Grįžinėdami iš pirmosios vienadienės kelionės į Latviją 2015-ųjų liepos 25 d. apie aštuntą valandą vakaro atsidūrėme beveik pakeliui buvusiame Lietuvos mieste, kurį buvome nusižiūrėję dar gerokai prieš šią didžiulę kelionę, kadangi labai norėjome čia užsukti. Tiesa, lauke po truputį temo, o papildomos įrangos - stovo fotoaparatui - nebuvome pasiėmę, taigi reikėjo skubėti, kad galėtume apeiti užsibrėžtas pamatyti vietas, todėl tai, ką pateikiu čia - tik nedidelė kelionė po pagrindinius gyvenvietės objektus.
Biržai - miestas Panevėžio rajone, šiaurės Lietuvoje. Gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1455 metais, o kaip miestelis - 1520-aisiais. Per čia driekėsi kelias iš Rygos į Vilnių, taigi gyvenvietė vis plėtėsi, tapo LDK ir Livonijos pasienio tvirtove. 1589 m. Biržai gavo Magdeburgo teises. Miestas ne kartą nukentėjo per karus, buvo sugriautas ir vėl atstatytas. Ilgą laiką Biržai priklausė Radvilų giminės atstovams, vėliau buvo įkeisti Tiškevičiams, kurie pasistatė iki šiol išlikusius dvaro rūmus. Stiprus gyvenvietės augimas prasidėjo XIX a. antroje pusėje, tarpukariu miestas tapo svarbiu centru, iki čia nutiestas siaurasis geležinkelis, kūrėsi dirbtuvės, gamyklos, parduotuvės, viešbučiai, kino teatrai. Deja, Antrojo pasaulinio karo metais miestas vėl stipriai nukentėjo. Gyvenvietė buvo atstatyta, tačiau senamiestis neišsaugotas.
Dabar Biržai - miestas su maždaug 11 tūkstančių gyventojų.
Vilniaus gatvė
Atvykome į Biržus apie 20 valandą. Pasivaikščiojimą nusprendėme pradėti palikdami automobilį šalia prekybos centro „Iki Širvėna“. Tiesa, šioje vietoje 1964 m. buvo atidarytas kino teatras tuo pačiu pavadinimu, tačiau 2005-aisiais jį nugriovus ir pastačius naują pastatą prekybos centrui buvo paliktas „Širvėnos“ vardas.
|
Įvažiuojame į miestą |
|
Suolai prekybos centro stovėjimo aikštelėje |
Nedidelę ekskursiją pradėjome nuo prasivaikščiojimo Vilniaus gatve, ja planavome pasiekti Biržų miesto centrą.
|
Turizmo informacijos centras |
|
Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba su stebėjimo bokšteliu |
|
Vilniaus gatvė |
|
Bažnyčios bokštai matomi iš daugiabučio kiemo |
Netrukus praėjome vieną iš Kultūros paveldo sąraše esančių pastatų, tiesa, šios informacijos pradžioje nežinodami įamžinome tik tvorą ir už jos besimatančią statinio dalį. Čia po Antrojo pasaulinio karo yra veikusi Dagio kepykla, vėliau pastatas tapo renginių vieta, po to čia įsikūrė laidojimo paslaugų biuras.
|
Plytinis pastatas, matomas už tvoros, saugomas |
|
Vilniaus g. pabaiga |
J. Janonio aikštė ir stotis
Julius Janonis - lietuvių poetas, revoliucionierius, kovojęs už socialinę nelygybę, gimęs Biržų rajone. Jo garbei 1976 m. miesto centre buvo pastatytas skulptoriaus K. Bogdono sukurtas paminklas, o pati aikštė pavadinta poeto vardu.
|
Aplinką saugoti kviečiantys plakatai mieste |
|
Bažnyčia vis artėja... |
|
J. Janonio aikštė |
|
Biržų kultūros centras |
|
Gėlių „medžiai“ palei gatvę |
|
Paminklas Juliui Janoniui |
|
Dar viena parduotuvė mieste |
|
Šalia esantį centrinį turgų juosia tvora |
|
Po medžiai prie aikštės - daug suolų poilsiui |
Eidami pakeliui kaip ir visose gyvenvietėse nepraleidome progos apžiūrėti vietinės autobusų stoties. Deja, neturėjome laiko pamatyti svarbaus miesto objekto - kitoje gyvenvietės pusėje esančio išlikusio XX a. siaurojo geležinkelio komplekso.
