Širvintos

Praėjus vos dienai po kelionės į Ignaliną, gegužės 3-ąją, kiek neplanuotai ir keliaujant visiškai ne šalies pažinimo tikslais pavyko neilgam užsukti į Vilniaus apskrityje esantį miestą - Širvintas.

Širvintos pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtos dar 1475-aisiais, nors pati gyvenvietė sparčiau pradėjo augti vėliau, ypač - XIX amžiuje. 1920 m. dabartinio miesto apylinkėse įvyko Širvintų-Giedraičių kautynės, kurių metu buvo sustabdytas lenkų armijos veržimasis gilyn į Lietuvą. Taip buvo išsaugota Lietuvos nepriklausomybė. 1950 m. Širvintos tapo rajono centu, po metų gyvenvietė gavo miesto statusą.

Dabar Širvintos - miestas su daugiau nei 6 tūkst. gyventojų.

TRUMPAI APIE KELIONĘ

Nuotolis nuo Vilniaus: ~ 51 km.
Keliavimo būdas: automobiliu ir pėsčiomis.
Pėsčiomis įveikta: ~ 3 km.

Prekybinė teritorija

Kelionė į Širvintas prasidėjo ties sustojimu prie vietinės „Maxima“ parduotuvės. Šalia esančioje aikštelėje ir palikome automobilį, kol ketinome apžiūrėti pirmuosius objektus. Gatve, ties miesto teritorija įvardinta Plento pavadinimu, funkcionuoja kaip pagrindinė gatvė, kuria į Širvintas atvykstama, todėl visiškai nenuostabu, jog šalia Plento g. yra ne tik parduotuvės, bet ir autobusų stotis, o visai prie pat - ir posūkis į pagrindinę mieste pėstiesiems sutvarkytą erdvę.

Plento gatvės vaizdas

Parduotuvė „Maxima“, prie kurios sustojome

Valgykla šalia

Prie autobusų stoties yra įsikūrusi ir dar viena prekybinė erdvė - vietinė turgavietė.

Turgavietė

Plytinis autobusų stoties pastatas

Autobusų stoties peronas

Truputį paėjus šiaurės vakarų kryptimi pasiekiamas pėsčiųjų bulvaras, o prieš patenkant į jį - gražiai sutvarkytas nedidelis skveras-praėjimas. Šalia stovi remonto labai besiprašantis pastatas, kuriame įsikūręs restoranas ir kitos firmos.

Papildyta 2015-07-26: pravažiuojant pro šalį pastebėjome, jog bent jau pastatas, kuriame įsikūręs restoranas, buvo atnaujintas ir dabar atrodo žymiai gražiau.

Kelias link pėsčiųjų bulvaro

Augalais dekoruota erdvė

Restoranas „Putinas“ ir drabužių parduotuvė

Pėsčiųjų bulvaras

Nors Plento gatvė yra ta, pro kurią atvykstama į miestą, Igno Šeiniaus gatvė neabejotinai yra Širvintų „vizitinė kortelė“ - čia, gatvės viduryje yra įkurta pėsčiųjų erdvė, kurią iš abiejų pusių supa automobiliams skirtos juostos. Pėsčiųjų takas buvo atremontuotas prieš keletą metų ir dabar atrodo tikrai neblogai.

I. Šeiniaus g. pėsčiųjų zona

Suoliukai šalia medžių - tradicinis pėsčiųjų bulvarų bruožas

Kaip įprasta tokiose zonose, čia irgi yra mažosios architektūros pavyzdžių, nors ir vos keletas. Tako pradžioje, gėlių apsuptyje stovi miesto laikrodis. Paėjus kiek toliau - rutulys, kiek supratome, atliekantis tarsi fontano funkciją - rutulio pagrindas buvo šlapias, nors jokių vandens srovių nesimatė. 

