2015 m. spalio 15 d., ketvirtadienis

Telšiai

Besibaiginant vasarai, rugpjūčio 17-ąją, nusprendėme įgyvendinti dar nuo seno brandintą kelionės Žemaitijoje idėją. Ankstyvas išvykimas žadėjo ilgą pasivaikščiojimų dieną, kuri, dabar jau galime patvirtinti, tapo viena iš geriausiai pavykusių mažųjų kelionių ne tik tiksliu laiko išnaudojimu, bet ir pamatytų objektų kiekiu bei kokybe net ne vienoje gyvenvietėje. Šįkart „miniTrips“ projekte pateikiame pirmąją žemaitiškosios kelionės dalį.

Telšiai (žem. Telšē) - šiaurės vakarų Lietuvos miestas, rajono ir apskrities centras, įsikūręs prie Masčio ežero ir Durbinio upės.

Gyvenvietė pradėjo augti XIV-XV a. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Telšiai ir čia buvęs valstybinis dvaras paminėti 1450-aisiais. XVI a. pr. miestelis tapo valsčiaus centru, 1536-aisiais įsteigta katalikų parapija. Manoma, jog šiuo laikotarpiu Telšiams galėjo būti suteiktos Magdeburgo teisės, kurios vėliau buvo prarastos.

1702-1710-aisiais miestą kontroliavo švedų kariuomenė. Karo metu kilę gaisrai sunaikino Telšių dvarą, vienuolių bernardinų bažnyčią, vienuolyno pastatus, nemažai gyvenamųjų namų. Dar viena nelaimė - 1710-aisiais plitusi maro epidemija, kurios metu neišgyveno maždaug du trečdaliai gyventojų. Tačiau miestelis greitai atsigavo - 1721 m. buvo gauta teisė rengti turgus kiekvieną sekmadienį, vėliau, 1764-aisiais Telšiai vienuolikai metų tapo Telšių reparticijos (Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies) centru, čia įsteigti žemės ir pilies teismai.

Amžiaus pabaigoje, 1791 m. Telšiai oficialiai gavo Magdeburgo teises, po dviejų metų čia pradėjo veikti pirmoji mokykla. XIX a. pab. miestas ypač sparčiai augo, sovietmečiu buvo įkurta nemažai gamyklų. 1991 m. patvirtintas naujasis herbas.

Dabar Telšiai - miestas su daugiau nei 24 tūkst. gyventojų, pastaraisiais metais stipriai atsinaujinęs ir vis dažniau vadinamas nebe tik Žemaitijos sostine, bet ir vienu gražiausių miestų Lietuvoje. 2016-aisiais Telšiai taps Lietuvos kultūros sostine.

2015 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Vilnius trips: Markučių parkas

Dažnas laisvalaikį Vilniuje leidžia miesto centre, jei nori ramesnės aplinkos - pagrindiniuose miesto parkuose. Tačiau tikrai ne visi žino, jog iš centro vos per 10 minučių galima pasiekti dar vieną nedidelę, tačiau labai jaukią vietą pasisėdėti ar trumpai pasivaikščioti.

Markučiai - miesto pietryčiuose esantis mikrorajonas, priklausantis Rasų seniūnijai.

2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis

Raudondvaris

Liepos viduryje vykdėme antrąją mėnesio kelionę. Besižvalgant į kitas gyvenvietes kilo mintis patyrinėti ką nors labiau ten, kur jau esame buvę. Žinoma, patogiausiai iš Vilniaus pasiekiama gyvenvietė - Kaunas, tačiau tiesiog apvaikščioti kitą miesto dalį šįkart nenorėjome. Peržiūrėję galimus maršrutus nusprendėme, jog nuvykę į Kauną iškart keliausime už jo ribų į labai žinomą kaimą Kauno rajone - Raudondvarį.

Raudondvaris - daugeliui girdėta vietovė, ypač dėl joje esančio dvaro. Pati gyvenvietė - viena seniausių Kauno rajone. Čia XIV a. vykdavo kovos su kryžiuočiais, netoliese buvusioje saloje stovėjo Vyrgalės pilis. 1615-aisiais Raudondvaris paminėtas kaip didikų rezidencija, buvo pastatyti dvaro rūmai. 1966-aisiais prie teritorijos prijungtas Šiaudinės kaimas. Sovietmečiu Raudondvaryje veikė tekstilės įmonės.

Dabar Raudondvaris - gyvenvietė su daugiau nei 4 tūkstančiais gyventojų.

2015 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

Kėdainiai

Pirmąją liepos savaitę nusprendėme tęsti traukinių maršruto Vilnius-Klaipėda tyrinėjimą. Kelionei pasirinkome gyvenvietę, esančią už trijų stočių nuo sostinės.