|
Autobusų stoties platformos |
|
Išvykimo laikų lentelė |
Reformatų bažnyčia
Dar vienas objektas pakeliui - reformatų bažnyčia, nuo aikštės nutolusi vos apie 300 metrų, taigi netrukus pasukome keliu link jos.
|
Prieidinėjame arčiau... |
|
Nedidelė vonios įrangos ir kitų prekių parduotuvė |
|
Vietinė užkandinė - kibininė |
Radvilų valdymo laikotarpiu mieste įsikūrus evangelikams reformatams buvo pradėtos bažnyčios statybos. Pirmoji bažnyčia paminėta 1584 m., tačiau ji neišliko - 1704-aisiais sudegė. Po metų čia išaugo medinė bažnyčia, stovėjusi iki 1862 m., kuri buvo nugriauta, o po dvylikos metų pastatytas naujas mūrinis statinys, sukurtas pagal Rygos architekto Heinrich Schell projektą.
|
Bažnyčią juosianti tvora |
|
Biržų reformatų bažnyčia |
|
Įėjimo vartai |
|
Galinė statinio pusė |
Širvėnos ežeras
Nusprendę apeiti bažnyčią nesuklydome - nuo čia lengva pasiekti sutvarkytą Širvėnos ežero pakrantę, kurioje yra suolų, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai.
Širvėnos ežeras, kartais dar tebevadinamas senuoju Rališkių vardu, yra dirbtinis. Tai - seniausias tvenkinys Lietuvoje, suformuotas 1575 m. užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes.
|
Palei ežerą yra nutiestas kelias |
Nuo 1978-ųjų per dešimtmetį Biržų pilies rūmai buvo atstatyti. 1988 m. čia įsikūrė miesto viešoji biblioteka, po metų - krašto muziejus „Sėla“. 2013 m. buvo atstatytas pilies arsenalo pastatas.
|
Biržų 555-ajam jubiliejui pastatyta medinė skulptūra su svarbiomis miestui datomis |
|
Pirmiausia pasukome link pilies |
|
Kelias tolyn |
|
Likučiai |
|
Ant tilto - įspėjamieji pranešimai |
|
Biržų pilies tiltas |
|
Po stogeliais saugomos senųjų pilies vartų liekanos |
|
Vartų likučių labai daug |
|
Svarbiausias statinys teritorijoje - išlikę pilies rūmai |
Kadangi palei ežero krantinę nėjome, nepraleidome progos į teritoriją dar sykį pažvelgti ir nuo Biržų pilį supančių kalvų.
|
Širvėnos ežeras, saulei leidžiantis vis žemiau... |
|
Paukščiai |
|
Labai gražiai nutiestas takas |
|
Šalia - tinklinio aikštelė |
Grįžę į pilies teritoriją dar apžiūrėjome arsenalo pastatą ir po truputį judėjome atgal link miesto centro.
|
Atstatytas Biržų pilies arsenalas |
|
Stulpas su įmūryta XVIII a. patranka, pastatytas 1927 m. |
Centrinė aikštė
Vėl pasiekėme Radvilos gatvę, ties kuria dar buvo pora planuotų pamatyti objektų.
|
Namas Radvilos gatvėje |
|
Šiuo keliu atėjome nuo Biržų pilies |
|
Aikštelė čia dengta akmenimis |
Šalia tako yra įrengtos Antrojo pasaulinio karo sovietų karių kapinės. Ilgą laiką čia stovėjo 62 paminklai, tačiau 2005-aisiais Rusijos ambasados pastangomis vykdant šios vietos tvarkymo darbus buvo pastatytos dar 69 plokštės.
