2016-ųjų pradžioje pirmą kartą nusprendėme pasinaudoti keliones autobusais siūlančių įmonių reklamuojamomis pigiomis išvykomis į aplinkines Europos šalis. Pasirinkę dieną ir susiplanavę laiką nusprendėme įgyvendinti vienos dienos kelionę į Latvijos sostinę - Rygą, čia atvykstant ryte ir išvažiuojant atgal naktį.
Ryga - Latvijos sostinė, didžiausias šalies bei Baltijos valstybių miestas. Laikoma, jog miestas buvo įkurtas 1201-aisiais vyskupo Alberto. 1282 m. Ryga tapo Hanzos sąjungos nariu. Kurį laiką miestas buvo nepriklausomas, vėliau atiteko Abiejų Tautų Respublikai, švedams, Rusijos imperijai. 1918 m. Ryga tapo nepriklausomos Latvijos Respublikos sostine, vėliau, okupavus Latviją, priklausė Sovietų Sąjungai, tačiau atgavus nepriklausomybę grįžo turėtas šalies sostinės vardas. Didžiausias gyventojų skaičius mieste fiksuotas apie 1990 metus - čia gyveno maždaug 910 tūkst. žmonių. Šiuo metu mieste gyventojų mažiau - apie 698 tūkst. Rygos senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Pirmieji įspūdžiai
Į Latviją išvykome labai anksti, tačiau nors kelionė ir nebuvo trumpa, ji neprailgo dėl patogaus autobuso su multimedijos centrais prie kiekvienos sėdynės atlošo. Jau apie 11:30 val. ėjome sostinės gatvėmis. Pasitaikė apsiniaukusi, tačiau nešalta diena - kelios dienos prieš kelionę teko skaityti apie visiškai apledėjusias gatves, todėl šis faktas kėlė nerimo, tačiau miestas pasitiko baigiančiu ištirpti sniegu.
 |
| Kitoje kranto pusėje matosi Rygos televizijos bokštas |
Pirmiausia patraukėme viena svarbiausių miesto transporto arterijų - Lapkričio 11-osios krantine. Tai - gatvė nutiesta lygiagrečiai su didžiausia Latvijoje Dauguvos upe. Palei taką teko pastebėti ir pirmųjų skulptūrų mieste.
 |
| Skulptūros palei Latvijos mokslininkų sąjungos pastatą |
 |
| Pakeliui - ir išlikusi sovietinė skulptūra, fone - nacionalinės bibliotekos pastatas |
 |
| Judame giliau į senamiestį... |
 |
| Senamiestyje vyrauja pakankamai dideli pastatai |
 |
| Mārstaļu gatvė |
 |
| Pastatai gretimose gatvėse |
Mārstaļu gatvėje yra ir pirmasis pamatytas nacionalinis architektūros paminklas - barokinis Rygos reformatų bažnyčios pastatas, pastatytas 1733 m. Šiuo metu statinys priklauso evangelikų liuteronų bažnyčiai, kuri čia yra įkūrusi Jaunimo centrą.
 |
| Buvusi Reformatų bažnyčia |
 |
| Siauromis gatvėmis link kitų objektų... |
Pripažinsiu, nors ir mėgstu sutvarkytus senamiesčius, gražius pastatų fasadus, kartais jaučiu silpnybę apleistiems, nykstantiems (bet ne dėl žmonių įsikišimo) pastatams. Vieną tokį užmatėme Peitavas gatvėje. Internete pavyko rasti, jog pastatas statytas dar XVIII amžiuje.
 |
| Apleistas pastatas Peitavas gatvėje |
 |
| Gana sudėtinga atspėti tikrąją pastato paskirtį |
 |
| Į vidų patekti galimybių nepalikta |
 |
| Tarp pastatų linijų - svarbiausias miesto bokštas |
 |
| Vienas jaukiausių dalykų išvykose - pasivaikščiojimai senamiesčio gatvėmis |
Nedidelė Alberto aikštė, kurią priėjome - viena seniausiai apgyvendintų teritorijų mieste. Archeologiniai kasinėjimai nustatė, kad čia galimai būta pastatų, statytų anksčiau nei 1201 m. XVII amžiuje čia veikė arklių pašto stotis, vėliau išnykusi dėl atsiradusio geležinkelio.
