Besibaiginant vasarai, rugpjūčio 17-ąją, nusprendėme įgyvendinti dar nuo seno brandintą kelionės Žemaitijoje idėją. Ankstyvas išvykimas žadėjo ilgą pasivaikščiojimų dieną, kuri, dabar jau galime patvirtinti, tapo viena iš geriausiai pavykusių mažųjų kelionių ne tik tiksliu laiko išnaudojimu, bet ir pamatytų objektų kiekiu bei kokybe net ne vienoje gyvenvietėje. Šįkart „miniTrips“ projekte pateikiame pirmąją žemaitiškosios kelionės dalį.
Telšiai (žem. Telšē) - šiaurės vakarų Lietuvos miestas, rajono ir apskrities centras, įsikūręs prie Masčio ežero ir Durbinio upės.
Gyvenvietė pradėjo augti XIV-XV a. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Telšiai ir čia buvęs valstybinis dvaras paminėti 1450-aisiais. XVI a. pr. miestelis tapo valsčiaus centru, 1536-aisiais įsteigta katalikų parapija. Manoma, jog šiuo laikotarpiu Telšiams galėjo būti suteiktos Magdeburgo teisės, kurios vėliau buvo prarastos.
1702-1710-aisiais miestą kontroliavo švedų kariuomenė. Karo metu kilę gaisrai sunaikino Telšių dvarą, vienuolių bernardinų bažnyčią, vienuolyno pastatus, nemažai gyvenamųjų namų. Dar viena nelaimė - 1710-aisiais plitusi maro epidemija, kurios metu neišgyveno maždaug du trečdaliai gyventojų. Tačiau miestelis greitai atsigavo - 1721 m. buvo gauta teisė rengti turgus kiekvieną sekmadienį, vėliau, 1764-aisiais Telšiai vienuolikai metų tapo Telšių reparticijos (Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies) centru, čia įsteigti žemės ir pilies teismai.
Amžiaus pabaigoje, 1791 m. Telšiai oficialiai gavo Magdeburgo teises, po dviejų metų čia pradėjo veikti pirmoji mokykla. XIX a. pab. miestas ypač sparčiai augo, sovietmečiu buvo įkurta nemažai gamyklų. 1991 m. patvirtintas naujasis herbas.
Dabar Telšiai - miestas su daugiau nei 24 tūkst. gyventojų, pastaraisiais metais stipriai atsinaujinęs ir vis dažniau vadinamas nebe tik Žemaitijos sostine, bet ir vienu gražiausių miestų Lietuvoje. 2016-aisiais Telšiai taps Lietuvos kultūros sostine.
Trumpai apie kelionę
Nuotolis nuo Vilniaus: ~ 283 km (atstumas tarp geležinkelio stočių).
Keliavimo būdas: autobusu, traukiniu ir pėsčiomis.
Kelionės kaina: 7,45 € autobusu į priekį, 5,51€ traukiniu atgal (bilietai su nuolaida, pilna kaina autobusu - 14,90€, traukiniu - 12,20€).
Kelionės trukmė autobusu į priekį: ~ 5 val. 10 min.
Kelionės trukmė traukiniu atgal: ~ 3 val. 42 min.
Pėsčiomis įveikta: ~ 6 km.
Nuoširdus ačiū Justei Kareivaitei ir Eglei Katkutei, be kurių ši kelionė Žemaitijoje nebūtų pavykusi!
Kelionės pradžia
Jau iš anksto žinojome, jog kelionė bus ypatinga - per vieną dieną ketinome apžiūrėti ne tik Telšius, bet ir Sedos miestelį bei garsų Renavo dvarą netoliese, todėl išvykos į Žemaitiją planavimas tapo kartu ir išbandymu, kaip viską aplankyti ir suspėti grįžti atgal.
Traukinių, kursuojančių iš Vilniaus į Telšius, grafikai nebuvo palankūs, todėl kelionei į priekį teko rinktis autobusą, iš stoties išvykstantį 6:20. Pirmoji užduotis buvo sugebėti dar tik pradedančio kursuoti viešojo transporto pagalba pasiekti stotį, vėliau - ištverti daugiau nei 5 valandų trukmės kelionę autobusu. Tačiau, laimei, viskas pavyko ir apie 11:30 jau buvome išsilaipinę Telšiuose.