|
Karių kapai |
|
Iš viso eilėmis išdėlioti 162 paminklai su daugiau nei 1800 pavardžių |
|
Obeliskas sovietų kariams |
Remiantis šaulių rinktinės iškelta idėja 1931 m. skverelyje miesto centre buvo pastatytas skulptoriaus Roberto Antinio sukurtas paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. 1945 m. čia įkūrus sovietinių karių kapines paminklas buvo susprogdintas, o jo likučiai čia pat užkasti. 1988 m. atkasus liekanas pagal jas skulptoriaus sūnus - Robertas Antinis jaunesnysis - sukūrė paminklo kopiją, kuri buvo pastatyta 1990 m.
|
Atstatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę |
|
Aplink - gražiai sutvarkytas akmeninis skveras |
|
Senojo paminklo likučiai iki šiol yra eksponuojami po šalia skvero įrengtu stogeliu |
Turbūt nesuklysiu sakydamas, jog šiuo metu pagrindinė sutvarkyta Biržų aikštė yra Vytauto ir Ligoninės gatvių kampe. Čia atnaujinta kietoji danga, įrengtos poilsio vietos, o mūsų lankymosi metu vis dar vyko rekonstrukcijos darbai. Teritorija, mūsų akimis, pasirodė kaip graži ir rami poilsio vieta, o taip pat, tikriausiai, ir viena iš miesto renginių vietų.
|
Takai per pievą žalesnėje aikštės zonoje |
|
Pagrindinę aikštės dalį supa gėlynai |
|
Jau ne kartą mūsų matytas akmenų ir betono plytelių tarpusavio suderinimas |
|
Gražiai naujai sutvarkyta miesto aikštė |
|
Tikriausiai vos prieš mūsų lankymąsi sutvarkyta zona |
|
Prie parduotuvės vis dar vyko darbai |
Bažnyčia
Paskutinis apžiūrėtas statinys miesto centre - katalikų bažnyčia, pirmą kartą paminėta 1510-aisiais. Čia yra stovėjusios net kelios medinės bažnyčios, kurios sunyko arba buvo nugriautos, kol galiausiai 1861 m. išaugo dabartinė vėlyvojo baroko stiliaus mūrinė bažnyčia, pastatyta pagal architekto Lauryno Cezario Anikinio projektą.
|
Bažnyčios teritoriją juosiančios tvoros vartai |
|
Biržų katalikų bažnyčia |
|
Teritorija šalia |
|
Bažnyčios bokštai apsupti skrajojančių paukščių |
|
Žvilgsnis į pastatą iš šono |
|
Įėjimas iš arčiau |
Laikui vis senkant nebegalėjome rizikuoti nespėti įamžinti dviejų objektų, dėl kurių čia tikrai taip pat labai verta atvykti, todėl iškart patraukėme atgal link stovėjimo aikštelės - vietovę ketinome pasiekti privažiuodami automobiliu.
|
Grįžtame atgal... |
|
Paskui vietinius gyventojus |
Tiltas
Automobiliu nuvykome per privačių gyvenamųjų namų kvartalą iki Jaunimo ir Malūno g. kampe įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Nuo čia tęsėme kelionę pėsčiomis... per ežerą.
|
Dar kartą - prie Širvėnos ežero |
Kitoje ežero pusėje yra garsus šalyje Astravo dvaras. Kaip jį pasiekti? Galima automobiliu važiuoti trejetą kilometrų aplink ežerą, tačiau daug smagiau ir įdomiau dvarą pasiekti einant tiltu.
Per Širvėnos ežerą yra nutiestas ilgiausias - 525 metrų - pėsčiųjų tiltas Lietuvoje, kuriuo prasieiti galima nuo 1987-ųjų. Medinis tiltas praėjus keliems mėnesiams po mūsų apsilankymo buvo nuniokotas vandalo - išlaužyti turėklai, apgadintas pagrindas, dalys sumestos į ežerą, tačiau gana greitai vėl buvo sutvarkytas ir toliau kasdien laukia norinčių pasigrožėti ežero vaizdais ar kiek neįprastai pasivaikščioti.
