2016 m. spalio 5 d., trečiadienis

Zarasai

2016-ųjų vasara nebuvo derlingas kelionių laikotarpis, tačiau džiaugiuosi, jog pavyko nuvykti į senai planuotas vietoves. Liepos 9-ąją išvykome į vieną tokių gyvenviečių šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje.

Zarasai - Utenos apskrityje esantis miestas. Nors oficiali gyvenvietės įkūrimo data - 1506 m., tačiau čia seniau yra gyvenusi Sėlių tauta. Dabartinėje miesto teritorijoje XVI a. pradžioje stovėjo Zarasų dvaras, o gyvenvietės kūrimąsi skatino per čia nutiestas vienas iš pagrindinių prekybos kelių iš Lietuvos į Rygą ir Pskovą. Nuo 1613-ųjų Zarasai pradėti žymėti LDK žemėlapiuose, nuo 1669-ųjų miestelyje jau gyveno virš 300 žmonių, čia susiformavo penkių pagrindinių gatvių į kitus miestus tinklas. Nors miestelyje kūrėsi kalviai, veikė smuklė, virė vis aktyvesnis gyvenimas, 1708-1711 m. išplitęs maras stipriai praretino žmonių skaičių. Miestelis tapo žemdirbių gyvenviete. Spartesnis augimas vėl atgijo XVIII a. antroje pusėje, Zarasuose įkūrus mokyklą, muitinę.

Deja, gaisrai ne kartą siautė netvarkingai išdėstytoje gyvenvietėje ir taip vis lėtino miestelio augimą. 1836 m. baigus Kauno - Daugpilio plento tiesimą caras įsakė į Zarasus perkelti apskrities centrą, suteikti herbą, o miestą pavadinti Novoaleksandrovsku. Po metų patvirtintas miesto išplanavimas su nauju, netradiciškai išdėstytu gatvių sprendimu - iš keturkampės, viename gale pusapvalės aikštės buvo nuspręsta tiesti išeinančias radialines gatves, kurios kertasi su žiedinėmis gatvėmis. Toks netradicinis Lietuvoje gatvių tinklas pripažintas urbanistikos paminklu ir yra mažai pakitęs iki dabar. 1843 m. Zarasai gavo miesto teises, 1932 m. - kurortinio miesto ir vasarvietės statusą. 1996 m. patvirtintas Zarasų herbas, o 2008-aisiais miestas tapo pirmąja Lietuvos kultūros sostine.

Dabar Zarasai - gražiai atsinaujinęs miestas su daugiau nei 6 tūkst. gyventojų.

Ačiū Lukui Žmoginui už suorganizuotą galimybę ištyrinėti Zarasų miestą!