 |
| Alberto aikštė (Alberta laukums) |
 |
| Dar vienas saugomas architektūros paminklas - XVI amžiuje statyta klėtis |
 |
| Kalvių (Kalēju) gatvė |
 |
| Skirtingų aukščių pastatai formuoja įdomią kompoziciją |
 |
| Kaip ir įprasta, daugumoje senamiesčio gatvių - restoranai, kavinės ir parduotuvės. |
Bažnyčia
Netrukus priėjome aukščiausią Rygos bažnyčią. Ji pastatyta 1209-aisiais kaip prekeivių maldos namai ir susirinkimo vieta. Ji ne kartą buvo nukentėjusi ir vėl atstatyta, tačiau išliko iki mūsų dienų. Tai - gotikos architektūros paminklas, pasižymintis ne tik šiam stiliui būdingais fasadais, bet ir įspūdingu 123 metrų aukštį siekiančiu bokštu.
 |
| Rygos Šv. Petro bažnyčia iš galinės pusės |
 |
| Turizmui skirtos nuorodų lentelės |
 |
| Plytinė arka |
 |
| Namai aplink katedros aikštę |
Čia pat galima išvysti įdomią skulptūrą - Brėmeno muzikantus. Nors idėja buvo sukurta remiantis Brolių Grimų pasaka, visgi ši skulptūra turi ir politinį kontekstą. Asilas, šuo, katė ir gaidys žvelgia ne pro langą, o pro geležinę uždangą - į naują, geresnį pasaulį. Skulptūrą miestui padovanojo miestas-partneris Brėmenas 1990 m., ją sukūrė Krista Baumgaertel.
 |
| Brėmeno muzikantai pro geležinę uždangą |
 |
| Iš arčiau... |
 |
| Didžiulis, 123 metrų aukščio bažnyčios bokštas - neatsiejama miesto peizažo dalis |
 |
| Kairėje esantis šiuolaikiškas namas puikiai papildo esamų pastatų ansamblį |
 |
| Įėjimai apjuosti kolonomis |
 |
| Skulptūros virš įėjimų iš arčiau |
 |
| Šalia esančiame pastate veikia Baltų istorijos muziejus |
 |
| Vasarą miestą puošia medžiai, tačiau dėl kelionės žiemą džiaugiamės - lengviau pamatyti pastatus, kuriuos žaluma paprastai dengia |
 |
| Iš aikštelės varpinėje turėtų atsiverti gana įspūdinga panorama (patys neapsilankėme, tačiau pakilti yra įmanoma) |
 |
Visas bažnyčios priekinis fasadas su bokštu
|
Rotušės aikštė
Visai šalia yra svarbi miestui - Rotušės - aikštė. Iki pat XIX a. ši vieta buvo administraciniu Rygos centru, čia vykdavo turgūs, miesto šventės bei vieši teismai.
 |
| Rotušės aikštė |
 |
| Viename iš aikštės kampų - tradicinės Latvių virtuvės restoranas |
 |
| Rudame pastate - Rygos technikos universitetas |
 |
| Senamiesčio vaizdas |
Vieni svarbiausių pastatų aikštėje - vadinamieji Juodagalvių namai. Tai vokiečių ordino okupacijos metu pastatyti statiniai, pirmą kartą paminėti 1334 m. Pradžioje juose buvo įsikūrę Didžiosios gildijos pirkliai, vėliau pastatus įsigijo Juodagalvių brolija. Tai - pasiturinčių prekeivių brolija, turėjusi didelį vaidmenį visuomenės gyvenime. Pastatai buvo perstatyti 1580 bei 1886 metais, o 1941-aisiais, po vokiečių armijos puolimo, jie sudegė. Juodagalvių namų likučiai po karo buvo susprogdinti ir pašalinti, kadangi nuspręsta, jog atkurti jų neapsimoka, tačiau po Latvijos nepriklausomybės atgavimo statiniai buvo atstatyti ir tapo vienais svarbiausių Rygos simbolių.
 |
| Juodagalvių namų apačioje įsikūręs turizmo informacijos centras |
 |
| Priekinis pastatų fasadas |
Aikštės viduryje galima išvysti Rolando statulos kopiją. Joje vaizduojamas riteris su pakeltu kalaviju. Rolando statulos - viduramžių laisvo miesto simboliai, dažniausiai statyti centrinėse aikštėse. Skulptūros simbolizuodavo galimybę miestui laisvai vystyti prekybą ir turėti savo įstatymus, be to, nuo šios skulptūros anksčiau būdavo matuojami atstumai iki kitų miestų. Originali Rygos Rolando statula yra saugoma netoliese esančioje jau minėtoje aukščiausioje miesto bažnyčioje.
 |
| Rolando statula |
Rotušės aikštėje, žinoma, yra ir patys puošnūs Rotušės rūmai. Pirmasis pastatas buvo statytas 1785 m., vėliau praplėstas, tačiau 1941 m. sudegė ir po daugiau nei dešimtmečio buvo nugriautas. Dabartinė Rotušė buvo pastatyta 2003 m., pastate dirba Latvijos Respublikos seimas.
