2014 m. lapkričio 11 d., antradienis

Sudervė ir Maišiagala

Paskutinėje pirmojo sezono „miniTrips“ kelionėje aplankę miestą už beveik 70 kilometrų nuo Vilniaus, naująjį sezoną nusprendėme pradėti sugrįžę kiek arčiau, apžiūrėdami dvi 20-25 kilometrų atstumu nuo sostinės esančias gyvenvietes. Antrąjį projekto sezoną pradedame Sudervės bei Maišiagalos trip'u!

Trumpai apie kelionę

Nuotolis nuo Vilniaus: Sudervė ir Vilnojos parkas ~20 km, Maišiagala ~ 25 km.
Keliavimo būdas: automobiliu.
Pėsčiomis įveikta: ~ 5 km.

Sudervė

Pakeliui link Sudervės

Sudervė - kaimas, įsikūręs į šiaurės vakarus nuo sostinės, Vilniaus rajone, tarp Riešės ir Vilnojos ežerų. Tai - nedidelė gyvenvietė su maždaug 500 gyventojų (2011 m. surašymo duomenimis), kuri pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta dar 1493 m.

Vos atvykę transporto priemonę palikome šalia žymiausio gyvenvietės objekto - Sudervės bažnyčios. Teigiama, jog šie neįprastos rotondos formos maldos namai buvo pastatyti 1822 metais, juos suprojektavo žymus architektas Laurynas Gucevičius, taip pat projektavęs Vilniaus Rotušę, Katedrą, kai kuriuos Verkių rūmų ansamblio pastatus ir kitus žymus statinius sostinėje bei Lietuvoje.

Klasicistinė rotondos formos Sudervės bažnyčia

Bažnyčios sienų fragmentas

Šalia bažnyčios taip pat stovi dar vienas senas pastatas - klasicistinė mūrinė varpinė, o visą teritoriją aplink užima vietinės kapinės.

Sudervės bažnyčios varpinė

Kapinių teritorija aplink bažnyčios pastatą

Sudervės bažnyčia iš galinio kapinių taško

Nors kapinės juosia visą teritoriją, verta nueiti į jų gilumą, nes iš čia atsiveria šalia esančių apylinkių panorama.

Aplinkinių ežerų vaizdas, matomas iš kapinių teritorijos

Valstybės saugomo architektūrinio paminklo statusą patvirtinanti lentelė

Sudervei būdingas kaimuose labai dažnai sutinkamas visų pagrindinių objektų gyvenvietėje orientavimas palei vieną gatvę. Čia, Vilniaus gatvėje, išsidėstęs ir Sudervės paštas, ir parduotuvės, ir mokyklos.

Kelias nuo bažnyčios stovėjimo aikštelės

Lietuvos pašto skyrius Sudervėje

Vietinė privati parduotuvė

Medinė skulptūra šalia vietinės „Aibės“

Vilniaus gatvė

Sudervėje išlikę ir čia buvusios dvaro sodybos, rašytiniuose šaltiniuose minimos XVI a. II pusės, fragmentai. Pastate šiuo metu yra įsikūrusi Mariano Zdziechovskio pagrindinė mokykla, kurioje vykdomos ugdymo programos lenkų kalba.

Dvaro pastatas, priklausantis mokyklai

Privatūs gyvenamieji namai kitoje gatvės pusėje

Sudervės kaimelio vaizdas iš vakarinės pusės

Pasiekę mokyklą apsisukome ir grįžome iki stovėjimo aikštelės šalia bažnyčios. Metas keliauti toliau ir aplankyti antrąją trip'e suplanuotą vietą.

Vilnojos parkas

Kaip jau minėjau, Sudervės kaimas yra šalia poros ežerų. Vieno jų - Vilnojos - vardu pavadinta ir šalia esanti teritorija.

Vos už kilometro nuo rotondinės bažnyčios, ežero pakrantėje buvo pastatytas viešbutis, o 2001-aisiais Vidmanto Martikonio iniciatyva čia buvo įkurtas akmens skulptūrų parkas. Pirmieji teritoriją papuošė lietuvių skulptorių kūriniai, o 2002-aisiais jį pradėjo pildyti ir užsienio menininkų darbai. Šiuo metu parke yra virš 60 skulptūrų. 

