Dubingiai

Traukiniai, žinoma, negali nuvežti visur - kai kada tenka pasirinkti kitą kelionės būdą. Taigi, šįkart kelionės tikslai pasiekti automobiliu. Dar viena rugpjūčio kelionė - į Dubingius ir kitas gyvenvietes aplink.

Dubingiai - nedidelis miestelis Molėtų rajone, šalia ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero. Pirmą kartą Dubingių žemės vardas minimas XIV a. kryžiuočių kronikose, to paties amžiaus pradžioje ant kalvos buvo pastatyta medinė pilis. XV a. Vytautas Didysis Dubingiuose pasistatydino naują pilį bei medinę katalikų bažnyčią, vėliau teritorija atiteko Radviloms. XVII a. buvo pastatyta mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia, kuri 1735 m. sudegė. XVIII a. taip pat sunyko ir pati pilis. 

Miestelis buvo tapęs vienu iš reformacijos centrų Lietuvoje, vėliau čia veikė drobės audyklos, viena iš pirmųjų popieriaus dirbtuvių. Dubingiai buvo stipriai ištuštėję XVII a. karo ir maro metu, tačiau gyventojų vėl po truputį daugėjo. Dabar šiame miestelyje gyvena apie 200 žmonių. Istorinėje vietoje - ant pilakalnio - per kasinėjimus ne tik atrasti seni pastatų pamatai, bet ir Radvilų giminės palaikai, kurie 2009-aisiai buvo perlaidoti buvusios bažnyčios rūsyje.

Nuotolis nuo Vilniaus: ~ 50 km.
Keliavimo būdas: automobiliu ir pėsčiomis.
Pėsčiomis įveikta: ~ 5 km.

Medinis tiltas

Atvykus iki Dubingių daugelis automobilį palieka pietinėje tilto pusėje esančioje nedidelėje aikštelėje. Kai atsidūrėme gyvenvietėje, apie 13 valandą, aikštelėje buvo likusi viena vieta. Bent taip atrodė. Išvažinėjant tarp automobilių buvo sunku praeiti, ką jau kalbėti apie patį išvažiavimą. Bet apie viską iš pradžių.

Pirmasis iš objektų - medinis tiltas per Asvejos ežerą. Tai vienas iš trijų valstybiniuose keliuose esančių medinių tiltų. Jis buvo pastatytas Antano Smetonos iniciatyva - atvykęs iki Asvejos ežero prezidentas negalėjo persikelti į gyvenvietę, todėl praėjus metams, 1934-aisiais buvo iškilmingai atidarytas tiltas.

Tai - ne pirmasis šioje vietoje pastatytas tiltas. Vandenyje buvo atrastos seno viduramžių tilto liekanos.

Prieš žengiant ant tilto

Dubingių tiltas - žvejų mėgstama vieta

Medinis tiltas - valstybinio kelio dalis

Asvejos ežeras

Dubingiai įsikūrę šalia Asvejos ežero. Šis pavadinimas tikriausiai girdėtas kiekvieno, kadangi tai - ilgiausias ežeras visoje Lietuvoje. Ilgis - apie 22 kilometrus, sudėjus visas atšakas - apie 29 kilometrus. Asveja taip pat yra giliausių ežerų sąraše, trečioje vietoje - gylis siekia 50 metrų.

Tiesa, ne visi linkę teigti, jog Asveja yra vientisas ežeras. Kai kurie mano, jog tai du istoriniai ežerai. Iš tiesų, Asvejos ežeras yra tarsi dviejų dalių, kurias jungia sraunus 10 metrų pločio upelis.

Ežero vaizdas nuo tilto

Asveja

Į piliavietę

Vos perėjus tiltą atsiduriame buvusioje Asvejos ežero saloje, dabar - pusiasalyje. Ir tiesiai prieš akis - laiptai į istorinę vietą - Dubingių piliavietę.