Kėdainiai - miestas pačiame Lietuvos centre (geografinis šalies centras - už maždaug 6 km), įsikūręs abipus Nevėžio. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kėdainiai paminėti 1372-aisiais. XIV a. pradžioje teritorijoje buvo nedidelė žvejų ir žemdirbių gyvenvietė. XV–XVI a. miestas sparčiai augo, tapo vienu iš pirmųjų LDK reformacijos židinių. 1590-aisiais Kėdainiai gavo Magdeburgo teises. Daug dėmesio Kėdainių plėtrai skyrė Radvilų giminė, kuriai miestas kurį laiką priklausė. Radvilų valdymo laikotarpiu Kėdainiai išgarsėjo kaip daugiatautis amatų ir prekybos centras.

Dabar Kėdainiai - miestas su daugiau nei 25 tūkstančiais gyventojų, nuo 1963-ųjų dėl savo unikalaus senamiesčio paskelbtas urbanistikos paminklu.

2015 m. liepos 23 d., ketvirtadienis

Plungė

Pirmojo vasaros mėnesio pabaigoje, birželio 29-ąją, nusprendėme atšvęsti pirmąjį „miniTrips“ projekto gimtadienį su neeiline, kol kas tolimiausia ir ankstyviausia vykdyta kelione, šįkart - į gyvenvietę Žemaitijoje.

Plungė - šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje esantis miestas, įkurtas šalia Babrungo upės. Manoma, jog šioje teritorijoje žmonių gyventa dar V-I a. prieš mūsų erą. 1567-aisiais gyvenvietė minima kaip miestelis, o 1792-aisiais Plungė gavo Magdeburgo teises. XIX a. Plungę valdė Zubovų ir Oginskių giminės, būtent pastarųjų dėka čia iškilo didingi dvaro rūmai su parku. 1932-aisiais pro miestą nutiestas geležinkelis, paspartinęs gyvenvietės augimą, o 1946 m. Plungė tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu sparčiai didėjo gyventojų skaičius, mieste įsikūrė nemažai gamyklų.

Dabar Plungė - miestas su daugiau nei 20 tūkstančių gyventojų. 2009-aisiais Plungė buvo paskelbta Lietuvos kultūros sostine.

2015 m. liepos 6 d., pirmadienis

Širvintos

Praėjus vos dienai po kelionės į Ignaliną, gegužės 3-ąją, kiek neplanuotai ir keliaujant visiškai ne šalies pažinimo tikslais pavyko neilgam užsukti į Vilniaus apskrityje esantį miestą - Širvintas.

Širvintos pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtos dar 1475-aisiais, nors pati gyvenvietė sparčiau pradėjo augti vėliau, ypač - XIX amžiuje. 1920 m. dabartinio miesto apylinkėse įvyko Širvintų-Giedraičių kautynės, kurių metu buvo sustabdytas lenkų armijos veržimasis gilyn į Lietuvą. Taip buvo išsaugota Lietuvos nepriklausomybė. 1950 m. Širvintos tapo rajono centu, po metų gyvenvietė gavo miesto statusą.

Dabar Širvintos - miestas su daugiau nei 6 tūkst. gyventojų.

2015 m. birželio 17 d., trečiadienis

Ignalina

Vos prasidėjus naujam metų mėnesiui, gegužės 2-ąją, nusprendėme važiuoti dar beveik netyrinėtu traukinių maršrutu Vilnius-Turmantas. Žinoma, keliauti pradžioje ketinome ne iki Turmanto - šįkart mūsų kelionės tikslu tapo Ignalina.

Ignalina - Šiaurės rytų Lietuvos miestas. Šioje vietovėje maždaug XIII a. buvo keturios gyvenvietės - du palivarkai ir du kaimai, vienas iš palivarkų turėjo Ignalinos pavadinimą. Pati pagrindinė gyvenvietė pradėjo augti 1862 m., kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis. Čia buvo pastatyta medinė geležinkelio stotis, o aplink ją pradėti statyti mediniai namai. 1950 m. Ignalinos miestelis tapo miestu, jis plėtotas kaip turizmo centras. 1969 m. miestas paskelbtas urbanistikos paminklu.

Dabar Ignalina - miestas su daugiau nei 5600 gyventojų.

2015 m. balandžio 23 d., ketvirtadienis

Alytus

Nepavykus sulaukti tikrojo šilto pavasario nusprendėme toliau tęsti „miniTrips“ vienadienes keliones. Rinkdamiesi tolesnį maršrutą ypač svarstėme traukinių maršrutu Vilnius-Turmantas esančias gyvenvietes, tačiau netikėtai kilo idėja pakeliauti kitaip - ne traukiniais, o autobusais. Taip ir gimė pirmoji autobusinė kelionė į šeštąjį didžiausią miestą Lietuvoje - Alytų.