 |
| Rygos rotušė |
 |
| Kiti netolimi pastatai |
Baigę Rotušės aikštės ir gretimų statinių apžiūrą patraukėme toliau per senamiestį. Didžiausias pastebėtas privalumas - labai mažas automobilių skaičius, tad galima pastebėti daug tiesiog gatvėse einančių žmonių. Kiek teko išsiaiškinti, tai pasiekta apribojus tranzitą senamiesčiu bei stipriai apmokestinus stovėjimą - pirmoji valanda čia kainuoja net 5 eurus, o stovint ilgiau - po 8 eurus į valandą, tad automobilius geriau palikti atokesnėse vietose.
 |
| Ši vieta kažkuo priminė Vilniaus Pilies gatvę |
 |
| Senamiestyje drąsu eiti tiesiog gatve, o tai - aiškus privalumas turizmui |
 |
| Rygos rusų dramos teatras, įkurtas 1883 m. Tai - seniausias rusų teatras, veikiantis už Rusijos sienų |
 |
| Richardo Wagnerio gatvė, pavadinta garsaus vokiečių kompozitoriaus garbei |
 |
| Kalkių (Kaļķu) gatvė, kuria ėjome |
 |
| Gatvėje veikiantis restoranas - klubas |
 |
| Skulptūra ant vieno iš pastatų |
 |
| Atrodo, kiekvienas pastatas turi išskirtinių bruožų, tačiau kartu visi labai įdomiai susidėlioja erdvėje |
 |
| Viršus iš arčiau... |
 |
| Pastatas ties Pylimų (Vaļņu) ir Kalkių (Kaļķu) gatvių sankirta |
 |
| Viešojo transporto priemonės, kurių Lietuvoje nėra - tramvajai - puikiai atlieka savo darbą Rygoje |
 |
| Aspazijos (Aspazijas) bulvaras, skiriantis senamiesčio zoną nuo kanalo zonos, yra skirtas tiek automobilių, tiek tramvajų eismui |
„Laima“ ir nepriklausomybė
Šalia minėtojo bulvaro stovi miesto laikrodis, jau tapęs dar vienu Rygos simboliu. Pirmą kartą šioje vietoje laikrodis atsirado 1924 m. tarybos nario Veckalno dėka, tam, kad gyventojai nevėluotų į darbus ir laiką visuomet matytų gatvėje. Kurį laiką laikrodis ir buvo vadinamas šio politiko pavarde. Vėliau jis pasidabino saldainių fabriko „Laima“ įkūrėjo pavarde, o po to - ir pačio fabriko pavadinimu. Po Antrojo pasaulinio karo laikrodis naudotas kaip politinių skelbimų vieta, o šiais laikais tai viena populiariausių susitikimo vietų mieste.
 |
| „Laimos laikrodis iš arti |
 |
| Laikrodis „visu ūgiu“ |
 |
| Šalia laikrodžio įsikūręs jaukiai atrodantis restoranas |
Prie laikrodžio - ir daug didesnis miesto objektas. Laisvės paminklas buvo pastatytas dar 1935 m. remiantis žymaus Latvijos skulptoriaus Kārlis Zāle idėja, o ją įgyvendino architektas Ernests Štālbergs. Skulptūros statybos užtruko apie keturis metus. Didelės skulptūros, išdėliotos skirtinguose aukščiuose, simbolizuoja svarbius įvykius ir šalies asmenybes. Pačiame viršuje stovinti moteris laiko tris žvaigždes, rodančias trijų Latvijos istorinių regionų vienybę.
Paminklas buvo pastatytas privačiomis lėšomis, jo aukštis - 42 metrai. Nuo paminklo pastatymo iki sovietinės okupacijos 1940 m. paminklą saugodavo Garbės sargyba, tačiau vėliau ji buvo panaikinta. Nuo 1992-ųjų sargyba vėl grąžinta - esant geroms oro sąlygoms ir temperatūrai tarp -10°C ir +25°C budi nuo 2 iki 4 karių, kurie keičiasi kas valandą. Nuo 2004 m. rugsėjo po pusės valandos kariai taip pat patruliuoja - apeina aplink paminklą.
 |
| Laisvės paminklas |
 |
| Užšalęs Rygos kanalas |
 |
| Žemesnioji skulptūros dalis iš arčiau |
 |
| Mergina su žvaigždėmis - regionų vienybės simbolis paminklo viršuje |
 |
| Rygoje važinėja ne vien naujas viešasis transportas - yra ir senesnių tramvajų |
Aplink kanalą
XIX a. pabaigoje, sugriovus gynybinį miestą juosusį pylimą buvo prakastas upelis, o visa aplinka paversta žaliąja zona. Taip yra išlikę ir iki šiol, ir būtent objektus netoli šio miesto kanalo ir nusprendėme toliau apžiūrėti.