Laikrodis bulvaro pradžioje

Rutulys

Pagrindinės gatvės gale - I. Šeiniaus g. pagrindinis fontanas, kuris, deja, mūsų kelionės metu buvo išjungtas. Šalia jo - nepasiklysti padedanti didžiulė pasaulio šalių rodyklė, suformuota tiesiog pėsčiųjų bulvaro grindinyje.

I. Šeiniaus g. fontanas

Pasaulio šalių rodyklė, pravardžiuojama „kompasu“

Gatvėje yra ne tik gyvenamųjų namų, bet ir paslaugas teikiančių įmonių, pavyzdžiui - bankas, kirpykla, vaistinė, naudotų daiktų parduotuvė ir kitos.

„Swedbank“ stogeliui trūksta apdailos

Įvairių įmonių pastatas

„Siela“ (skulpt. Kęstutis Musteikis)

I.Šeiniaus gatvės gale taip pat įsikūręs Širvintų paštas, šalia - kultūros centras ir biblioteka.

Širvintų pašto skyrius

Biblioteka su kultūros centru

Posūkis į Vilniaus g.

Nors priešais matėsi tvenkinys, pasukome kita iš pagrindinių - Vilniaus - gatve, į šiaurės vakarų pusę. 

Vilniaus g. į kitą pusę, nei pasukome

Autobusų stotelė

Pirmasis iš pastatų pakeliui - Širvintų rajono savivaldybė.

Savivaldybės pastatas

Šone esančiame pastate yra įsikūrusi „IKI“, o nuo šio pastato einant toliau yra sutvarkyta nemaža Vilniaus gatvės atkarpa - pristatyta suolų, pakeista danga, atnaujintas apšvietimas.

Zona prie IKI - be suolų, todėl, tikriausiai, atlieka tiesiog miesto gražinimo funkciją

Sutvarkyta Vilniaus g. atkarpa

Paėjus dar truputį pasiekiamas Širvintų rajono policijos komisariatas, prie kurio taip pat aptvarkyta erdvė, pastatyta skulptūra.

Policijos komisariatas ir skulptūra šalia pastato

Pasukę kita gatvės puse priėjome prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvę.

Širvintų „Norfa“

Dar viena skulptūra

Poilsio zona

Netrukus pasiekėme suformuotą poilsio zoną. Suoliukai, gėlės ir fontanai, tiesa, mūsų kelionės metu taip pat neįjungti - taip atrodo tikrai gražiai sutvarkytas skveras prie Širvintų tvenkinio.

Sutvarkyta tvenkinio zona

Dešinėje - kelionės metu neveikęs fontanas

Šalia esančioje pievoje taip pat stovi keletas akmens skulptūrų.

Kėdės formos skulptūra

Praminėme „spirale“

Palei tvenkinį

Visą piečiau esančią tvenkinio pakrantę juosia pėsčiųjų takas.

Kitame krante matomas Širvintų miesto paplūdimys

Takas palei tvenkinį

Su vandens atspindžiais...

Keliaujant toliau, netrukus prieinama aikštė, kurioje 1981 m. pastatyta skulptūra „Širvinta“ (skulpt. Vilimas Ketvirtis). Šis meno kūrinys yra tapęs Širvintų miesto simboliu, dažnai matomu gyvenvietės fotografijose.

Skulptūra „Širvinta“

Tvenkinio krantinė ties skulptūra

Šalia esančiame pastate įsikūrusi Širvintų seniūnija.

Seniūnijos pastatas

Pro mokyklą - atgal

Pakilę laiptais aukštyn grįžome į kitą Vilniaus gatvės dalį. Čia galima rasti technikos ir statybinių medžiagų parduotuvių bei kitų įmonių.

Laiptai atgal į Vilniaus gatvę

Širvintų „Senukų“ prekybos centras

Atnaujintas įvairių įmonių pastatas

Siekdami neiti atgal tuo pačiu keliu, pasukome pro Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją, įkurtą 1924-aisiais. Tiesa, šį titulą mokykla turi po reorganizavimo, nuo 2006-ųjų.