Laiptai į kalvą

Vaizdas žemyn kiek palipus

Medžiai šalia laiptų

Bažnyčios likučiai ir Radvilų kapai

Trumpai jau buvau užsiminęs apie buvusią bažnyčią ant šios kalvos. Pirmoji vietovė, kuri prieinama pasukus taku į šiaurinę pusę - būtent šio religinio pastato likučiai.

Kaip teigiama informacinėje lentoje, bažnyčia sudegė 1735-aisiais - į pastato stogą trenkė žaibas. Po gaisro teliko sienos, kurios XIX-XX a. po truputį nyko, plytos buvo ardomos ir panaudojamos apylinkės pastatuose.

Dar daugiau laiptų. Šįkart - link bažnyčios likučių

Sutvarkyta aikštelė su išlikusiais bažnyčios mūrais

Senųjų sienų likučiai

2005-aisiais archeologai oficialiai paskelbė, jog kasinėjant liekanas buvusios bažnyčios vietoje buvo rasta dėžė su tvarkingai sudėtais 8 asmenų palaikais. Tyrimų metu nustatyta, jog tai - aštuoni Radvilų giminės asmenys.

2009-ųjų rugsėjo 5 d. buvo surengta palaikų perlaidojimo bažnyčios rūsyje ceremonija. Dabar šioje vietoje paviršiuje yra paminklinė lenta.

Paminklinė lenta šalia Radvilų giminės kapavietės

Iš toliau

Iki pilies likučių

Nuo bažnyčios kalvelės vėl nusileidę kiek žemiau pasukome link rūmų liekanų. Tačiau pakeliui nepraleidome labai gražių aplinkos vaizdų.

Tarp medžių - Asvejos vaizdas nuo kalvos

Piliavietės apylinkėse - daugybė tikrai dėmesio vertų medžių

Dar vienas žvilgsnis žemyn

Mūrinių rūmų liekanos

Atkasus ir ištyrus Dubingių pilies liekanas, reikėjo pasirūpinti tinkamu jos apsaugojimu ir eksponavimu, todėl buvo nuspręsta pastatyti gaubtą. Tai padaryta 2012-aisiais. Tiesa, kad per daug neišsiskirtų iš aplinkos pastatas buvo apipiltas žemėmis ir apsėtas žole, paliktas tik priekinis fasadas, kuris, kaip skelbta, turi būti užsodintas vijokliais. Tuomet gaubtas beveik visiškai susilietų su aplinka. Tačiau, nors jau praėjo dveji metai, betoninės konstrukcijos vis dar nepaslėptos.

Rūmų liekanas saugantis gaubtas

Žvilgsnis pro stiklą

Ir pro kitą langą...

Priešais gaubtą - galimybė pažaisti „kryžiukais-nuliukais“

Kitoje „sarkofago“ pusėje - paslaptingos durys be rankenos

Toliau pažintiniu taku

Apsukę ratą aplink gaubto funkciją atliekantį pastatą pasukome tolesniu, tiesiog pramindžiotu taku. Jis vedė link šiaurinės Dubingių pusiasalio pusės.

Aplinka

Piliavietės gamta

Tiltelis į kitą kalvos pusę

Šiaurinė pusiasalio dalis

Beveik pačiame šiauriausiame apžvalgos tako taške yra dar viena apžvalgos aikštelė - iš čia atsiveria vakarinės ežero dalies vaizdas. Ties čia prasideda ežero įlanka, kuri supa visą gyvenvietę.

Asvejos vaizdas iš apžvalgos aikštelės

Informacinė lentelė

Piliakalnio centre plyti pievos

Paėję toliau patenkame į gilesnį mišką, medžiai supa iš abiejų tako pusių. Kaip skelbiama informacinėje lentoje, šioje vietoje susiformavo išskirtinė ekosistema, pasižyminti tik šiai teritorijai būdinga floros ir faunos įvairove.