 |
| Skulptūra priešais Operos ir baleto teatrą |
1863 m. buvo atidarytas architekto Liudviko Bonšteto suprojektuotas pastatas, kuriame įsikūrė Rygos miesto teatras. Po maždaug dvidešimties metų kilęs gaisras sudegino didžiąją dalį rūmų. Rygos vyriausiasis architektas Reinholdas Šmelingas remdamasis senojo pastato architektūra, sukūrė rekonstrukcijos projektą, kuris ir buvo realizuotas. Latvių operos trupei statinys atiteko 1919 m.
 |
| Nacionaliniai operos ir baleto rūmai |
 |
| Takeliai aplink kanalą |
George'as Armitsteadas laikomas geriausiu buvusiu miesto valdovu. Šio mero valdymo laikotarpiu nuo 1901 iki 1912-ųjų metų Rygoje atlikta daugybė pokyčių, atidaryta 16 mokyklų, pirmoji tramvajaus linija, pastatytas Nacionalinis teatras, išvystyta vandentiekio sistema, įkurtas zoologijos sodas. Šios asmenybės darbų rygiečiai nėra pamiršę, todėl privačiomis lėšomis 2006-aisiais metais parkelyje priešais Operos ir baleto rūmus buvo pastatyta jam pagerbti skirta skulptūra.
 |
| Skulptūra George'ui Armitsteadui |
 |
| Vienas iš pėsčiųjų tiltų virš Rygos kanalo |
 |
| Pastatai palei gatvę nuo parkelio priešais operą |
Netoli Nacionalinio operos ir baleto teatro - estų skulptorių Jaan Tomiks ir Jiri Tomiks Ojavers darbas, skirtas pagerbti žymią Latvijos baleto šokėją Maris-Rudolf Eduardovich Liepa. Paminklas pastatytas 2013-aisiais.
 |
| Maris-Rudolf Eduardovich Liepa dedikuotas paminklas |
 |
| Operos rūmų pastatas iš kito kanalo kranto |
Netoliese veikia ir 1919 m. įkurtas Latvijos universitetas - seniausia ir didžiausia aukštojo mokslo įstaiga šalyje.
 |
| Latvijos universitetas |
 |
| Įėjimas į mokslo įstaigą |
 |
| Namai Architektų gatvėje |
 |
| Pakeliui... |
 |
| Skulptūra, skirta „dainų tėvu“ vadinamam Krišjānis Barons - folkrorininkui, rašytojui, publicistui, dirbusiam prie liaudies dainų rinkimo, sisteminimo ir jų rinkinių leidimo |
Vermanės sodas, į kurį trumpam užsukome - miesto parkas, įkurtas 1817 m. Tai - seniausias viešas sodas Rygoje, užimantis maždaug 5 hektarų plotą.
 |
| Sodo takeliai |
 |
| Atotirpio laikotarpiu takuose telkšančios balos |
 |
| Parke veikia ir restoranas |
 |
| Vienas iš liūtų |
 |
| Tiesiai už laisvės paminklo einantis Kalpaka bulvaras |
 |
| Tiek medžių linijomis, tiek papuošimais tarp jų bulvaras priminė Kauno Laisvės alėją |
Esplanados parkas
Dar vienas miesto parkelis, įsikūręs visai netoli, kitoje Kalpaka bulvaro pusėje - Esplanada. Jo užimamas plotas - beveik 9 hektarai.
 |
| Šiltomis dienomis žmones čia traukia fontanas |
Šiame parke tarp medžių galima pamatyti ir vieną didžiausių ortodoksų bažnyčių Baltijos šalyse, pastatytą 1884 metais. Tuo metu tai buvo brangiausias ir puošniausias pastatas mieste. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčią buvo perėmę liuteronai, o per abu karus statinys stipriai nukentėjo ir buvo atstatytas tik 1960 m. Sovietų laikais bažnyčia buvo paversta planetariumu.
