Paskutinėje pirmojo sezono „miniTrips“ kelionėje aplankę miestą už beveik 70 kilometrų nuo Vilniaus, naująjį sezoną nusprendėme pradėti sugrįžę kiek arčiau, apžiūrėdami dvi 20-25 kilometrų atstumu nuo sostinės esančias gyvenvietes. Antrąjį projekto sezoną pradedame Sudervės bei Maišiagalos trip'u!
Trumpai apie kelionę
Nuotolis nuo Vilniaus: Sudervė ir Vilnojos parkas ~20 km, Maišiagala ~ 25 km.
Keliavimo būdas: automobiliu.
Pėsčiomis įveikta: ~ 5 km.
Sudervė
Sudervė - kaimas, įsikūręs į šiaurės vakarus nuo sostinės, Vilniaus rajone, tarp Riešės ir Vilnojos ežerų. Tai - nedidelė gyvenvietė su maždaug 500 gyventojų (2011 m. surašymo duomenimis), kuri pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta dar 1493 m.
Vos atvykę transporto priemonę palikome šalia žymiausio gyvenvietės objekto - Sudervės bažnyčios. Teigiama, jog šie neįprastos rotondos formos maldos namai buvo pastatyti 1822 metais, juos suprojektavo žymus architektas Laurynas Gucevičius, taip pat projektavęs Vilniaus Rotušę, Katedrą, kai kuriuos Verkių rūmų ansamblio pastatus ir kitus žymus statinius sostinėje bei Lietuvoje.
 |
| Klasicistinė rotondos formos Sudervės bažnyčia |
 |
| Valstybės saugomo architektūrinio paminklo statusą patvirtinanti lentelė |
Sudervei būdingas kaimuose labai dažnai sutinkamas visų pagrindinių objektų gyvenvietėje orientavimas palei vieną gatvę. Čia, Vilniaus gatvėje, išsidėstęs ir Sudervės paštas, ir parduotuvės, ir mokyklos.
 |
| Kelias nuo bažnyčios stovėjimo aikštelės |
 |
| Lietuvos pašto skyrius Sudervėje |
 |
| Vietinė privati parduotuvė |
 |
| Medinė skulptūra šalia vietinės „Aibės“ |
 |
| Vilniaus gatvė |
Sudervėje išlikę ir čia buvusios dvaro sodybos, rašytiniuose šaltiniuose minimos XVI a. II pusės, fragmentai. Pastate šiuo metu yra įsikūrusi Mariano Zdziechovskio pagrindinė mokykla, kurioje vykdomos ugdymo programos lenkų kalba.
 |
| Dvaro pastatas, priklausantis mokyklai |
 |
| Privatūs gyvenamieji namai kitoje gatvės pusėje |
 |
| Sudervės kaimelio vaizdas iš vakarinės pusės |
Pasiekę mokyklą apsisukome ir grįžome iki stovėjimo aikštelės šalia bažnyčios. Metas keliauti toliau ir aplankyti antrąją trip'e suplanuotą vietą.
Vilnojos parkas
Kaip jau minėjau, Sudervės kaimas yra šalia poros ežerų. Vieno jų - Vilnojos - vardu pavadinta ir šalia esanti teritorija.
Vos už kilometro nuo rotondinės bažnyčios, ežero pakrantėje buvo pastatytas viešbutis, o 2001-aisiais Vidmanto Martikonio iniciatyva čia buvo įkurtas akmens skulptūrų parkas. Pirmieji teritoriją papuošė lietuvių skulptorių kūriniai, o 2002-aisiais jį pradėjo pildyti ir užsienio menininkų darbai. Šiuo metu parke yra virš 60 skulptūrų.
Toliau - kai kurių skulptūrų nuotraukos be komentarų.