Kelionę pradėjome nuo stoties eidami į pietų pusę Muziejaus gatve.
 |
| Pirmoji gatvė, kuria žengėme |
 |
| Muziejaus gatvėje - ir tiltelis virš Durbinio upės |
 |
| Einant toliau... |
Kolegija ir muziejus
Netrukus už tiltelio pasukome į kairę. Čia įsikūręs Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas, įkurtas 1998-aisiais, taip pat ir Žemaitijos kolegijos Telšių fakultetas.
1931-aisiais buvo įsteigta medžio apdirbimo mokykla, vėliau papildyta metalo apdorojimo mokymais. 1945 m. ji tapo Telšių taikomosios dailės vidurine mokykla, vėliau - technikumu. Nuo 1989-ųjų čia galima mokytis daugybės meninio pobūdžio specialybių - skulptūros, muzikos, trikotažo mezgimo, dailės, muzikos, šokio. 2003 m. aukštesnioji taikomosios dailės mokykla tapo Žemaitijos kolegijos Telšių menų ir pedagogikos fakultetu.
 |
| Šalia įvažiavimo į stovėjimo aikštelę |
 |
| Žemaitijos kolegijos fakulteto pastatas |
Ant šalia esančio pastato sienos kaba dvi paminklinės lentelės. Vieną jų įamžina penkių besimokiusių jaunuolių pavardes, kurie buvo nukankinti Rainiuose 1941 m. Kita primena, jog čia yra studijavęs žymus lietuvių skulptorius Steponas Šarapovas.
 |
| Gretimas pastatas |
 |
| Atminimo lentelė |
 |
| Pastate veikia ir Telšių menų inkubatorius, telkiantis menininkus ir padedantis jiems ne tik pristatyti savo darbus, bet ir kurti nuosavus verslus |
Dar vienas statinys šalia, kurio nepamatyti, tikriausiai, neįmanoma - Žemaičių muziejus „Alka“. Jo istorija siekia 1924-uosius, kai Telšių mokytojų seminarijoje pradėti rinkti eksponatai, kuriuos pamatyti buvo galima nuomotose patalpose Birutės gatvėje. Vėliau, 1938-aisiais pastatytas šis, ir dabar tebenaudojamas muziejaus pastatas.
 |
| Žemaičių muziejaus „Alka“ rūmai |
2011-ųjų spalį šalia VDA Telšių fakulteto buvo įkurtas skulptūrų parkas. Čia eksponuojami studijavusiųjų diplominiai ir kursiniai darbai. Parkas įsilieja į bendrą Masčio ežero pakrantės poilsio zoną, kurioje skulptūrų dar labiau daugėja. Būtent į šią vietą netrukus ir žengėme.
Masčio ežero pakrantė
Kaip buvo minėta įrašo pradžioje, Telšius pietinėje pusėje skalauja ledyninės kilmės Masčio ežeras. Šio vandens telkinio pakrantė pastaraisiais metais gavo labai daug dėmesio - ji buvo visiškai pertvarkyta, čia sukurta pagrindinė, labai moderniai atrodanti miesto poilsio zona. Darbų vykdymo metu atnaujinti esami ir įrengti nauji pėsčiųjų ir dviratininkų takai, įrengta šiuolaikiška apšvietimo sistema, sutvarkyti ir pastatyti nauji rekreacinės paskirties objektai - suolai, žaidimų aikštelės, suformuoti nauji želdynai.
Tai - labai patraukli Telšių vieta, nuo kurios ne tik atsiveria ežero didingumas, bet vietomis matoma ir puiki miesto panorama. Taip įrengtos ir įspūdingai atrodančios vandens telkinio pakrantės gali pavydėti didžioji dalis mūsų aplankytų gyvenviečių. Šiai vietai galime skirti tik aukščiausią įvertinimą.
