Ukmergė

Saulėtą spalio 17-ąją nusprendėme įgyvendinti dar vieną kiek retesnę projekte autobusinę kelionę. Šįkart pagrindiniu tikslu pasirinkome Ukmergės miestą. Nuostabus oras tokiu laikotarpiu žadėjo kuo puikiausią dieną pasivaikščiojimui.

Ukmergė - miestas Vilniaus apskrityje, nuo sostinės nutolęs apie 76 kilometrus, įkurtas prie Šventosios upės. Tai - sena Lietuvos gyvenvietė. Ilgą laiką sklandė legendos, jog Ukmergė galėjo būti įkurta dar XIII a. pirmoje pusėje, tačiau, visgi, pirmą kartą ji rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1333 m., nors pilis ir gyvenvietė čia tikrai jau buvo anksčiau. 1792 m. stiprėjanti Ukmergė gavo miesto teises, tarpukariu tapo apskrities, po karo - rajono centru, čia kūrėsi daug fabrikų, gamyklų, įmonių. Srautai į miestą sumažėjo nutiesus autostradą Vilnius-Panevėžys. 

Dabar Ukmergė - miestas su 22 tūkstančiais gyventojų.

Trumpai apie kelionę

Nuotolis nuo Vilniaus: ~ 76 km.

Keliavimo būdas: autobusu, automobiliu ir pėsčiomis.

Kelionės kaina: 2,45 € autobusu į priekį, 2 € atgal (bilietai su nuolaida, pilna kaina autobusu į priekį - 4,90 €, atgal - 4 €).

Kelionės trukmė autobusu į priekį: ~ 1 val. 05 min.

Kelionės trukmė autobusu atgal: ~ 1 val. 25 min.

Pėsčiomis įveikta: ~ 17 km.

Nuoširdus ačiū Daumantei Akstinavičiūtei už galimybę pažinti Ukmergės miestą!

Mūšios (partizanų) parkas

Prieš pradedami pažintinę kelionę su gyvenviete, pirmiausia nuvykome į šalia Ukmergės, labai vaizdingoje vietoje įkurtą Mūšios miško parką, kartais dar vadinamą partizanų arba A. Svarinsko (įkūrėjo garbei) parku. Jame stovi po kryžių kiekvienam partizanų Didžiosios Kovos apygardos batalionui, vadams. 

Mūšios (partizanų) parkas

Parko įkūrėjui Alfornsui Svarinskui, mirusiam 2014-aisiais, pastatytas naujas kryžius

Kryžius A. Svarinsko atminimui

Aikštelėje prie miško įkurta ir nedidelė erdvė renginiams

Parke atsidūrėmė ryte, taigi, vis dar bekylant saulei gamtos vaizdas tikrai buvo žavintis.

Miškai supa visą plotą

Kelias tarp medžių

Vienas iš tvenkinių...

Bunkeriai ir kapinės

Šiek tiek pasivaikščioję parke grįžome į Ukmergės miestą. Palikę automobilį pramoninėje teritorijoje Kareivinių gatvėje pirmiausia apžiūrėjome čia esančius bunkerius. Na, bent jau taip galima spręsti iš vaizdo. Tiesa, rasti daugiau informacijos apie šią teritoriją, deja, nepavyko. Įėjimai sandariai uždaryti, taigi, galbūt jie dabar naudojami kaip sandėliai.

Vienas iš įėjimų

Apačioje - naujai įstatytos durys

Dar vienas įėjimas, o viršuje, panašu, ventiliacinės paskirties bokštas

Bendras vaizdas iš toliau

Kareivinių gatvė

Visa teritorija - pramoninė, čia veikia „Aukmergės“ baldų fabrikas

Visai šalia - akmenine tvora aptvertos, kaip supratome, vienos iš Ukmergės stačiatikių kapinių. Jų aplink miestą nemažai, todėl lengva susimaišyti, kur yra kurios, o šios išvis mažai minimos. 