 |
| Rygos soboras |
 |
| Dar viena skulptūra, ši - skirta pagerbti žymų Latvijos poetą, dramaturgą, vertėją ir politiką Jānis Rainis |
 |
| Aikštė šalia paminklo |
 |
| Pastate tolėliau įsikūręs viešbutis |
 |
| Nyderlandų dovana Rygai - dviratis - leido pastebėti, jog Rygoje didelio skaičiaus dviračių takų neteko pastebėti... |
 |
| Judame toliau... |
 |
| Didelio skaičiaus aukštų šiuolaikinių pastatų Rygoje pastebėti nepavyko, vienas iš nedaugelio - viešbutis, savo forma šiek tiek primenantis Vilniuje, šalia Baltojo tilto esantį to paties tinklo viešbutį |
 |
| Šiuose neobarokiniuose rūmuose įsikūręs Latvijos dailės muziejus, neseniai rekonstruotas pagal lietuvių architektų projektą |
 |
| Įspėjimas dėl slidžios dangos |
 |
| Pastatas ties Krišjāņa Valdemāra ir Elizabetes gatvėmis |
 |
| Įėjimas į Nacionalinį muziejų |
 |
| Krišjāņa Valdemāra gatvės pastatai |
 |
| Skulptūra „Rygos liūtas“, sukurta 2015 m., autorė - Liene Mackus |
 |
| Pastatas pakeliui |
 |
| Už stiklinės piramidės (kuri, kaip supratome, yra įėjimas į parkingą) - Rygos kongresų rūmai, statyti 1982 m. |
 |
| 1913 m. statyti banko rūmai, vėliau tapę Užsienio reikalų ministerijos pastatu |
 |
| Per parkelį link kalnelio... |
Bastiono kalnas
Priėjome Bastiono kalną. Tai - dirbtinis pylimas, suformuotas 1857-1859 m. Remiantis turizmo informacijos centro informacija, tai - viena romantiškiausių vietų Rygoje, pasižyminti siaurais takeliais, apsuptais medžiais. Galima pakilti į kalvos viršų ir nuo ten esančios aikštelės stebėti aplinkines gatves iš aukščiau, tačiau kalva nėra labai didelė. Bet kuriuo atveju užlipimas į viršų ir pasisėdėjimas šiek tiek aukščiau virš gatvių gali tapti gražiu pasivaikščiojimo akcentu.
 |
| Bastiono kalnas |
 |
| Simboliai akmeninėje sienoje |
 |
| Į kalvos viršų patenkama lipant takeliu aplink |
 |
| Iš aukščiau lengva pastebėti gatvės skirstymą paprastam transportui bei tramvajams |
 |
| Ant pastato, esančio dešiniau, sienos nupiešti Latvijos miestų herbai |
 |
| Nusileidus žemyn prie ką tik viršuje matytų pastatų - dar vienas viešbutis |
Bokšto gatvė
Gatvės, į kurią įsukome, pradžioje stovi didelis plytinis Parako bokštas. Šiuo metu tai - Latvijos karo muziejaus dalis. Šis bokštas - vienintelis iš 18 Rygoje stovėjusių gynybinių bokštų, atstatytas apie 1650 m. po to, kai senąjį bokštą nugriovė švedų kariuomenė. Statinys vadinamas parako bokštu, kadangi jame kurį laiką buvo saugomas parakas.
Šalia muziejaus einanti Bokšto gatvė - tik pėsčiųjų zona. Ilgame pastate vienoje pusėje yra daug įsikūrusių nedidelių verslų - kavinių, restoranų, SPA centrų ir kitų įstaigų. Pastatas vietoje atviros gatvės šalia kelio padeda suformuoti šonuose uždarą jaukią alėją pasivaikščiojimams.
 |
Parako bokštas ir karo muziejaus pastatas
|
 |
| Bokšto gatvė |
 |
| Parako bokštas iš arčiau |
 |
| Skulptūra šalia muziejaus pastato |
 |
| Grįžtame atgal į senamiestį |
 |
| Finansų ministerijos pastatas Žirgų (Zirgu) gatvėje, pastatytas 1912 m. |
Kačių namas ir dar senamiesčio...
Vienas įdomiausių pastatų senamiestyje - vadinamasis Kačių namas. „Art Nouveau“ stiliaus bruožų turinčiame pastate, pasak legendos, gyveno turtingas latvių pirklys, kurio nepriėmė nei viena gildija, kadangi jis neturėjo vokiškos kilmės. Iš pykčio dėl šio sprendimo pirklys kitoje gatvės pusėje priešais gildiją pasistatė savo namus, kurie buvo puošnesni už gildijos pastatą, o ant stogo buvo sumontuota pora kačių, uodegomis atsuktų į gildiją, taip siekiant juos įžeisti. Po ilgų konfliktų vokiečiams galiausiai nusileidus ir priėmus sprendimą leisti prisijungti prie gildijos katės nebuvo nukeltos, o tik persuktos į kitą pusę ir iki šiol puošia namo stogą.