Alytus - vienas iš seniausių Lietuvos miestų, pirmą kartą paminėtas dar 1377 m. Alytus sparčiau pradėjo kurtis dešiniajame Nemuno krante po Žalgirio mūšio, ir ši miesto dalis iki šiol vadinama pirmąją (Alytus I). Kairiajame krante atsiradusiai gyvenvietei teko antrosios (Alytus II) pavadinimas. Didžiausias atotrūkis tarp šių gyvenviečių pradėjo jaustis po 1795-ųjų, kai Alytus I atiteko Rusijos imperijai, o Alytus II - Prūsijos karalystei. Antroji gyvenvietė stiprėjo ir plėtėsi, o pirmoji silpo. Tik 1915-aisiais gyvenvietės buvo sujungtos. Po karų Alytus pradėjo stipriai augti.

Dabar Alytus - didžiausias Dzūkijos regiono miestas, kuriame gyvena virš 55 tūkstančių gyventojų.

Trumpai apie kelionę

Nuotolis nuo Vilniaus: ~ 109 km.
Keliavimo būdas: autobusu ir pėsčiomis.
Kelionės kaina: 6,33€ į abi puses (su 50% nuolaida, internetu); 12,66€ į abi puses (pilna kaina, internetu); 13,32€ (pilna kaina kasose).
Kelionės trukmė autobusu: ~ 1 val. 40 min. (viso 3 val. 20 min.)
Pėsčiomis įveikta: ~ 21 km.

Nuoširdus ačiū Tomai Zmitrulevičiūtei už pagalbą orientuojantis Alytuje!

2015 m. kovo 12 d., ketvirtadienis

Šiauliai

Kiek atšilus orams ir priartėjus kalendoriniam pavasariui nusprendėme grįžti prie vienadienių kelionių. Žiemą keliavimą sunkina prastos oro sąlygos, kai kuriose gyvenvietėse prastokai valomi keliai, o tai skatina sulėtinti žingsnį ir neleidžia pamatyti lankomame mieste, miestelyje ar kaimelyje visų planuojamų objektų (o laikas vienam trip'ui, visgi, yra ribotas).

Kiek apsvarstę galimybes nusprendėme naujuosius kelionių kupinus metus pradėti naujame regione ir, bent kol kas, toliausioje projekto metu lankytoje vietovėje, ketvirtajame pagal dydį mieste šalyje - Šiauliuose.

Šiauliai - miestas šiaurinėje Lietuvos dalyje. Gyvenvietė pirmą kartą paminėta XIII a., nors manoma, jog kurtis pradėjo dar XI a. Miesto statusą Šiauliai gavo 1636 m. Gyvenvietė buvo nukentėjusi per 1830 m. sukilimą, taip pat per karus, kurių metu buvo sugriauti keturi penktadaliai pastatų. 1975 m. Šiauliuose buvo įkurtas pirmasis visoje sąjungoje pėsčiųjų bulvaras.

Dabar Šiauliai - ketvirtas pagal dydį miestas Lietuvoje, turintis daugiau nei 105 tūkstančius gyventojų.

2015 m. sausio 12 d., pirmadienis

Kaunas (centras)

Pagaliau atėjo eilė apžvelgti ir laikinąją sostinę! Pripažinsiu, jog nuo „miniTrips“ projekto pradžios Kaunas buvo aplankytas ne vieną kartą, tačiau be konkrečių maršrutų ir suplanuotų apžiūrėti objektų. Tačiau prieš Kalėdas, gruodžio 19 d. išvykos fotografuoti šventiškai pasipuošusį Kauną metu, belaukiant vakaro, kol įsižiebs visi papuošimai, nusprendėme apžiūrėti ir svarbiausius Kauno centre esančius objektus.

Kaunas - antras Lietuvoje miestas pagal dydį ir gyventojų skaičių, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1361 m. Miestas įsikūręs Nemuno ir Neries santakoje, yra centrinėje Lietuvos dalyje, todėl lengvai ir gana greitai pasiekiamas iš visų šalies pusių, yra svarbių kelių sandūroje. Išsiplėsti nėra prasmės, nes turbūt didžioji dauguma Lietuvos gyventojų Kaune tikrai yra buvę, ar bent jau pravažiavę šalia :)

Trumpai apie kelionę

Nuotolis nuo Vilniaus: ~ 104 km.
Keliavimo būdas: traukiniu ir pėsčiomis.
Kelionės kaina: 17 lt / 4,92 €  į abi puses (traukinio bilietai su 50% nuolaida, pilna kaina - 34 lt / 9,85 € į abi puses).
Kelionės trukmė traukiniu: ~ 1 val. 36 min. į priekį, ~ 1 val. 16 min. atgal (viso 2 val. 52 min.)
Pėsčiomis įveikta: ~ 7 km iki Santakos, ~ 5 km atgal (fiksuojant šventinio Kauno vaizdus), viso apie 12 km