Paminklai

Panašu, jog tai - senesnės kapinės, dauguma paminklų čia tikrai nėra nauji

Leidžiantis palei tvorą

Dukstynos mokykla ir Vaižganto kapinės

Pasivaikščioję patraukėme į kitą, šiauresnę miesto pusę... prie dar vienų kapinių. Tačiau pradžioje apsižvalgėme prie pirmosios mieste pamatytos mokyklos.

Dukstynos pagrindinė mokykla atidaryta 1977-aisiais ir jau pirmaisiais metais joje mokėsi virš 1200 mokinių. Nuo 1990-ųjų čia sustiprintai dėstoma lietuvių, nuo 1992-ųjų - anglų kalba. 2000 m. mokykla tapo Dukstynos vidurine, o nuo 2001-ųjų įgijo pagrindinės mokyklos statusą.

Kelias į mokyklą

Pagrindinis Dukstynos pagrindinės mokyklos įėjimas

Toliau - keturių gatvių apsuptos Vaižganto kapinės. Tai - vienos iš didžiausių miesto kapinių, kuriose yra porą svarbių objektų.

Didžiulį plotą užimančios Vaižganto kapinės

Kapinės išsiplėtusios į visas puses iki pat gatvių

Kapinėse yra nacionalinės reikšmės memorialinis kultūros paveldo objektas - Lietuvos karių, žuvusių kovose su Lenkijos kariuomene 1919–1923 m., kapai.

Lietuvos karių kapai

Paminklas greta

Čia taip pat yra svarbus statinys - koplyčia. Idėja jos pastatymui kilo vyskupui Motiejui Valančiui, kadangi nebuvo vietos mirusiųjų šarvojimui. Gavus leidimą medinei koplyčiai, o vėliau - mūrinei, 1870-aisiais prasidėjo statybos. Pastatas buvo baigtas statyti XIX a. pabaigoje, pasižymi istorizmo ir neoklasicizmo bruožais, yra įtrauktas į kultūros paveldo registrą.

Vaižganto kapinių koplyčia

Įėjimo į kapines vartai

Kapinių krašte - dar viena masinė kapavietė. Čia yra įkurtos Pirmojo pasaulinio karo karių kapinės.

Antkapiai

Kapai ir čia užima nemažą plotą

Paminklas su data - 1915

Išeinant...

Gimnazijos ir bažnyčia

Dar kartą pavažiavome, šįkart arčiau, link Maironio gatvėje viena šalia kitos išsidėsčiusių mokyklų.

Atnaujintas stadionas

Maironio gatvės vaizdas šiaurės rytų kryptimi

Gatvės gale - bažnyčia, iki jos dar prieisime

Ties Basanavičiaus ir Maironio gatvių sankirta viena šalia kitos stovi dvi Ukmergės mokyklos. Pirmoji jų - Antano Smetonos gimnazija, įkurta 1937-aisiais. Šią architekto Feliksio Bielinskio suprojektuotą reprezentacinę mokyklą įkūrė „Saulės“ draugija. Vestibiuliuose buvo įrengti fontanėliai, interjeras papuoštas bareljefais. Pats pastatas iš išorės taip pat atrodo gana išskirtinai.

Mokyklos pavadinimai keitėsi daug sykių, o Antano Smetonos vardas buvo suteiktas 1998-aisiais. Dar po trejų metų vidurinė mokykla tapo gimnazija.

Antano Smetonos gimnazija (kairėje)

Pastato priekis su pagrindiniu įėjimu

Perėjus gatvę pasitinka dar viena mokykla - Jono Basanavičiaus gimnazija. Ji įkurta šiek tiek vėliau, 1939-aisiais, o karo metais pastato kontrolę perėmę Vokiečių kariai iš mokyklos padarė sandėlį. Pastatą atstačius 1944 m. čia vėl pradėjo veikti mokslo įstaiga. Jono Basanavičiaus vardas suteiktas 1989-aisiais, o gimnazijos statusas - 2008 m.