Atnaujinta Masčio ežero pakrantės dalis tęsiasi apie 2 kilometrus, todėl apie viską - po truputį nuo pradžių. Praėję „Alkos“ muziejų pasukome link Masčio ežero. Nuo čia prasideda naujoji erdvė, o jos pradžioje - vienas iš miesto paplūdimių.
 |
| Prieinant Masčio ežerą |
 |
| Vakarinis miesto paplūdimys |
Paplūdimį apžiūrėjome iš tolo nuo čia esančios nedidelės kalvos. Nuo jos taip pat pažvelgėme į atsiveriančią miesto panoramą.
 |
| Vaizdas į tolimesnę pakrantę |
 |
| Kalva, nuo kurios fotografavome |
 |
| Puikus būdas panaudoti nedideles prieplaukas kasdienėms reikmėms - įrengti suolus su vaizdu į ežerą |
 |
| Nauji takai prasideda nuo šio tiltelio - už jo rekonstruotos zonos riba baigiasi |
Pradėję judėti link šiaurinės pusės netrukus išvydome jau minėtąsias skulptūras.
 |
| Vingiuojantys takai žaliuojančioje zonoje |
 |
| Viena iš skulptūrų, sužavėjusi savo paprastumu |
 |
| ...o ši pritaikyta ir sėdėti |
 |
| Vis labiau giedrėjant dangui, atrodo, pakrantė taip pat tapo tik dar labiau gražesnė |
 |
| Kas pagrybauti..? |
 |
| Viskas atrodo sudėliota labai harmoningai ir tinka bendroje aplinkoje |
Rotondos
Telšiai dabar turi tris nedidelius statinius, labai puikiai įsiliejančius į rekreacinę ežero zoną. Rotondos - apvalūs parko akcentai, manoma, atsiradę Romos imperijos laikais. Jos skirtos ne tik vizualiai puošti aplinkai, bet kartu atlieka pavėsinių funkciją. Mieste, ežero pakrantėje stovi trys rotondos. Pirmoji, nuotraukoje apačioje, yra netoli nuo VDA Telšių fakulteto, antroji ir trečioji, prie kurių dar prieisime, yra prie buvusios miesto pirties bei saloje. Jos visos atrodo taip pat - dažytos balta spalva, moderniai minimalistiškos, o kartu tarpusavyje labai dera ir prie pagrindinės renginių erdvės mieste - estrados, kurią taip pat netrukus apžvelgsime.
 |
| Pirmoji Telšių rotonda |
 |
| Toliau vingiuojantys keliai ir dar vienas tiltelis |
 |
| Skulptūra prie pat ežero |
 |
| Rotonda iš priekinės pusės |
 |
| Žvilgsnis į miestą |
Pikselinė skulptūra - taip asmeniškai pavadinau šalia ežero stovintį dailininką vaizduojantį meno kūrinį. Įspūdis neišblėso, o tik dar labiau sustiprėjo priėjus arčiau. Mintis puiki, o kartu ir puikiai realizuota.
 |
| Skulptūra iš metalo |
 |
| Pėsčiųjų ir dviračių takai palei Masčio ežerą |
 |
| Krantinė - puiki vieta pasivaikščiojimams |
Amfiteatras
Kiekvienas didesnis miestas turi pagrindinę renginių erdvę. Telšiuose ji įrengta labai gražioje vietoje, prie pat Masčio ežero. Tai - 900 vietų miesto amfiteatras, pritaikytas koncertams, vasaros kinui, spektakliams, varžybų retransliacijoms.
Į šį objektą nuo tako palei pakrantę galima užkilti laiptais arba liftu. Skirtingai nei Vilniuje esantys miesto liftai, Žemaitijos sostinėje jis nėra nei sugedęs, nei atjungtas, nei
pavogtas, todėl viršuje esantis objektas lengvai pasiekiamas ir judėjimo negalią turintiems asmenims.