Renovuotas gimnazijos pastatas

Akmeninių skulptūrų Širvintose tikrai netrūksta

Bažnyčios teritorija

Praėję pro mokyklą ir pasiekę pėsčiųjų bulvarą, grįžome atgal iki automobilių stovėjimo aikštelės prie Plento gatvės ir netrukus nuvažiavome iki žymiausio Širvintų architektūrinio simbolio - bažnyčios. Ji pastatyta 1860 m., turi klasicizmo ir baroko bruožų. Pirmoji, medinė bažnyčia čia buvo pastatyta 1475 m.

Vilniaus gatvė ties bažnyčia

1860 m. pastatyta Širvintų bažnyčia

Bažnyčios teritoriją juosia akmeninė tvora

1927-aisiais prie bažnyčios buvo pastatytas paminklas (skulpt. Robertas Antinis), skirtas žuvusiems 1919-1922 m. vykusiuose mūšiuose prie Širvintų. 1954-aisiai paminklas nugriautas, o 1991-aisiais vėl atstatytas.

Atstatytas žuvusiems pagerbti skirtas paminklas

Užrašas paminklo šone

Skveras atlieka ir poilsio funkciją

Nuo skvero, kuriame stovi paminklas, matomos miesto kapinės. O kitoje gatvės pusėje - dar viena rekreacinė zona, vadinama Jaunimo sodu. 

2012-aisiais dėl šios teritorijos buvo kilęs skandalas - priešais Jaunimo sodą esanti bažnyčia užsimanė panaikinti arba sumažinti šią žaliąją erdvę ir vietoj jos įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Laimei, teritorija išliko nors ir nedidele, ir senokai neatnaujinta, tačiau, visgi, žaliąja erdve, o ne dar viena asfaltu padengta zona.

Miesto kapinės

Jaunimo sodas

Šalia skvero prie bažnyčios stovi istoriškai svarbus namas, kuriame, kaip skelbiama paminklinėje lentoje ant sienos, 1944-1953 m. buvo kalinami kovotojai už Lietuvos nepriklausomybę.

Namas išsiskiria ir savo išvaizda

Paminklinė lenta

Kelionės pabaiga

Išbuvę Širvintose apie pusantros valandos turėjome keliauti, todėl nedidelį trip'ą ties šiais miesto objektais ir baigėme.

Paskutinis žvilgsnis prieš išvažiuojant

Širvintoms galima dėti pliusą už gražiai atrodančią I. Šeiniaus bei vietomis aptvarkytą Vilniaus gatvę, taip pat zoną prie tvenkinio. Tikimės, fontanai įjungiami ne tik švenčių dienomis, bet ir dažniau, nes tai objektai, kurie tikrai suteikia gyvybės bet kokiai gyvenvietei.

Deja, Širvintos nepasirodė labai jaukiu miestu. Vienas pagrindinių trūkumų - jau vien palei aptvarkytas gatves, vos atvykus į gyvenvietę, pasitikę pajuodę, aptrupėję, netvarkomi pastatai. Be to, žaliosios erdvės, pavyzdžiui, Jaunimo parkas, atrodytų žymiai geriau, jei būtų nutiesti nauji takai (iki kai kurių suolų jų net nėra), atnaujintas apšvietimas (kai kurie stulpai išsikraipę, apdaužyti) - tai galėtų sukurti naują miesto traukos erdvę, o kai kurie iš šių aptvarkymų galėtų būti atlikti labai pigiai, pačios bendruomenės pagalba. Lygiai taip pat galėtų būti nutiesti nauji, pilni takai palei tvenkinį. Tiesa, kiek pamatėme iš tolo, paplūdimio smėlį irgi jau keičia išaugusios žolės.

Širvintos tikrai dar turi kur stengtis, o kadangi vieta miestui tikrai palanki, tinkamai sutvarkius teritorijas Širvintos galėtų tapti žymiai gražesne gyvenviete. Skulptūrų, kurių mieste jau tikrai nemažai, galėtų dar daugėti, o jos turėtų būti labiau akcentuojamu traukos objektu.