A. Smetonos gimnazijos priekinis kiemelis, fone - J. Basanavičiaus gimnazija

Jono Basanavičiaus gimnazija

Įėjimas

Gatvės gale - jau minėta neoklasicistinė akmenų mūro bažnyčia, atrodanti tikrai gana įspūdingai. Pirmoji bažnyčia Ukmergėje taip pat buvo ir viena pirmųjų Lietuvoje, pastatyta dar 1387-aisiais. Vėliau statytos naujos bažnyčios bent porą kartų sudegė ir buvo perstatytos, kol galiausiai 1820 m. išaugo ši. Šalia jos taip pat stovi klasicistinė pusiau mūrinė, pusiau medinė varpinė.

Maironio-Bažnyčios g. sankirtoje stovinti bažnyčia

Klasicistinė varpinė

Pastato šonas

Bažnyčios gatvė

Link piliakalnio

Eidami Bažnyčios gatve netrukus pasiekėme pagrindinę mieste Vytauto gatvę, ties kuria yra įkurtas Ukmergės senamiestis. Tačiau visų pirma nusprendėme apsilankyti kitoje vietoje - užkopti į miesto piliakalnį.

Krepšinio aikštelė su vaizdinga miesto panorama Bažnyčios gatvėje

Beveik priėjome Vytauto g.

Išlindę pagrindinėje miesto gatvėje atsidūrėme šalia „Ryto“ specialiosios mokyklos, kurioje mokomi intelekto sutrikimus turinys vaikai. Šiame pastate mokslo įstaigos veikia dar nuo 1840-ųjų, kai čia veiklą pradėjo speciali bajorų vaikams skirta mokykla. Vėliau ją pakeitė rusų progimnazija, įvairios gimnazijos, mokytojų seminarija.

„Ryto“ specialioji mokykla

Vienas iš prasidedančio senamiesčio pastatų pakeliui

Kitoje pusėje atsiveria vaizdas į Vilkmergėlės upelį

Vytauto g.

Šalia piliakalnio, šiame pastate kitoje pusėje nuo gatvės - „Piliakalnio baras“

Ukmergės piliakalnis

Tikrai nesuklysiu sakydamas, jog Ukmergės piliakalnis - vienas pagrindinių ir svarbiausių miesto objektų. Šioje vietoje yra stovėjusi Vilkmergės pilis, čia vyko kovos su kryžiuočiais. Piliakalnio aukštis siekia 16 metrų.

Ukmergės piliakalnis

Teritorija prie piliakalnio gana neseniai (2012-2013 m.) buvo sutvarkyta, čia įrengti nauji akmeniniai takai, sukurta nedidelė estrada, sutvarkyti upės krantai, pastatytas tiltelis. Aplinka tikrai gražiai sutvarkyta.

Ukmergės piliakalnio estrada

Skulptūra ant tiltelio

Tiesa, nors galime pagirti sutvarkytą aplinką šalia piliakalnio, radome minusą dėl jo paties. Kalno šlaitu nutiesti laiptai mūsų lankymosi metu buvo ne geriausios būklės - dalis pakopų išlūžusios. Tikimės, jog ši problema jau sutvarkyta arba tai bus padaryta artimiausiu metu. 

Laiptai ant piliakalnio

Žvilgsnis į tiltelį virš Vilkmergėlės iš aukščiau...

Teritorija šalia piliakalnio

Vaizdas nuo piliakalnio į pietinę pusę - tiltas virš Šventosios

Vienas iš namų žemiau

Žvilgsnis į miestą...

Senamiestis

Nusileidę nuo kalno apžiūrėjome dar vieną religinį statinį, šįkart - medinę sentikių cerkvę. Ji čia stovi nuo 1873-iųjų. Pastate kartu įrengtos gyvenamosios šventiko patalpos. Cerkvė Vokietijos okupacijos laikotarpiu buvo paversta arklidėmis. 