 |
| Pakeliui link amfiteatro... |
 |
| Du pasirinkimai pasiekti viršų - laiptais arba liftu |
 |
| Aikštelė apačioje |
 |
| Į viršų nusprendėme lipti laiptais... |
Viršuje vaizdas tikrai kerintis. Jei sakėme, kad pati krantinė atrodo labai moderniai, amfiteatras - dar keletą kartų labiau. Nepavyko pastebėti nieko blogo, o atvirkščiai, matant visumą kyla tik komplimentai - išgautas puikus konstrastas su aplinka, tai - minimalistiškai moderni įspūdingai atrodanti erdvė. O fone atsiveriantis vaizdas į Mastį atima žadą... Tokio lygio amfiteatro gali pavydėti ne tik nedidelės gyvenvietės, bet net ir didmiesčiai bei šalies sostinė.
 |
| Žvilgsnis vos užlipus |
 |
| Amfiteatro scenos gale esanti siena atkartoja rotondų dizainą |
 |
| Kol mūsų nuostabiosios bendrakeleivės trumpam prisėdo, nusprendėme į amfiteatrą pažvelgti iš aukščiau |
 |
| Komentuoti net nėra ką - tiesiog tobula |
 |
| Sutvarkytos ir aikštės prieigos |
Durbės skveras
Nuo amfiteatro zonos viršaus ne tik atsiveria puikus vaizdas - kitoje pusėje, šalia gatvės įkurtas skveras, skirtas atminti ypač svarbiam Žemaitijos įvykiui - 1260-aisiais vykusiam Durbės mūšiui. Mūsų lankymosi metu, žinoma, viduryje dar nebuvo paminklo, kurį planuota pastatyti 2015 m. rudenį, tačiau pati skvero aplinka puikiai sutvarkyta.
 |
| Paminklo Durbės mūšiui vieta |
 |
| Suolai poilsiui sustatyti aplink medžius |
 |
| Priešais skverą esančiame pastate įsikūręs „Žemaitės dramos teatras“ |
Toliau ežero pakrante...
Nors ir pasiekėme Respublikos gatvę, link centro nėjome - tai buvo tolesniuose pasivaikščiojimo planuose. Todėl apsigręžę patraukėme žemyn, atgal į Masčio pakrantę.
 |
| Kelionei į apačią pasinaudojome liftu |
 |
| Prieš nusileidžiant žemyn - žvilgsnis į dar nelankytą krantinės pusę |
 |
| Už medžių matosi katedros pastato bokštas |
 |
| Antroji Telšių rotonda |
 |
| Krantinėje yra ir kavinių |
 |
| Bokštelis, žymintis buvusias žydų geto Telšiuose ribas |
Takus pakrantėje kai kuriose vietose jungia tilteliai, ant kurių turėklų galima rasti Žemaitijos simbolius - meškas, įsitaisiusias skirtingose pozose. Tai - labai nuotaikingi personažai, todėl eidami pro kiekvieną iš 6 tiltelių jokiu būdu nepraleiskite jų.
 |
| Besiilsinti meška |
 |
| ...o šiai norėtųsi padėti užlipti |
 |
| Keliaujant toliau - dar viena nedidelė poilsio aikštelė; geras oras ir gera nuotaika - svarbiausi dalykai bet kokioje kelionėje |
 |
| Šalia vienos iš prieplaukų |
 |
| Praėjus salą prieinamas dar vienas Masčio ežero paplūdimys |
 |
| ...o čia galima tiesiog prisėsti ir pažvelgti į visą atsiveriantį miestą |
 |
| Nepamiršti ir mažieji telšiškiai - smėlėtą žaidimų aikštelės centrą dar papildomai juosia minkštos dangos juosta |
 |
| Per tiltelius smagu praeiti, o taip pat gražu iš toliau į juos pasižiūrėti |
 |
| Vietą čia suranda visi |
 |
| Trečioji Telšių rotonda stovi Masčio ežero saloje |
 |
| Paskutinis žvilgsnis prieš paliekant pakrantę... |
Bažnyčia ir panorama
Galiausiai apžiūrėję Masčio ežero krantinę ir tikrai nenusivylę pamatytais vaizdais pajudėjome toliau link netoliese stūksančios kalvos.
 |
| Telšių daugiabučiai |
 |
| Vaizdas į Luokės gatvę |
 |
| Eidami Tryškių gatve patektumėme į privačių gyvenamųjų namų kvartalą... |
 |
| ...o mūsų tikslas - kalva priekyje |
1536-aisiais buvo įkurta Telšių parapija. Manoma, jog tuomet kalvos viršuje pastatyta medinė bažnyčia. Po įvairių perstatymų ir gaisrų jos galiausiai neliko, o čia 1867 m. rusai pastatė mūrinę cerkvę. Vyskupija iškėlė bylą dėl šios teritorijos ir ją laimėjo, todėl cerkvė buvo perdaryta į bažnyčią.