 |
| Kačių namas |
 |
| Gražiai dekoruotas pastato kampas |
 |
| „Smėlio laikrodis“ - ne tik dailus mažosios architektūros elementas, bet ir restorano iškaba |
 |
| Kačių namo katė ant stogo |
 |
| Moderno („Art Nouveau“) stiliumi dekoruotas įėjimas į pastatą |
 |
| Žvilgsnis į pastatą iš kito kampo |
 |
| Medinės įėjimo durys į Finansų ministerijos pastatą |
 |
| Meistrų (Meistaru) gatvė |
 |
| Miesto plėtros departamentas, anksčiau - Didžiosios gildijos pastatas (pastatytas 1903 m.) |
 |
| Šalia - neogotikinis Mažosios gildijos pastatas Amatų gatvėje, pastatytas 1866 m. |
 |
| Žymių Latvijos gamintojų firminės parduotuvės senamiestyje |
 |
| Šķūņu gatvė |
 |
| Gražus piešinys ant vieno iš pastatų |
 |
| Modernizmo stiliaus bruožų turinčio pastato priekinio fasado fragmentas virš įėjimo durų |
 |
| Pirklių (Tirgoņu) gatvė |
Katedra
Netrukus priartėjome prie vieno iš svarbiausių miesto statinių. Tai - didžiausia viduramžių laikotarpio katedra Baltijos šalyse. Pastato statybos buvo pradėtos 1211 m., XIV-XV a. buvo nuspręsta ją išplėsti. Bokštas buvo pasiekęs net 140 metrų aukštį, tačiau dėl 1547 m. kilusio gaisro jis neišliko. Katedra buvo apgriauta ne kartą per išpuolius, tačiau buvo sutvarkoma, o dabartinė išvaizda susiformavo sovietmečiu, kai, uždraudus religinę veiklą, pastatas buvo perdarytas į koncertų salę. Statinys turi gotikinės, romaninės, barokinės ir „Art Noveau“ stiliaus elementų. Pastarojo stiliaus pastatų Rygoje gausu, tačiau daugiau apie juos - šiek tiek vėliau.
 |
| Rygos katedra |
 |
| Dešinėje - meno muziejus „Rygos birža“, kuriame apžiūrėti galėsite ne tik dailės kūrinius, porceliano kolekcijas, bet ir vienintelę Latvijoje Egipto mumiją mediniame sarkofage |
 |
| Iš bokšto aikštelės turėtų atsiverti įspūdinga panorama |
 |
| Siaura senamiesčio gatvelė |
 |
| Pagrindinis Latvijos Radijo pastatas |
 |
| Judame toliau... |
 |
| Rygos senamiesčio gatvių lentelės - juodos su baltu tekstu |
 |
| Mėsininkų (Miesininku) gatvė |
Prieš išeidami iš senamiesčio apžiūrėjome dar vieną mieste - Anglikonų bažnyčią. Ji pastatyta 1859 m. netoli Rygos pilies ir upės. Neogotikinės bažnyčios architektas - Johann Felsko. Sovietų laikais pastate veikė Rygos politechnikos institutas, o atgavus nepriklausomybę statinys grąžintas anglikonų bendruomenei.
 |
| Anglikonų bažnyčia |
Krantinė
Išsukome iš senamiesčio Dauguvos upės krantinės apžiūrai. Atsidūrėme visai šalia stikliniame namuke uždaryto Didžiojo Kristupo (Lielais Kristaps). Legenda pasakoja apie milžiną, ant savo pečių pernešusį kūdikį per Dauguvos upę ir už tai gavusį maišą auksinių monetų. Už šiuos pinigus esą vėliau buvo pradėtas statyti Rygos miestas. Latviai labai gerbia šį herojų - krantinėje stovi nauja Didžiajam Kristupui skirta skulptūra, o senoji, sukurta dar 1510 m., šiuo metu saugoma Rygos istorijos ir laivininkystės muziejuje.
 |
| Didysis Kristupas žvelgia į miesto tiltą |
 |
| Skulptūra iš arčiau |
 |
| Dauguvos upės krantinė sutvarkyta, čia galima ramiai pasivaikščioti |
 |
| Panašiai kaip ir Vilniuje, kitame krante nei senamiestis yra dangoraižių (vienas jų - irgi „Swedbank“), tačiau aukštybinių pastatų čia nėra tiek daug |
Rygoje per Dauguvos upę yra nutiesti penki tiltai. Vienas iš jų, per kurį netrukus ir praeisime - Vantinis (Vanšu) tiltas, pastatytas 1981 m. Tuo metu šis statinys buvo trečiasis tokios konstrukcijos Sovietų Sąjungoje. Tilto ilgis virš vandens siekia 595 metrus, per jį vykdomas automobilių, viešojo transporto ir pėsčiųjų eismas.