Toliau - kai kurių skulptūrų nuotraukos be komentarų.











Skulptūrų parko lankymas yra nemokamas, bet, visgi, jis įkurtas privačioje teritorijoje, todėl, nors įvažiavimas į teritoriją nėra ribojamas, norintiems karštą vasaros dieną pasimaudyti Vilnojos ežere teks susimokėti nuo 5 iki 10 litų (1,45-2,90 Eur).

Privatus Vilnojos ežero paplūdimys rudenį

Šis parkas išskirtinis tuo, jog, nors dauguma meno kūrinių ir yra sudėlioti palei takus, kai kurios skulptūros yra pastatytos tiesiog Vilnojos ežere. Tai - gana neįprastas, tačiau tikrai maloniai nustebinęs eksponavimo sprendimas.







Apibendrinant - tikrai gražus ir nestandartinis skulptūrų parkas po atviru dangumi. Rekomenduojame būtinai užsukti.



Maišiagala


Maišiagala - miestelis su daugiau nei 1600 gyventojų. Pirmą kartą gyvenvietė rašytiniuose šaltiniuose paminėta dar 1254 m. XIV a. teritorijoje stovėjo medinė pilis, atlikusi gynybinės šiaurinės Vilniaus dalies funkciją. 1377-aisiais miške šalia Maišiagalos buvo palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. 1521 m. gyvenvietė paminėta kaip miestas, o 1792 metais suteiktos miesto teisės.


Tiesą pasakius, į Maišiagalą užsukome, kadangi liko laisvo laiko ir kuro. Šio miestelio neplanavome aplankyti, nebuvome susižymėję objektų jame, todėl čia pateikiu bendrą gyvenvietės įspūdį iš neplanuoto pasivaikščiojimo.

Įvažiavimas į Maišiagalą

Maišiagalos miestelis

Atvykę į Maišiagalą, automobilį palikome šalia Maišiagalos bažnyčios. Maldos namai statyti 1865 m., turi neorenesanso ir neogotikinių bruožų. Tai - labiausiai matomas objektas dar važiuojant į pačią gyvenvietę.

Maišiagalos bažnyčia

Maišiagalos bažnyčia iš galinės pusės

Vilniaus gatvė Maišiagaloje

Viename iš namų šalia - vaistinė

Paėję palei bažnyčios tvorą, pasukome į rytinę gyvenvietės pusę.

Keliukas tarp namų

Ir dar toliau...

Vienas iš naujesnių namų

Begrįžtant atgal

Dar vienas sustojimas miestelyje buvo ties išlikusiais klasicistiniais XIX a. Maišiagalos dvaro rūmais. Čia ilgą laiką veikė kunigaikščio Algirdo vardu pavadinta mokykla, o ją iškėlus į naujas patalpas dvaro rūmų pastatas pradėtas rekonstruoti į kultūros centrą. 

Rekonstruojami Maišiagalos dvaro rūmai

Pastatas kitoje gatvės pusėje miestelio nepuošia...

Trumpai apžiūrėję Maišiagalą turėjome grįžti atgal. Gyvenvietė paliko tikrai gerą įspūdį - gražus, ramus nedidelis miestelis.

Prieš išvažiuodami dar užsukome į vietinę „Maximą“ ir paskutinį kartą įamžinome gyvenvietę.

Maišiagalos „Maxima“

Žvilgsnis į miestelį

Kelionės pabaiga

Jei dieną švaistote sėdėdami namuose kuriame nors Vilniaus miegamųjų rajonų, prisiminkite, jog mažiau nei pusvalandis kelio jus skiria nuo nestandartinio skulptūrų parko, įspūdingos, tarp architektūros paminklų įrašytos rotondinės bažnyčios ar labai gražaus miestelio. Gražūs vaizdai ir tikrai puikiai praleistas pusiaudienis!

Kelionės žemėlapis ->

0 komentarai(-ų):

Rašyti komentarą