Šalia jos galima rasti ir skulptūrą „Trys kryžiai“. Ne, mes tikrai nesumaišėme sostinių - čia ji irgi yra, tik kitokia nei Vilniuje. Skulptūra pastatyta 1991-aisiais ir yra skirta tremtinių atminimui.
 |
| Poilsio aikštelė belipant laiptais į viršų |
 |
| Skulptūra stovi labai vaizdingoje vietoje |
 |
| Mažoji Telšių bažnyčia mūsų apsilankymo metu buvo remontuojama |
 |
| „Trijų kryžių“ skulptūra |
Nuo kalvos viršaus atsiveria nuostabi Masčio ežero ir šalia esančių gatvių bei namų panorama. Nors senamiesčio dalis nelabai matoma, nes yra kiek į kitą pusę, tačiau vaizdas ir čia labai gražus.
 |
| Už namų matoma Masčio sala ir pats ežeras |
 |
| Luokės gatvė |
 |
| Tolumoje - prieš tai truputį matytas daugiabučių kvartalas |
Senamiestis
Kelias žemyn, esantis vakariniame kalvos šlaite, puoštas žolynų arkomis. Apačioje iškart patenkama į senamiesčio erdvę. Telšių senamiestis - vienas iš septynių Lietuvoje saugomų architektūrinio paveldo senamiesčių, todėl jį pamatyti tikrai privaloma.
 |
| Kelias nuo bažnyčios |
 |
| Senamiesčio zona atsivertų labiau ją pilnai palikus pėstiesiems, o ne automobiliams, tačiau visuose miestuose sunku rasti tinkamų ir įgyvendinamų šios problemos sprendimo būdų |
 |
| Vietinio viešbučio pastatas |
 |
| Net ir miesto turizmo informacijos centras įkurtas nedideliame, bet savo išvaizda stebinančiame pastate - atstatytoje „Jutkoje“ |
 |
| Žvilgsnis kitu kampu |
Tarp pastatų esančiame tarpe yra VDA Telšių fakulteto studento Artūro Valiūno skulptūra „Žemaitijos gaublys“, čia atsiradusi 2008-aisiais. Kaip teigiama turizmo informacijos puslapyje, tai - „intelektualus atsakymas tiems, kurie galvoja, kad nėra žemaičių“. Gaublyje žemaičių kalba pažymėtos Lietuvos gyvenvietės, o patys Telšiai simboliškai stovi ant septynių kalvų, kaip ir Roma. Ir tai yra tiesa - miesto teritorijoje tikrai galima rasti ir aplankyti net septynias kalvas.
 |
| Skulptūra „Žemaitijos gaublys“ |
 |
| Regiono sostinė - didžiausia gyvenvietė gaublyje |
 |
| Šį, kaip ir įprastą gaublį, galima sukti ratu |
 |
| Skulptūrą prilaiko Žemaitijos meškos |
 |
| Vaizdas šalia, atsigręžus atgal |
Turgaus aikštė
Nuo seno labai svarbia telšiškių susirinkimo vieta buvo ir vis dar tebėra Turgaus aikštė senamiestyje. Ji ypač nukentėjo sovietų laikais, kai buvo nugriauta daug šalia stovėjusių pastatų, neliko parduotuvių, teritorija buvo užsodinta liepomis, uždengusiomis istorinę Insulos kalvos panoramą. Tačiau aikštė buvo sutvarkyta, pastačius prekybos centrą, bankų pastatus, parduotuves atkurta jos komercinė dalis.