 |
| Vantinis (Vanšu) tiltas |
 |
| Vaizdas atsigręžus į senamiestį |
Vienas iš šiuolaikinių pastatų - miesto pasididžiavimų: Rygos nacionalinė biblioteka, įkurta prie Akmens tilto. Masyvus pastatas upės krante, matomas iš senamiesčio pusės, tarsi vaizduoja krištolo kalną, Latvijos folklore simbolizuojantį pasiekimus. Bibliotekos archyvas talpina apie 4,5 milijono leidinių, čia įrengta tūkstančio vietų skaitykla, konferencijų ir koncertų salės. Pastate skaitytojų erdvėse atsiveria senamiesčio vaizdai, naudojama natūrali lauko šviesa maloniam literatūros kūrinių skaitymui.
 |
| Latvijos nacionalinė biblioteka |
Rygos pilis
Dar vienas įdomus objektas, esantis senamiesčio pusėje, dešiniajame Dauguvos upės krante - Rygos pilis. Šioje vietoje XIV a. 5 deš. buvo pastatyta pirmoji Livonijos ordinui priklausiusi pilis. Vos po 40 metų ji buvo sugriauta ir 1515 m. atstatyta. 1919 m. lapkričio 18 d. paskelbus Latvijos nepriklausomybę pilyje įsikūrė Prezidento rezidencija, nuo 1922 m. čia veikia Latvijos nacionalinis istorijos muziejus. Sovietų okupacijos metu pilyje veikė dar keli muziejai ir Pionierių rūmai, tačiau atkūrus Latvijos nepriklausomybę čia vėl grąžinta prezidento rezidencija.
 |
| Rygos pilis - Prezidento rezidencija |
 |
| Pilies gatvė |
 |
| Piramidės formos skulptūra |
 |
| Panašu į senovinę bromą tarp pastatų |
 |
| Metai skelbia, jog ji pastatyta 1698 m. |
 |
| Grįžome atgal į bokšto gatvę |
Kronvaldo bulvare (Kronvalda bulvāris) 1902 m. buvo pastatytas Latvijos architekto Augusts Reinbergs suprojektuotas pastatas, kuriame įsikūrė antrasis mieste Rusų teatras. Pastato istorija yra svarbi tuo, jog statinys buvo uždarytas Pirmojo pasaulinio karo metu, o pasibaigus jam, 1918 m. lapkričio 18 d. statinyje buvo paskelbta Latvijos nepriklausomybė. Po metų, 1919-ųjų lapkričio 30 d. pastate buvo įkurtas Nacionalinis Latvijos teatras, veikiantis ir šiuo metu.
 |
| Latvijos nacionalinio teatro pastatas |
 |
| Pirmojo Latvijos užsienio reikalų ministro Zigfrīds Anna Meierovics vardu pavadintas bulvaras su tramvajaus linija |
 |
| Teatro pastatas iš šono |
Kronvaldo parkas
Kronvaldo bulvaru pasiekiamas ir parkas, kuriam suteiktas tas pats vardas. Parkas užima maždaug 12 hektarų plotą, šiltuoju metų laiku čia gausu žalumos, gėlių, fontanų, tačiau šių dalykų įvertinti, dėl kelionės žiemą, negalime. Užtat galime apžiūrėti esamus objektus.
Pirmasis jų - skulptūra, skirta pagerbti Paulą Waldeną. Molekulių forma parinkta ne atsitiktinai - Paulas Waldenas buvo žymus Latvių kilmės chemikas, vėliau tapęs Vokietijos piliečiu. Dėl savo atradimų jis buvo nominuotas Nobelio premijai 1913 ir 1914 m.
 |
| Skulptūra Paului Waldenui |
 |
| Kanalo prieplauka su švyturiu Kronvaldo parke |
Nors daug ryšių ir nėra, žymaus rusų poeto Aleksandro Puškino mūza Anna Kern gyveno Rygoje, be to, pats poetas domėjosi šiuo miestu, nors jame ir neapsilankė. Nepaisant to, 2009 m. parke išdygo Aleksandro Tatarinovo sukurta skulptūra skirta Aleksandrui Puškinui atminti.
 |
| Skulptūra Aleksandrui Puškinui |
 |
| Latvijos universiteto Biologijos fakulteto pastatas |
 |
| Kronvaldo parko rotonda |
Dar vienas paminklas netoliese yra skirtas Andrejs Upīts - žymiam latvių mokytojui, poetui, apsakymų rašytojui, aktyviai pasisakiusiam prieš komunizmo santvarką. Nors jo darbai ne kartą laimėjo apdovanojimus, sovietų valdžia taip pat ne kartą bandė juos uždrausti.
 |
| Paminklas Andrejs Upīts |
„Art Nouveau“
Modernios architektūros pradžios „tėvu“ kartais vadinamas „Art Nouveau“, arba, lietuviškiau - moderno, stilius vyravo XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Augant Rygos gyventojų skaičiui teko statyti naujus namus gyventojams, tad jie buvo vystomi naujojo moderno stiliaus. Remiantis turizmo informacijos centro internetiniu puslapiu, Rygos senamiestyje net apie 40% pastatų turi šio stiliaus bruožų.