Sentikių cerkvė

Šalia esančios Pakalnės g. namai

Vilniaus gatve grįžome atgal iki centro - metas pasivaikščiojimui dar viename lietuviškame senamiestyje. XIX-XX a. Ukmergės senamiestis - istorinė miesto dalis, paskelbta urbanistikos paminklu. Per čia driekėsi keliai į didžiuosius Lietuvos miestus bei kelias iš Varšuvos į Sankt Peterburgą. Pastatų išvaizda išliko nepakitusi nuo XX a. pradžios.

Vienas iš senamiesčio pastatų, ties Žuvų g.

Centrinės aikštės ir Vilniaus g. kampe esantis statinys - tai 1957 m. pastatytas kino teatras „Draugystė“. Tiesa, jis nebeveikia, tačiau tai buvo pirmasis mažesniame Lietuvos mieste atidarytas plačiaekranis kino teatras.

Jei lankėtės sostinės Naujosios Vilnios mikrorajone, tikėtina, kad šio pastato išvaizda jums jau matyta. Ten, analogiškai atrodančiame pastate, taip pat anksčiau veikė kino teatras tuo pačiu „Draugystės“ pavadinimu, o 2012-aisiais pastate labai kūrybingai sugebėjo įsikurti „Maxima“ prekybos centras.

Buvęs kino teatras „Draugystė“ mūsų lankymosi metu buvo tvarkomas

Dabartinėje Kęstučio aikštės vietoje anksčiau yra buvusi prekybinė aikštė, dabar tai - poilsio zona, su suolais medžių pavėsyje.

Kęstučio aikštė

Pastatai kitoje gatvės pusėje

Pagrindinis simbolis Kęstučio aikštėje - Liudo Truikio paminklas „Lituania Restituta“ (Atkurtoji Lietuva), čia pastatytas 1930 m. Tiesa, 1951 m. paminklas buvo nugriautas ir čia pat užkastas po žeme, o atstatytas tik 1990 m.

Lietuvos nepriklausomybės paminklas

Dar vienas senamiesčio teritorijos pastatas

Tiesiai už paminklo - Ukmergės rajono savivaldybės pastatas

Vietinė kavinė

Pastatas ties prasidedančios Kauno g. kampu

Dar vienas statinys, kurį norime plačiau paminėti ties aikšte išaugo 1786 m. Nuo XX a. pradžios čia buvo įsikūręs teismas. Deja, 2012 m. pab. - 2013 m. pradž. pastatas liūdnai išgarsėjo, kadangi patalpų viduje buvo rasta daugybė gyvsidabrio, čia dirbusiems teisininkams nustatytas lengvas apsinuodijimas šia medžiaga. 

Statinys ir mūsų kelionės metu buvo apleistas, pranešimas ant durų skelbė, jog dar nuo 2013-ųjų teismai išsikėlė į policijos komisariatą. Kadangi gyvsidabris yra įsigėręs į pastato sienas, šio statinio likimas nėra aiškus. 

Apleistas apylinkės teismų pastatas

Pranešimas ant durų

Visai netoli pastato - turbūt mieliausia matyta skulptūra Lietuvoje. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose organizuotuose rinkimuose buvo surastas tinkamiausias pavadinimas šiai Ričardo Širvelio skulptūrai -  „Šuo Keksas“. Vaizdas tikrai labai žaismingas.

Vienas naujesnių Ukmergės simbolių - „Šuo Keksas“

Pastatai greta

Pilies parkas

Iš Kęstučio aikštės lengva patekti į šalia esantį pilies kalną, ant kurio įkurtas miesto parkas. Čia taip pat yra stovėjusi pilis, tačiau ji sunyko XIII amžiuje. Dabar, pasivaikščiojus jaukiais takais tarp medžių, galima prieiti vietą, iš kurios atsiveria gražus tolimas vaizdas į kitoje upės pusėje išsidėsčiusią miesto dalį.

Pagrindinis miesto parkas

Parkas, kaip ir turi būti, atlieka rekreacinę funkciją

Galima ne tik pasėdėti, bet ir vaizdu pasigrožėti

O štai ir pats vaizdas!

Toliau per centrą...