Kelias - prie pat šlaito

Vienas iš medžių

Vasarnamis

Žingsniuodami tiesiai pietų kryptimi pasiekėme dar vieno pastato likučius. Tiesa, šis nebuvo labai senas. 1938-aisiais čia buvo pastatytas vasarnamis politikams, karininkams bei garbingiems svečiams. Nuo nedidelės apžvalgos aikštelės pastato viršuje turėjo atsiverti įspūdingas Asvejos apylinkių vaizdas. Vasarnamis buvo sudegintas 1944 metais Armijos Krajovos būrio.

Išlikę vasarnamio laiptai

Pamatų likučiai

Priekiniai pastato laiptai

Asvejos ir tilto panorama

Netoli laiptų, kuriais užlipome į piliavietę, įrengta apžvalgos aikštelė su suoleliais. Iš čia atsiveria dalis Asvejos ežero ir medinis tiltas. Galima sakyti, jog tai - savotiška vietovės vizitinė kortelė, panašiai kaip Trakuose pilis. Nuotraukų iš šio taško pilna internete, kokiais tik norite metų laikais. Užtenka pagoogle'inti.

Bendras aplinkos vaizdas

Ant žemės - dar viena „kryžiukų-nuliukų“ lenta

Dar vienas žvilgsnis į Asveją

Rytiniais laiptais - link miestelio

Apžiūrėti piliavietę - ne vienintelis tikslas. Privalome aplankyti ir pačią gyvenvietę. Tuo tikslu patraukėme ne jau liptais laiptais, o kitais - rytinėje kalvos pusėje. 

Laiptais - žemyn

Pusiaukelėje

Nusileidus žemyn, žinoma, priešais akis atsiveria Asveja. Čia, šalia kelio, yra metalinis kaltinis gyvenvietės simbolis su pavadinimu bei metais, kuomet Dubingiai buvo paminėti pirmą kartą.

Dubingių simbolis

Asveja pakeliui link miestelio

Prieplauka

Šalia šios ežero pakrantės yra įkurta nedidelė prieplauka. Tiesa, be kelių baigiančių paskęsti valčių čia daugiau nieko nėra. Naujesnį prieplaukos gabaliuką, panašu, žmonės naudoja šokinėjimui į ežerą.

Nedidelė prieplauka

Tiltelį žmonės naudoja šuoliams į ežerą

Valtys krante

Apžvalgos aikštelė

Kelias šalia prieplaukos veda ir į kiek aukščiau įkurtą Asvejos apžvalgos aikštelę. Be suolų pasisėdėjimui čia taip pat yra lentos su svarbiomis gyvenvietės datomis.

Apžvalgos aikštelė su datų lentelėmis

Aikštelė atlieka ne tik informacinę, bet ir poilsio funkciją

Iki miestelio

Apsižvalgę aikštelėje pasukome link pačios gyvenvietės. Kelias netolimas - vos vienas posūkis ir jau išnyra pačio miestelio namai.

Gatve - link pačios gyvenvietės

Jau matomas miestelis

Senoji smuklė

Bene labiausiai dėmesį atkreipiantis pastatas - senoji Dubingių smuklė, 1842 m. pastatyta Boleslovo Tiškevičiaus. Manoma, jog tai ne pirmoji smuklė šioje vietoje - vykdant tyrimus buvo nustatyta, jog čia buvo mažesnis pastatas, kuris sudegė.

Dubingių smuklė - puikus XIX a. pradžioje statytų smuklių išlikęs pavyzdys, be to, ji pati didžiausia rytinėje Lietuvos dalyje. Šiame pastate po rekonstrukcijos prieš kelis metus įsikūrė Asvejos regioninio parko direkcija, kuriai patalpos priklauso ir šiandien.

Smuklė nuo kelio pusės

Įėjimas į viduje veikiantį lankytojų centrą

Pastatas iš priekio

Dubingių gyvenvietė

Architektūriniai ir istoriniai Dubingių objektai apžiūrėti. Pagrindinėje miestelio sankryžoje, prie kurios ir stovi smuklė, taip pat padaryta nedidelė informacinės paskirties aikštelė su istorijos aprašymu bei žemėlapiu. Didesnis žemėlapis yra prie kitoje sankryžos pusėje esančio tako.