Vienas iš čia dabar esančių mažosios architektūros elementų - skulptūra „Rotušės šulinys“, dalinai atkartojanti šioje vietoje seniau stovėjusį miesto šulinį, kuris caro laikais, įrengiant aikštę, buvo užverstas žemėmis.
 |
| „Rotušės šulinys“ |
 |
| Sensorių pagalba vanduo iš meškų galvų pradeda bėgti vos tik priėjus arčiau |
 |
| Lenta ant skulptūros kraštinės dalies |
Aikštėje taip pat stovi miesto laikrodis, kuriame laiką skaičiuoti padeda... žinoma, atspėti lengva - miesto simbolis meška. Šalia trykšta fontanas, simboliškai primenantis, jog po bokštu bei seniūnija prateka Telšės upelis.
 |
| Artėjant link miesto laikrodžio |
 |
| Bendras Turgaus aikštės vaizdas |
 |
| Žvilgsnis nuo fontano |
 |
| Teritorija labai puikiai sutvarkyta |
 |
| Prie fontano galima ir pasisėdėti |
 |
| Šalia - prekybos centras bei miesto seniūnija |
Prie laikrodžio yra dar keletas objektų. Vienas jų - skulptūra „Pakyla“, sukurta VDA Telšių fakulteto studento Manto Petrauskio. Tai kubas, kaip teigiama, rodantis žemaičių charakterį. Kiekvienoje jo pusėje yra skirtingi užrašai - „Galvuok kon sakā - žuodis žeid“, „Netīliek - žuodis jung“, „Sakīk kon galvuoji - žuodis skėr“ bei „Netīliek! Žuodis gida“.
 |
| Skulptūra „Pakyla“ |
 |
| Kūrinys lengvai pastebimas - yra prie pat laikrodžio bokšto |
Netoliese dar galima pamatyti paminklinį akmenį neišlikusiems Turgaus aikštėje stovėjusiems pastatams.
Dar vienas, ryškesnis objektas šalia - žaidimas „Pažink Žemaitijos sostinę“, sukurtas Valdo Janausko Telšių miesto šventei 2009-aisiais. Tikslas - judinant platformą perridenti kamuoliuką per visą žemėlapį, kuriame sudėlioti pagrindiniai miesto objektai. Užduotis nėra paprasta, tačiau įsitikinome, jog ją įveikti tikrai įmanoma.
 |
| Paminklas stovėjusiems gyvenamiems namams |
 |
| Žaidimas „Pažink Žemaitijos sostinę“ |
Čia taip pat galima rasti anatomiškai tikslią Lietuvos skaliko skulptūrą, skirtą Telšių miesto gyventojui Zigmantui Goštautui, pokario metais sugebėjusiam išgelbėti unikalią medžioklinių šunų veislę.
 |
| Skulptūra „Lietuvos skalikas“ |
Respublikos gatvė
Iš aikštės pasukome į Respublikos gatvę, kurioje taip pat yra susiformavusi prekybinė ir paslaugų erdvė. Pati gatvė, einant nuo rytinės pusės, gražiai kyla į viršų.
 |
| Išeinant iš Turgaus aikštės... |
 |
| Kiekvienoje pusėje yra ką pamatyti |
 |
| Pastatai gatvės pradžioje |
 |
| Automobilius nuo pėsčiųjų tako skiria medžių linija |
 |
| Kur parduodamos pėdkelnės? Fejerverkų parduotuvėje. |
 |
| Telšiai gali pasigirti nauju, vienoda spalva dažytu viešuoju transportu |
 |
| Į viršų kylanti Respublikos gatvė |
 |
| Žvilgsnis žemyn; pastatais apstatytoje gatvės dalyje tikrai nemažai įvairių įmonių |
Didžioji žemaičių siena
Vienoje Respublikos gatvės pusėje yra didžiausia mieste Insulos kalva, kuri nuo šaligatvio atskirta atramine sienele. Čia sukurta vadinamoji „Didžioji Žemaičių siena“, atidaryta 2010-aisiais. Ant plokščių sužymėti pagrindiniai Žemaitijos įvykiai, pradedant nuo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. Verta paminėti, jog tai ne tik paprastai iškaltos datos - kiekviena iš jų yra vaizdingai įamžintos atitinkamais metaliniais simboliais ir aprašymais, kurie, žinoma, yra žemaitiški.