Vienadienių kelionių metu beveik niekuomet nėra laiko poilsiui, todėl netrukus pasukome atgal link pagrindinės miesto dalies.

Ukmergės viešojo transporto autobusas

Šiame pastate veikia viešbutis

Aplinka centrinėje miesto dalyje tikrai gražiai tvarkoma

Žvilgsnis tolyn  Kauno gatve

Šalia kultūros centro įsitaisęs yra dar vienas miesto objektas - Dukstynos akmuo, čia esantis nuo 1975 m. Jis buvo rastas gretimame Dukstynos kaime, galiausiai atgabentas ir pastatytas Ukmergėje 750-ojo miesto jubiliejaus proga. Akmuo paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, sveria apie 75 tonas, ant jo pritaisytas skulptoriaus Vaclovo Krutinio sukurtas bareljefas, kuriame - mergina su dviem vilkais - sąsaja su miesto legendomis.

Dukstynos akmuo

Turbūt galima teigti, jog pagrindinė miesto bažnyčia stovi taip pat šioje gatvėje, ties Kauno ir Vienuolyno g. sankirta. Čia yra buvusi medinė bažnyčia, o po jos gaisro pastatyta mūrinė cerkvė, kuri vėliau paversta bažnyčia. Pastatas pastatytas po 1863-iųjų, yra neobizantinio stiliaus, vienabokštis.

Bažnyčia

Ukmergės kultūros centro pastatas

Nuo seno šiame pastate veikė universalinė parduotuvė, pastatas prekybinę funkciją išlaikė iki dabar

Klaipėdos gatvė

Šiame pastate veikia pašto skyrius

Priešais - Ukmergės miestų partnerių rodyklė

Tolesnė Kauno gatvės dalis

Apžiūrėję pagrindinius objektus centre, daugiau niekur nebenuklydome - keliavome toliau tiesiai Kauno gatve iki sankirtos su Žiedo gatve - toliausių planuotų apžiūrėti objektų.

Bankas įsikūręs gana išskirtinės išvaizdos pastate

Dar vienas neįprastas pastatas, deja, seniai netvarkomas

Žvilgsnis į Deltuvos gatvę, kuria nėjome

Skulptūra „Vėliavnešiai“ (1982 m., autor. - Vaclovas Krutinis)

Dešinėje - vandens bokštas, pastatytas 1932 m.

Pastatas užkaltais langais labai primena stotį...

...tačiau pagal Kultūros paveldo registrą išsiaiškinome, jog štai šis baltas pastatas - buvusi siaurojo geležinkelio Ukmergė-Jonava stotis, statyta XIX a. pradžioje

Priekinio fasado viršutinė dalis

Parduotuvė taip pat įsikūrusi sename pastate

Kitoje pusėje - keliukas kažkur, tikriausiai - prie gyvenamųjų namų

Čia, tolesnėje Kauno gatvės dalyje, yra įsikūrusi Ukmergės technologijų ir verslo mokykla, veikianti nuo 1938 m.

Technologijų ir verslo mokykla

Kadangi laisvo laiko dar turėjome labai daug, nusprendėme užsukti arčiau kitų mokyklos korpusų. Čia, šalia, yra ir bendrabutis, ir sporto kompleksas ir dar gana įspūdingai atrodantis stadionas su labai gražiu atsiveriančiu vaizdu.

Mokyklos bendrabutis

Kelias link sporto komplekso

Atnaujintas stadionas

Puikus pavyzdys, kaip tinkamai tokioje vietoje galima įkomponuoti užrašą

Grįžę link gatvės ir apsilankę vietinėje „Maximoje“ apsigręžėme ir keliavome atgal

Einant pradžioje prie dar vieno kultūros paveldo sąraše esančio pastato buvo daug žmonių, taigi jį įamžinome grįždami atgal. Tai - klasicistinė Ukmergės arklių pašto stotis. Pastate šiuo metu veikia Vilkmergės klinika.

Pašto stotis

Alėja

Sugrįžę į senamiestį pasukome link turbūt gražiausios Ukmergėje vietos - Vienuolyno gatvės.