|
Kelio pradžia |
|
Medinis tiltas driekiasi iki ežero salelės, o po to - iki pat kito kranto. Tiesa, jis nenutrūksta ir nusileisti žemiau galimybių nėra |
|
Žingsniuojant artyn link Astravo |
|
Darosi vis tamsiau, taigi nuotraukos, skelbiamos žemiau, buvo vis labiau pašviesintos |
|
Paukščių būrys |
Astravo dvaras
Astravo dvaras buvo įkurtas Tiškevičių XIX a. pradžioje jiems perėmus miesto valdymą. Šiuose itališkų vilų stiliaus rūmuose buvo dalis Radvilų ir Tiškevičių archyvo, biblioteka su XV-XVII a. knygomis, archeologijos ir dailės kolekcijomis, vėliau išvežtomis į Vilnių bei Paryžių. Prie įėjimo stovėjo dvi iš metalo išlietos liūtų skulptūros, kurios buvo padovanotos Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui, kur jas galima pamatyti iki šiol. Prie rūmų metalines skulptūras pakeitė jų cementinės kopijos.
Dabar Astravo dvaras - viena iš žymiausių išlikusių romantizmo architektūros sodybų Lietuvoje, kurią pamatyti tikrai rekomenduojame.
|
Taku per mišką - link rūmų |
|
Mūsų apsilankymo metu dvaro viduje vyko kažkoks renginys |
|
Rūmų šonas |
|
Vandens bokštas |
|
Vaikštant iš arčiau lengva pastebėti, jog dvaro rūmų pastatui jau praverstų remontas |
|
Labai sužavėjusi pastato dalis |
|
Cementiniai liūtai, saugantys įėjimą |
|
Iš toliau pastatas tikrai palieka puikų įspūdį |
|
Belvederinis rūmų bokštas |
|
Astravo dvaro rūmai iš toliau |
Prieš grįžtant atgal...
Kol dar nepalikome teritorijos, paėjome taku šiek tiek toliau link dviejų dvaro pastatų.
|
Takas priešais dvarą tęsiasi toli |
|
Biržų regioninio parko informacinė lenta |
|
Prieiname prie vieno iš dvaro statinių |
Šalia nedidelio maždaug 1860 metais pastatyto tiltelio, skirto pereiti virš vandens kanalo, stovi išilikęs XIX a. II pusės mūrinis istorizmo stiliaus pastatas - sodybos sargo namelis.
|
Astravo dvaro sodybos sargo namelis |
|
Teritorijos nusprendėme nebepalikti, todėl ties šiuo ženklu apsigręžėme atgal |
|
Tarp medžių atsiveriantys dvaro rūmai |
Dar vienas statinys, kurį ką tik praėjome, bet įamžinome grįždami atgal - romantizmo stiliaus arklidžių pastatas, taip pat pastatytas XIX a. II pusėje. Tiesa, pastatas privatizuotas, iki pat jo prieiti nebėra galimybių.
|
Arklidės |
Daugiau užsibūti nebegalėjome - po labai ilgos Lietuvoje bei Latvijoje prakeliautos dienos dar reikėjo grįžti į Vilnių, taigi pasukome atgal link automobilio ir išvykome. Nedidelis pasivaikščiojimas Biržuose buvo baigtas.
|
Atgal mus palydėjo paukščiai |
Kelionės pabaiga
Tai, ką aprašėme - tikrai ne viskas, ką čia galima pamatyti. Deja, daugiau apžiūrėti nebeturėjome laiko, bet galbūt rasime galimybę likusius objektus pamatyti kada nors ateityje. Biržai paliko tikrai gerą įspūdį - gyvenvietė naujinasi, jau yra žinoma Lietuvoje, ypač dėl pilies, Astravo dvaro ir ilgiausio pėsčiųjų tilto. Spėjame, jog ateityje, jei bus ir toliau sėkmingai tęsiami darbai, Biržai taps tik dar labiau lankoma ir žinoma vieta, nes miestas tikrai turi ką parodyti, o svečiai - ką pamatyti.
Apie Biržus domėtąsi iš:
0 komentarai(-ų):
Rašyti komentarą