„Didžiosios Žemaičių sienos“ plokščių kūrėjas - Petras Gintalas, o idėją sugalvojo Algirdas Žebrauskas. Šią pavardę labai svarbu paminėti rašant apie Telšius. A. Žebrauskas - profesorius, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, tikras Žemaitijos patriotas - jis įgyvendino Rainių memorialo atnaujinimą, suprojektavo daugybę visuomenės paskirties objektų Telšiuose, pasirūpino Žemaitijos krašto vėliavos ir herbo atkūrimu bei žemėlapio išleidimu. Trisdešimt metų A. Žebrauskas dirbo vyriausiuoju miesto architektu.
 |
| Priartėjus prie „Didžiosios Žemaitijos sienos“ |
 |
| Kiekviena lentelė vaizdžiai iliustruojama nedidelėmis metalinėmis skulptūrėlėmis |
 |
| Viskas sukurta iki mažiausių smulkmenų |
 |
| Durbės mūšį žyminti lenta |
 |
| Žemaitijos herbas |
Katedra
Praėjus palei didžiąją sieną - dar viena skulptūra pavadinimu „Žemaitijos legendos“. Ji pastatyta 2008-aisiais, autorius - Romualdas Kvintas. Skulptūra vaizduoja Žemaitijos motiną - mešką, ant savo nugaros nešančią meškiukus bei vaikus, taip iliustruojant legendą, jog meškos padėjo žemaičiams auginti vaikus.
 |
| „Žemaitijos legendos“ |
Katedros aikštė susiformavo dar XVII amžiuje ir iki šiol yra mėgstama telšiškių poilsio vieta. Link aikštės iš Respublikos gatvės veda laiptai. Tačiau neskubėkite lipdami į viršų prie pagrindinių objektų - būtinai pažvelkite į grindinį. Čia galima rasti studentės Deimantės Šapnagytės darbą - specialias plyteles, kurios sudaro kompoziciją iš delnų formos įspaudų ir užrašų.
 |
| Ženklai grindinyje |
 |
| Respublikos gatvės vaizdas lipant laiptais link aikštės |
 |
| Dramos teatro pastatas iš šoninės pusės |
 |
| Beveik užlipus... |
Turbūt labiausiai matomas objektas mieste - Telšių katedros pastatas. Šioje vietoje yra stovėjusios medinės bažnyčios, kurios neišliko. Mūrinė buvo pradėta statyti 1761-aisiais, ir galutinai užbaigta 1794 m. Kiek vėliau, 1862-aisiais buvo sumūrytas bažnyčios bokštas, bet audrai jį pažeidus bokštas buvo nugriautas ir vietoje jo pastatytas naujas.
 |
| Katedros teritoriją juosia tvora, įeiti galima pro vartus |
 |
| Erdvė priešais pastatą |
 |
| Ant vadinamųjų „Garbės vartų“ - miesto globėjo skulptūra (skulpt. Arūnas Sakalauskas) |
 |
| Telšių katedra |
2009-aisiais buvo pristatytos naujos reljefinės katedros durys, skirtos Žemaitijos krikšto 600-osioms metinėms. Jų autorius - Romualdas Inčirauskas.
 |
| Durų fragmentas |
 |
| Kairė reljefinių durų pusė |
 |
| Katedros vidus |
Toliau nusprendėme apžiūrėti ir objektus pačioje aikštėje. Labiausiai pastebimas yra fontanas, pastatytas 2005-aisiais žinomos knygos „Didysis artilerijos menas“, išleistos 1650 m., autoriui Kazimierui Simonavičiui. Fontano autorius - Romualdas Kvintas, taip pat sukūręs jau minėtą skulptūrą „Žemaitijos legendos“.
 |
| Katedros aikštės fontanas |
 |
| Skulptūra fontano viršuje |
 |
| Iš arčiau į detales... |
Dar vienas objektas - VDA Telšių fakulteto studentės Eglės Tamošiūnaitės sukurtas miesto maketas akliesiems. Jame galima pamatyti ar pajausti pagrindinius Telšių statinius - katedrą, seminariją, vyskupų rūmus, fontaną, teatrą ir kitus. Objektai sunumeruoti bei jų pavadinimai pateikti ir brailio raštu.