Atnaujinta kietąja danga dengta pėstiesiems skirta plati zona gali puikiai atlikti renginių aikštės funkciją 

Vienuoliams atminti skirta skulptūra (dešinėje prie medžio) šalia poilsio zonos

Vienuolyno gatvė pasižymi tuo, jog jos centre jau nuo seno buvo nedidelė pėsčiųjų alėja. 2010-aisiais šią teritoriją aplankė pokyčiai - buvo sudėta nauja danga, suolai, senus medžius pakeitė naujos liepaitės. Visa alėja pasikeitė neatpažįstamai ir dabar labai puošia Ukmergės miesto veidą.

Vienuolyno g. alėjos pradžia

Alėjoje (kitoje pusėje) taip pat stovi prieštaringai vertinama skulptūra - kubas (mūsų lankymosi metu dar nieko nebuvo)

Tolyn alėja...

Skulptūra ant įėjimo stogelio

Dekoruota knygyno siena; toks piešinys čia atsirado 2012-aisiais, o vėliau 2015 m. nuspręsta jį perkurti naudojant plieno lakštus ir išryškinant sienos dalį kita spalva

Dar vienas žvilgsnis į alėją, šįkart - iš kitos pusės

Vasario 16-osios gatvė

Vietinės kavinės-baro įėjimas

Buvę žydų pastatai

Yra žinoma, jog kurį laiką Ukmergėje žydai sudarė didžiausią tautinę gyventojų grupę. Nors karai ir masinės žudynės padarė savo, šios tautos palikimo mieste gausu. Pats matomiausias - alėjos gale esanti didžioji sinagoga, vėliau perdaryta tiesiog į vaikų sporto salę.

Buvusi didžioji sinagoga (iš alėjos pusės)

Galinis pastato fasadas

Antrasis statinys - tiesiai už didžiosios sinagogos esanti mažesnė "Bet Hamedraš" sinagoga, vėliau perstatyta į gamybinės paskirties pastatą.

Buvusi „Bet Hamedraš“ sinagoga

Aikštelėje tarp buvusių sinagogų įkurtas nedidelis miesto skateparkas

Kitų žydų statinių toli ieškoti taip pat nereikia - mūsų ką tik apžiūrėtame plytiniame baro pastate anksčiau yra veikę našlaičių namai (įkurti 1922 m.).

Dabar - baras, anksčiau - žydų našlaičių prieglauda

Palei šią, Vasario 16-osios gatvę, išsidėstę visi išlikę žydų pastatai

Paskutinis statinys anksčiau taip pat atliko religinių apeigų funkciją, be to, čia veikė pasiturinčių žydų vaikų mokykla.

Buvę maldos namai - žydų vaikų mokykla

Giliau senamiestyje

Trumpam nusprendėme įlįsti į vidines senamiesčio gatves tikėdamiesi pamatyti dar dalelę šios autentiškos vietovės.

Seni pastatai su nauju stikliniu praėjimu

Vienas iš senųjų pastatų Žuvų g. su išlikusiais užrašais

Iš arčiau...

Užverstas kelias

Gal kam buto senamiestyje?

Vytauto Tallat-Kelpšos skulptūra „Laiko spiralė“, atliekanti saulės laikrodžio funkciją

Senamiesčio teritorija paliko tikrai gerą įspūdį

Vaizdas į senamiestį

Komercinės paskirties pastatas tarp Vytauto ir Molėtų gatvių

1904-aisiais pastatytas senamiesčio pastatas - datą išduoda virš balkono durų pakabinti skaičiai

Senosios gaisrinės bokštas - į jį galima užkopti, įsigijus bilietą kraštotyros muziejuje (kaina - 1€)

Užupis

Iki atgalinio autobuso dar turėjome laiko, taigi nors ir nebuvome to labai planavę, nusprendėme nueiti iki dar vieno miestui svarbaus simbolio, esančio kitoje upės pusėje.