Informacinė lenta aikštelėje

Kelias šalia

Šalia - pagrindinė Dubingių parduotuvė, priklausanti prekybos sistemai „Koops“. O čia lankosi ne tik žmonės - labai mielas šunelis bandė, nors ir nesėkmingai, neleisti mums praeiti.

Vietinė maisto prekių parduotuvė

Parduotuvės viduje

Mažasis bičiulis

Skverelis šalia

Dubingiai apžiūrėti, todėl metas trumpai apsižvalgyti kitose netolimose gyvenvietėse.

Giedraičiai

Kiek į vakarus, už 12 kilometrų kelio nuo Dubingių yra dar vienas miestelis, kurį aplankėme.

Giedraičiai, panašiai kaip ir Dubingiai, pirmą kartą paminėti kryžiuočių kronikose, tiesa, keliais metais vėliau - 1338-aisiais. Miestelis įsikūręs šalia Kiemento ežero, vakariniame krante. Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, miestelyje gyvena virš 680 gyventojų.

Giedraičių miestelis

Giedraičiuose yra 1809 m. statyta bažnyčia bei kvadratinė varpinė, kurios apatinė dalis pastatyta iš akmens, viršutinė - medinė.

Už medžių - Giedraičių maldos namai

Visai prie pat kelio - bažnyčios varpinė

Paminklas aikštės centre

Iš arčiau

Glitiškės

Važiuodami į pietus, dar užsukome į Glitiškių kaimą. Svarbiausias čia esantis statinys, kurį ir apžiūrėjome - nuo 1483 m. minimas Glitiškių dvaras. Išlikęs rūmų pastatas buvo pastatytas 1860-aisiais. Šalia dvaro pastato plyti ir ežeras - Širvys.

Glitiškių dvaro rūmai

Dvaro pastatas

Rūmai iš šono

Prie rūmų yra ir vienas iš saugomų Lietuvos gamtos paminklų - Glitiškių ąžuolas. Medžio aukštis - apie 24 metrus, apimtis - 7,4 metro.

Į kadrą netelpantis Glitiškių ąžuolas

Šalia senojo ąžuolo - kritęs medis

Europos geografinis centras

Paskutinė trip'o dalis - į turistų gausiai lankomą vietą, Europos geografinį centrą. 1989-aisiais Prancūzijos mokslininkai nustatė, jog žemyno centras yra Lietuvoje, maždaug 26 kilometrai į šiaurę nuo Vilniaus, netoli Purnuškių kaimo (koordinatės: N54°54' E025°19'). Ten 1997-aisiais atidengtas geografinį Europos centrą žymintis akmuo, o vėliau, 2004-aisiais pastatytas skulptoriaus Gedimino Jokūbonio paminklas.

Kad ir kaip viskas gražu, deja, truputį ne vietoje. Tais pačiais 2004-aisiais tas pats Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas patikslino geografinio centro koordinates, ir jos atsidūrė kiek arčiau Vilniaus, prie Pašilių kaimo (koordinatės: N54°50'45'' E025°18'23'', žr. abi vietas žemėlapyje žemiau). Ar bus kaip nors ateityje įamžintas tikrasis geografinis centras nėra aišku.

Pakeliui link geografinio centro - Girijos ežero vaizdas

Tiltelis link tikslo

1997-aisiais pastatytas akmuo

2004-aisiais pastatyta Europos centrą žyminti skulptūra

Šalia - renginių erdvė, Europos vėliavos bei turizmo informacijos centras

Kelionės pabaiga

Pasirinkto kelionės būdo dėka nukentėjo pasivaikščiojimas pėsčiomis - nuėjome vos apie 5 kilometrus, tačiau pamatėme daugiau - tarp visų objektų, pradedant nuo Dubingių ir baigiant geografiniu centru, automobiliu nuvažiuota apie 47 kilometrus.

Kelionės žemėlapis ->