Žymiausia „Art Nouveau“ stiliaus pastatų vieta mieste - Alberto gatvė, esanti visai netoli nuo Kronvaldo parko. Visi statiniai išaugo per gana trumpą laikotarpį - tarp 1901 ir 1908 m., o aštuoni iš jų yra pripažinti valstybinės reikšmės architektūros paminklais.
 |
| Viena iš skulptūrų ties pastato apačia |
 |
| Puošnus moderno architektūros pastatas |
 |
| Galvos - dažni objektai šioje architektūroje |
 |
| Alberto gatvė |
 |
| Įspūdingas vaizdas vos pažvelgus aukštyn |
 |
| Svarbi kiekviena detalė... |
 |
| Stiliui būdingos skulptūrinės kompozicijos daugiausia puošia architektūrą palei langus |
 |
| Iš arčiau... |
 |
| Visoje gatvėje pilna nuostabios architektūros |
 |
| Prieš išeinant... |
 |
| Paskutinis žvilgsnis į pastatą |
 |
| Dar viena skulptūra Rygos vaizdą stipriai pakeitusiam merui George'ui Armitsteadui |
Vaikštant ir įamžinant objektus Alberto gatvėje prasidėjo silpnas lietus, kuris vis labiau stiprėjo. Kadangi visi pagrindiniai objektai buvo apžiūrėti, nusprendėme pasiekti kitoje Vantinio (Vanšu) tilto pusėje esantį prekybos centrą „Olimpia“ ir jame palaukti, kol šiek tiek aprims.
 |
| Žvilgsnis nuo tilto į kitą upės pusę |
 |
| Vantinio tilto lynus laikantis bokštas žvelgiant į viršų |
 |
| Rygos uosto teritorija iš toli |
Ryga tamsoje
Deja, audra ilgai nesitraukė, o tik dar labiau sustiprėjo, be to, lauke jau temo, todėl nusprendėme kelionę čia ir užbaigti. Iki atgalinio autobuso buvo vis mažiau likusio laiko, tačiau prieš grįžtant į stotį nusprendėme praeiti per naktinį Rygos senamiestį. Deja, šiek tiek nusivylėme, kadangi nemažai senamiesčio svarbių pastatų buvo apšviesti labai silpnai arba išvis nebuvo pritaikyti naktiniam vaizdui.
 |
| Išėjus iš prekybos centro... |
 |
| Vantinis tiltas tamsoje |
 |
| Miestą vis dar puošė šventinės dekoracijos |
 |
| Ties kai kuriais pastatais įgyvendintas nors ir ne viso statinio, bet bent jau dalies, apšvietimas |
 |
| Rygos katedra, deja, neapšviesta - šviečia tik laikrodžio bokštas |
 |
| Švytintys Juodagalvių namai |
Tamsiojoje Rygoje apžiūrėjome ir dar vieną mieste, šiuo atveju - ortodoksų, bažnyčią. Pastatas saugomas kaip puikus XIX a. pirmojo ketvirčio klasicizmo pavyzdys, išlikęs iki šių dienų.
 |
| Rygos ortodoksų bažnyčia |
 |
| Vienas iš apšviestų tiltelių virš miesto kanalo |
 |
| Autobusų stoties bokštas |
Pasiekę stotį ir šiek tiek palaukę autobuso, įsėdome į jį ir paryčiais grįžome atgal į Vilnių, taip užbaigdami dar vieną, mūsų projekte nedažnai pasitaikančią užsienio miesto apžvalgą.
Apibendrinant
Ryga daugybę laiko iki kelionės buvo interneto platybėse apžiūrinėtas miestas, į kurį labai norėjosi nuvykti. Ar kelionė pasiteisino? Tikrai taip. Labiausiai, žinoma, sužavėjo ir didžiausią įspūdį paliko senamiestis. Deja, kelionei pasirinktas sezonas neleido tinkamai įvertinti miesto žaliųjų erdvių, bet, galbūt, kada nors pavyks čia apsilankyti ir šiltuoju metų laikotarpiu. Tiesa, miestui tikrai dar reikėtų padirbėti apšviečiant pagrindinius simbolius - bokštus, žymesnius pastatus, tačiau tai - ne vien Rygos, bet ir nemažos dalies kitų miestų problema.
Keliaudami į Rygą būtinai atminkite, kad tai - didžiulis miestas, ir per dieną jį apžiūrėti gali būti sunku. Vien apeiti senamiesčiui paskirkite nemažai laiko.
Apie Rygą domėtąsi iš:
0 komentarai(-ų):
Rašyti komentarą