Tiltas per Šventąją

Apačioje - gana naujai atrodanti nedidelė prieplauka

Nors garsiausias Užupis - Vilniuje, tokio pavadinimo miesto dalis turi ne vienas Lietuvos miestas. Būtent taip vadinama ir kairiajame Šventosios upės krante, kuriame atsidūrėme, esanti Ukmergė teritorija.

Žvilgsnis į Gruodžio 17-osios gatvę

Keliaujame vis tolyn Vilniaus gatve

Pastate - naktinis klubas ir dar vienas pašto skyrius, dešiniau (už kadro) - prekybos centras „Pivonija“

Šalia klubo ir parduotuvės esančioje aikštelėje stovi žinoma miesto skulptūra „Vilkmergė“, sukurta skulptoriaus Vilimo Ketvirčio 1988 m. Istoriškai žinoma, jog ilgą laiką miestas buvo vadintas Vilkmerge, o ši skulptūra buvo sukurta padavimo apie vardo kilmę motyvais.

Skulptūra „Vilkmergė“

Vilkas iš arčiau

Perėjus gatvę teritorija gali atrodyti kaip paprastas parkelis, tačiau išties tai - senosios Ukmergės žydų kapinės, įsteigtos XVII a. pab. – XVIII a. pr. Po karo teritorija buvo apleista, o vėliau, 1960-aisiais, iš viso panaikinta. Antkapiai buvo panaudoti kaip statybinė medžiaga, todėl kapines dabar žymi paminklinis akmuo ir keletas paminklų šalia. 

Akmenukai ir žvakės prie memorialinio akmens

Šalia paminklinio akmens - keletas išlikusių antkapių

Nors iš šono tai gali atrodyti tik kaip palei takus susodinti krūmai, jie pasodinti žydų simbolio - Dovydo žvaigždės - forma

Vienas užrašų iš arčiau

Aikštelė su skulptūra žvelgiant iš kitos gatvės pusės

Laikui po truputį senkant toliau čia nebevaikščiojome, o tuo pačiu keliu, kuriuo atėjome, pasukome atgal link senamiesčio.

Šiame pastate veikia „Užupio kavinė“

Atgal Vilniaus gatve

Šventosios krantinė

Vėl perėję tiltą po truputį pradėjome grįžinėti link stoties, pakeliui dar apžiūrėdami atnaujintą taką Šventosios krantinėje.

Jau minėta sentikių cerkvė iš toliau

Ne patys idealiausi, bet, visgi, laiptai šalia tilto

Gražiai atnaujintas kelias palei upę

Nedidelis tiltelis virš upelio

Gal kam vandens?

Nuotraukoje viršuje galima pamatyti, jog kai kurios ratu sudėliotos plytelės yra kitokios. Taip yra todėl, kadangi ten įmūrytos specialios išlietos metalinės plytelės, žyminčios svarbias miestui datas. Nors jas visas išfotografavau, nusprendžiau, kad jų čia netalpinsiu, o apžiūrėti paliksiu patiems.

Eidami toliau pasiekėme krantinės poilsio aikštelę, šalia kurios - apleistas pastatas. Tiesa, jis labai saugomas - teritorijos kraštuose buvo sumontuota mikrobangų barjero perimetrinė apsaugos sistema.

Aikštelė ir apleistas pastatas

Žvilgsnis į upę

Pasisukantis krantinės takas

Stačiatikių kapinės

Didesniuose miestuose apžiūrėti viskam laiko dažniausiai nepakanka, todėl neberizikavome ir link Ukmergės stadiono nebeėjome.

Tiltas, kuriuo galima pasiekti stadioną

Vietoje to sugebėjome apžiūrėti dar vienas, šį kartą - stačiatikių - kapines, įkurtas XVIII amžiuje. Iki pat dabar išlikę teritorijos įėjimo vartai, yra senų kapų, taip pat čia stovi 1869-aisiais pastatyta medinė cerkvė.

