašu, piešinių, pakabintų ant medžių, daugiau nei kitose parko vietose.

Parko vaizdas

Dar vienas piešinys šalia tako

Parko alėja

Galiausiai nusprendėme baigti pasivaikščiojimą Trakų Vokės dvaro parke ir patraukėme link pietinių vartų. Šie - stipriai skiriasi nuo vakarinėje parko dalyje matytų. Pietiniai vartai - raudoni, labiau priderinti prie dvaro teritoriją juosiančios tvoros. Tiesa, vartų dabartinė būklė - gana prasta.

Pietinių vartų dalis

Pietiniai Trakų Vokės dvaro teritorijos vartai

Trakų Vokės gyvenvietė

Palikę parką patraukėme per pačią gyvenvietę, tiesiausiu keliu iki Galvės gatvės, kur yra viešojo transporto stotelė.

„Lietuvos pašto“ skyrius

Vietinė maisto prekių parduotuvė

Paminklinis akmuo, pastatytas 635 metų proga (bent taip supratome)

Akmuo iš arčiau

Legendos apie gyvenvietės atsiradimą

Pėsčiųjų takas

Kiek netikėtas radinys. Deja, taip ir neišsiaiškinome, kokios paskirties šis bokštas
Papildyta 2015-07-26: tai - Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologinis radaras. Už pastabą ačiū Aistei Vilutei - keliauk.info

Trakų Vokės daugiabučiai

Dar vieno gyvenamojo namo dalis

Vienintelė iš netoliese esančių didžiųjų tinklų parduotuvių - neseniai išdygusi „Maxima“

Šalia prie „Maximos“ esančios sankryžos yra stotelė, pro kurią kursuoja tarpmiestiniai autobusai bei vienintelis, 51 numerio miesto autobusas, kursuojantis pro Aukštuosius ir Žemuosius Panerius, Trakų Vokę bei Daniliškes. Būtent šiuo autobusu nusprendėme pasiekti antrą kelionės dalį - Aukštuosius Panerius.

Galvės gatvės vaizdas

Panerių geležinkelio mazgas

Atvykome į Aukštuosius Panerius. Išlipę iš autobuso iškart patraukėme per pėsčiųjų tiltą virš geležinkelio. Nuo tilto puikiai atsiveria Panerių geležinkelio mazgas - čia susikerta daug Vilnių pasiekiančių geležinkelio linijų, taip pat čia labai daug krovininių traukinių linijų.

Panerių geležinkelio mazgas

Daugybė susijungiančių bėgių (vaizdas nuo tilto į kitą pusę)

Pėsčiųjų tiltas virš geležinkelio

Nulipę nuo tilto, turėjome pasirinkimą - keliauti arba į rytų pusę, arba į vakarus. Abejose pusėse buvo objektai, kuriuos turėjome aplankyti. Galiausiai nusprendėme žengti į vakarus, kur miške yra įkurtas Panerių memorialas.

Namai pakeliui

Kelias iki Panerių memorialo

Memorialinis parkas

1960 m. buvo atidarytas vienintelis Lietuvoje parkas fašizmo aukoms atminti. Panerių memorialas įkurtas vietoje, kurioje Antrojo pasaulinio karo metais, 1941-1944 m. vokiečių kariai organizavo masines žudynes. Skaičiuojama, jog šiuose miškuose buvo nužudyta apie 70 tūkstančių žydų iš rytų Lietuvos getų, apie 20 tūkstančių lenkų. Tarp nužudytųjų buvo ir kitų tautybių žmonių, tarp jų ir lietuvių. Parke veikia ir memorialinis muziejus, kuriame eksponuojami nužudytų žmonių asmeniniai daiktai, nuotraukų kopijos. Memoriale išskirtos masinių kapaviečių bei žudynių vietos.

Užrašas prieš įeinant

Priešais - paminklinė lenta, trimis kalbomis skelbianti apie masinius žudymus, vykdytus Panerių miške

Nužudytiems lenkams atminti pastatytas paminklas

Pavardžių lenta

Paminklinis akmuo

Paminklas sušaudytiems Lietuvos rinktinės kariams savanoriams

Panerių memorialo muziejaus pastatas

Paminklas nužudytiems žydams atminti

Paminklas - obeliskas

Viena iš informacinių akmeninių lentų, su užrašais lietuvių ir rusų kalbomis

Viena iš kapaviečių

Pasak informacinės lentos, duobėje toliau kaliniai buvo verčiami kasti ir deginti lavonus

Arčiau prie duobės. Fone - trapo, nuo kurio į ugnį buvo metami atkasti lavonai, kopija

Takai memorialiniame parke jungia visas masinių žudymų duobes

Dar viena iš duobių, informacinė lenta šalia - su analogišku tekstu

Apleistas tunelis

Apvaikščioję memorialinį parką, pasukome tuo pačiu keliu atgal iki geležinkelio stoties. Netoli jos, kiek į rytus, kiaurai per kalvas yra iškastas 427 metrų ilgio geležinkelio tunelis. Jis buvo pradėtas statyti 1859 m. tiesiant geležinkelio atkarpą tarp Lentvario ir Vilniaus. Tunelis buvo uždarytas 1960-aisiais, pradėjus irti tunelio plytinėms konstrukcijoms. Nauja geležinkelio linija buvo nutiesta aplink kalvą, prieš tai dalį jos nukasus.

Dabar tunelyje gyvena šešios šikšnosparnių rūšys (viena jų įrašyta į raudonąją knygą), tai - svarbi jų žiemojimo vieta. Siekiant šikšnosparnius apsaugoti, 2004-aisiai įėjimai į tunelį buvo užmūryti. Nuo 2009-ųjų Panerių tunelis tapo valstybės saugomu zoologiniu gamtos paveldo objektu.

Kelias iki tunelio pilnai apaugęs žole ir medžiais

Plytos ties įėjimu į tunelį gerokai nubyrėjusios

Gaila, jog galima įeiti labai nedaug, nes čia pat - nuo tolesnės kelionės apsauganti siena

Sienos po truputį yra

Tunelio lubos

Žvilgsnis atgal

Kelionės pabaiga

Apžiūrėję Panerių tunelį, pasukome atgal link stoties. Planavome sugrįžti į Vilnių tuo pačiu būdu, kaip ir atvykome - traukiniu, tačiau artimiausias traukinys buvo po maždaug pusantros valandos.

Panerių stotis

Nusprendėme tiek nelaukti ir pasirinkome grįžti iki Lazdynų 20 numerio autobusu. Paminėsiu tik tiek, kad jį, kiek supratome, aptarnauja privalus vežėjas savo transportu - mikroautobusais. Įspūdžiai: veža pakankamai gerai ir greitai, bet pirmojoje stotelėje teko pasėdėti kelias minutes, kol vairuotojas bandė sutvarkyti užstrigusias ir nebeatsidarančias vieninteles keleiviams skirtas duris.

Pėsčiomis šįkart įveikėme 10 kilometrų ir visas planuotas vietas apėjome gana greitai. Žemėlapis su nueitu keliu ir pažymėtais pagrindiniais apžiūrėtais objektais:

Kelionės žemėlapis ->

0 komentarai(-ų):

Rašyti komentarą