Skulptūrų parko lankymas yra nemokamas, bet, visgi, jis įkurtas privačioje teritorijoje, todėl, nors įvažiavimas į teritoriją nėra ribojamas, norintiems karštą vasaros dieną pasimaudyti Vilnojos ežere teks susimokėti nuo 5 iki 10 litų (1,45-2,90 Eur).
 |
| Privatus Vilnojos ežero paplūdimys rudenį |
Šis parkas išskirtinis tuo, jog, nors dauguma meno kūrinių ir yra sudėlioti palei takus, kai kurios skulptūros yra pastatytos tiesiog Vilnojos ežere. Tai - gana neįprastas, tačiau tikrai maloniai nustebinęs eksponavimo sprendimas.
Apibendrinant - tikrai gražus ir nestandartinis skulptūrų parkas po atviru dangumi. Rekomenduojame būtinai užsukti.
Maišiagala
Maišiagala - miestelis su daugiau nei 1600 gyventojų. Pirmą kartą gyvenvietė rašytiniuose šaltiniuose paminėta dar 1254 m. XIV a. teritorijoje stovėjo medinė pilis, atlikusi gynybinės šiaurinės Vilniaus dalies funkciją. 1377-aisiais miške šalia Maišiagalos buvo palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. 1521 m. gyvenvietė paminėta kaip miestas, o 1792 metais suteiktos miesto teisės.
Tiesą pasakius, į Maišiagalą užsukome, kadangi liko laisvo laiko ir kuro. Šio miestelio neplanavome aplankyti, nebuvome susižymėję objektų jame, todėl čia pateikiu bendrą gyvenvietės įspūdį iš neplanuoto pasivaikščiojimo.
 |
| Įvažiavimas į Maišiagalą |
 |
| Maišiagalos miestelis |
Atvykę į Maišiagalą, automobilį palikome šalia Maišiagalos bažnyčios. Maldos namai statyti 1865 m., turi neorenesanso ir neogotikinių bruožų. Tai - labiausiai matomas objektas dar važiuojant į pačią gyvenvietę.
 |
| Maišiagalos bažnyčia |
 |
| Maišiagalos bažnyčia iš galinės pusės |
 |
| Vilniaus gatvė Maišiagaloje |
 |
| Viename iš namų šalia - vaistinė |
Paėję palei bažnyčios tvorą, pasukome į rytinę gyvenvietės pusę.
 |
| Keliukas tarp namų |
 |
| Ir dar toliau... |
 |
| Vienas iš naujesnių namų |
 |
| Begrįžtant atgal |
Dar vienas sustojimas miestelyje buvo ties išlikusiais klasicistiniais XIX a. Maišiagalos dvaro rūmais. Čia ilgą laiką veikė kunigaikščio Algirdo vardu pavadinta mokykla, o ją iškėlus į naujas patalpas dvaro rūmų pastatas pradėtas rekonstruoti į kultūros centrą.
 |
| Rekonstruojami Maišiagalos dvaro rūmai |
 |
| Pastatas kitoje gatvės pusėje miestelio nepuošia... |
Trumpai apžiūrėję Maišiagalą turėjome grįžti atgal. Gyvenvietė paliko tikrai gerą įspūdį - gražus, ramus nedidelis miestelis.
Prieš išvažiuodami dar užsukome į vietinę „Maximą“ ir paskutinį kartą įamžinome gyvenvietę.
 |
| Maišiagalos „Maxima“ |
 |
Žvilgsnis į miestelį
|
Kelionės pabaiga
Jei dieną švaistote sėdėdami namuose kuriame nors Vilniaus miegamųjų rajonų, prisiminkite, jog mažiau nei pusvalandis kelio jus skiria nuo nestandartinio skulptūrų parko, įspūdingos, tarp architektūros paminklų įrašytos rotondinės bažnyčios ar labai gražaus miestelio. Gražūs vaizdai ir tikrai puikiai praleistas pusiaudienis!
Kelionės žemėlapis ->
0 komentarai(-ų):
Rašyti komentarą