Įėjimo vartai

Stačiatikių kryžius bei kapinių paminklai

Vis dar veikianti ir prižiūrima senoji cerkvė

1902 m. kapinėse taip pat buvo pastatytas paminklas, skirtas pagerbti žuvusiems Rusijos imperijos kariams per 1863-ųjų sukilimą.

Paminklas žuvusiems kariams

Kapai

Link stoties

Negalėjome palikti miesto neapžiūrėję dar vieno planuojant pasižymėto objekto - „Meškų namo“. Tai vienintelis mieste secesinės architektūros namas, pastatytas Ukmergėje 1913 m. verslininko Kazio Deveikio iniciatyva. Čia augo visa Deveikių šeima, todėl namas oficialiai minimas šeimos pavardės pavadinimu.

Tiesa, pastatas turi ir savo istoriją. Vis dar valdant carui čia pirmą kartą buvo atidengtas Vytis, kuris 1940 metais, deja, vis tiek buvo sunaikintas. Čia yra veikusi viena iš dviejų tuo metu Lietuvoje buvusių lenkų gimnazijų, vėliau - dalis lietuvių valstybinės gimnazijos, amatų mokykla.

Antrojo pasaulinio karo metais sudegė pastato vidus, ilgainiui sunyko ir jį puošusios meškų skulptūros, namas tapo paprastu daugiabučiu. 1999 m. skulptorius M. Strioga sukūrė naujas meškų skulptūras, dar po dešimtmečio pastatas buvo renovuotas, atkurtas Vytis. Dabar šis namas ir vėl puošia Vytauto gatvę.

Pastato istoriją mini lentelė

Naujosios meškos ties stogu

Deveikių namas iš toliau

Atkurtas Vytis

Vytauto gatve pasiekę ligoninę atradome dar vieną paminklą. Šis - skirtas atminti gydytoją Kazimierą Mikalauską (skulpt. Vilimas Ketvirtis).

1990 m. pastatytas paminklas Kazimierui Mikalauskui

Ukmergės ligoninė

Pirminės sveikatos priežiūros centro korpusas

Viešojo transporto stotelė greta

Vietoje reklamos - išties gražus piešinys

Šalia ligoninės pastatų komplekso - Ukmergės rajono policijos komisariatas

Beeidami tiesiai galiausiai išėjome iš miesto...

Prieitoje Vytauto gatvės pabaigoje stovi turbūt didžiausias pagal plotą Ukmergėje prekybos centras „Eifelis“. Tiesa, vėliau sužinojome, kad jis ne vienintelis Lietuvoje - tokiu pačiu logotipu pasipuošęs prekybos centras dar stovi Mažeikiuose.

„Norfos“ valdomas prekybos centras, užbaigiantis pastatų liniją Vytauto gatvėje

Pabaigai, kaip jau įprasta - žvilgsnis į stotį. Tiesa, šios nuotraukos, jau galima sakyti, istorinės. Vietoje seno stoties pastato turi išaugti naujas, modernus statinys su patogesne laukimo platforma ir „Lidl“ parduotuve - toks susitarimas pasiektas prekybos tinklui ieškant erdvės plėtrai mieste.

Gana keistas, snaigėmis languose puoštas stoties bokštas

Senasis stoties pastatas

Stoties platformos

Stotis nuo vidinės pusės

Paskutinis žvilgsnis prieš išvykstant

Atvykus atgaliniam autobusui palikome gyvenvietę, taip užbaigdami dar vieną autobusinę „miniTrips“ kelionę.

Kelionės pabaiga

Apibendrinus visos dienos pasivaikščiojimą Ukmergė paliko tikrai neblogą įspūdį. Visai gražiai sutvarkytos pagrindinės erdvės (ypač - alėja), gana nemažas skaičius pamatyti vertų objektų, išlaikytas senamiestis tikrai neleidžia nusivilti, o atvirkščiai - kviečia prasieiti ir apsižvalgyti. 

Jei tai vienas iš miestų, kurį dažniausiai tiesiog pravažiuojate, sustoti ir pasivaikščioti tikrai pasiūlytumėme.