 |
| Miesto maketas akliesiems |
 |
| Miesto objektai pateikti ir įprastai, žemaitiškai, ir akliesiems įskaitomu būdu |
 |
| Maketas iš arčiau |
 |
| Už tvoros nuo aikštės matomi ir vyskupijos rūmai, tiesa, dar neatremontuoti |
Juodasis skverelis
Nepriklausomybės aikštė
Mažąja Kalno gatve grįžę į Respublikos g. atsidūrėme visai šalia Telšių rajono savivaldybės. Prie jos įkurta Nepriklausomybės aikštė, kurioje vyksta renginiai, minimos valstybinės šventės. Pagrindinis objektas šioje erdvėje - paminklas, skirtas atminti Žemaičių apygardos partizanus, o taip pat vykusias Laisvės kovas. Paminklo autorius - žymus skulptorius Regimantas Midvikis, sukūręs ne vieną žymią skulptūrą įvairiuose Lietuvos miestuose, tarp jų ir visiems žinomą paminklą karaliui Mindaugui Vilniuje.
 |
| Paminklas „Žemaičių apygardos partizanams ir Laisvės kovoms atminti“ |
 |
| Rajono savivaldybės pastatas |
 |
| Apatinė paminklo dalis priėjus arčiau |
 |
| Šalia savivaldybės pastato - įprasta tokiose vietose miestų-partnerių lentelė |
 |
| Aikštės dalis |
Tai ir buvo paskutinė planuota apžiūrėti vieta Telšių mieste. Netrukus pasukome keliu tiesiai link autobusų stoties, nuo kurios planavome tęsti kelionę Žemaitijoje toliau.
 |
| Žemaitės gatvė, likusi dešinėje pusėje |
 |
| Šalia autobusų stoties - patogi vieta apsipirkti |
 |
| Ant apšvietimo stulpų plevėsavo miesto šventės reklaminės vėliavėlės |
 |
| Apėję ratą Telšių mieste grįžome atgal į autobusų stotį |
Antroji kelionės dalis
Truputį prieš 15 val., apėjus visus planuotus apžiūrėti objektus Žemaitijos sostinėje, sėdome į automobilį ir išvykome į kitas dvi netoliese esančias vietoves - Renavo dvaro parką bei Sedos miestelį. Kadangi objektų tikrai daug, šią kelionės dalį atskirsime ir papasakosime viename iš tolesnių„miniTrips“ projekto įrašų.
Sekite mus Facebook tinkle ir nepraleiskite tęsinio!
Apibendrinant...
Dažnai pabaigoje, rašant bendrą gyvenvietės įvertinimą, stengiamės pasikapstyti ir surasti neigiamų miesto bruožų, vietų, kurias reikėtų pakeisti, atnaujinti siekiant sukurti geresnę aplinką čia gyvenantiems ar atvykstantiems svečiams. Tačiau šįkart to daryti tikrai neketiname.
Tokio lygio, kokį yra pasiekę Telšiai, turėtų pavydėti absoliuti dauguma mūsų lankytų gyvenviečių. Šis miestas drąsiai gali vadintis Žemaitijos sostine ir tikrai pelnytai netrukus taps Lietuvos kultūros sostine. Idealiai sutvarkytos modernios miesto erdvės, daug vietų laisvalaikiui ir poilsiui, puikus viešasis transportas, gražus, nors ir nedidelis, senamiestis, lengvai įsimenami pagrindiniai miesto simboliai, žaismingos skulptūros praturtinančios įprastą pasivaikščiojimą. Telšiai iš mūsų gauna aukščiausią balą.
Smagu matyti, jog Lietuvoje yra taip puikiai susitvarkiusių miestų. Tikimės, jog turėsime galimybę čia sugrįžti dar ne vieną kartą.
Apie Telšius domėtąsi iš:
Gražiausias ir geriausias miestas pasaulyje <3
AtsakytiPanaikinti