2014 m. rugsėjo 29 d., pirmadienis

Kaišiadorys

Atėjo laikas baigti pirmąjį „miniTrips“ sezoną. Išsekusios vasaros paskutiniu tikslu tapo miestas, kuriame stoja net ir ekspresiniai Vilnius-Kaunas maršruto traukiniai.

Kaišiadorys - vidurio Lietuvoje esantis miestas. Gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1590 m., o sparčiai kurtis pradėjo šalia nutiesus geležinkelį. 1915-aisiais miestą buvo okupavę vokiečiai. 1919 m. liepos 6 d. iš Kaišiadorių stoties į Radviliškį išvyko pirmasis Lietuvos traukinys, kiek vėliau čia veikti pradėjo stambiausias klijų fabrikas, pieninė. Antrojo pasaulinio karo metu Vokietijos kariuomenė buvo sudeginusi geležinkelio stotį, išardžiusi bėgius. Vėliau, sovietmečiu Kaišiadoryse įkurti du paukštynai, ligoninė, Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinių tyrimų instituto veterinarijos skyrius.

Dabar Kaišiadorys - miestas su daugiau nei 8 tūkstančiais gyventojų.



Trumpai apie kelionę

Nuotolis nuo Vilniaus: ~ 67 km.
Keliavimo būdas: traukiniu ir pėsčiomis.
Kelionės kaina: 12,60 lt / 3,65 €  į abi puses (traukinio bilietai su 50% nuolaida, pilna kaina - 25,20 lt / 7,30 € į abi puses).
Kelionės trukmė traukiniu: ~ 58 min. į priekį, ~ 46 min. atgal (viso 1 val. 44 min.)
Pėsčiomis įveikta: ~ 14 km.


Kelionės pradžia

Į Kaišiadoris patraukėme rugpjūčio 21 dieną. Sėdę į jau pamėgtą 11:40 kursuojantį traukinį, miestą pasiekėme apie 12:38. Vis praslenkantys tamsūs debesys nežadėjo labai gero oro, tačiau vos atvykus jis buvo pats tinkamiausias pasivaikščiojimams.

Pirmasis objektas, pasirodęs vos išlipus iš traukinio - 1883 m. statytas vandens bokštas, kaip jau pastebėjome, tradicinis statinys geležinkelio stotyse. Pačios stoties pagrindinis pastatas buvo toliau nei peronas, kuriame stoja traukiniai iš Vilniaus į Kauną ir atvirkštine kryptimi, todėl jį apžiūrėti nusprendėme kelionės pabaigoje.

Geležinkelio stoties vandens bokštas

Patekti į kitus peronus ar į norimą miesto pusę galima per pėsčiųjų tiltą virš geležinkelio. Nuo šio tilto atsiveria visų čia susikertančių ir praeinančių geležinkelio linijų vaizdas.

Vilnius-Kaunas traukinių stojimo peronas

Užlipus ant viaduko, kiek toliau į kitą pusę matomas stoties pastatas

Žvilgsnis atgal

Gediminas, Kudirka, Basanavičius ir liepos!

Nulipę nuo pėsčiųjų tilto pirmiausia patraukėme šiauriniu keliu, kuriame nebuvo labai daug objektų, todėl šiame kelyje ėjome per daug nestoviniuodami.

Vaistinė daugiabučio apatiniame aukšte

Tolyn...

Paėję šiek tiek Gedimino gatve, pasukome į V. Kudirkos gatvę. Čia nepraleidome galimybės užbėgti į vietinę „Norfą“ ir pasirūpinti gėrimais tolesniam žygiui.

Kaišiadorių „Norfa“

Šuliniams Kaišiadoryse nepatinka būti vienoje plokštumoje su keliu

Pasukę į Liepų alėją, pasiekėme J. Basanavičiaus gatvę, kurioje stovi ir pagrindinis miesto vandens bokštas.

Šalia „Norfos“ - privačių gyvenamųjų namų gatvelės

Didžioji dalis namų - plytiniai, be papildomos apdailos

Šalia namų įsiterpęs ir miesto vandens bokštas

Link miško

Palei Girelės gatvę įsikūrę ne tik namai, bet ir gamybos įmonės. Čia taip pat yra darbo biržos pastatas bei Kaišiadorių Technologijų ir verslo mokykla.

Kam vamzdžius vesti po žeme, jei galima virš gatvės?

Viena iš įmonių - medinių langų ir durų gamintoja „Roda“

Kaišiadorių darbo biržos pastatas

Technologijų ir verslo mokykla

Pasiekėme Miškininkų gatvę ir ten, tarp namų, truputį pasivaikščioję, atradome kelią į Girelės mišką, kuriame yra vienas iš norimų apžiūrėti gyvenvietės objektų.

 Pėsčiųjų ir dviračių taku - link Miškininkų gatvės

Skulptūra/koplytstulpis netoli posūkio

Miškų urėdijos būstinė

Į Girelės mišką - pro dar vieną nedidelį gyvenamųjų namų kvartalą

Dainų slėnis

Girelės miškas - graži, gamtos pripildyta vieta pasivaikščiojimams, su centre esančiu Dainų slėniu. Platesnės istorijos, kaip ir kada ši vieta atsirado, ir kas joje tiksliai vyksta, neteko girdėti, tačiau akivaizdu, jog Dainų slėnis skirtas renginiams - priekyje betoniniai laipteliai atlieka tarsi scenos funkciją sustoti žmonėms eilėmis, o priešais juos - daug suolų su sėdimomis vietomis. Ši vieta labai priminė Vilniuje esančią Kalnų parko estradą, tik Dainų slėnis, žinoma, daug mažesnis.

Prieinant prie Dainų slėnio estrados

Estrados vaizdas nuo viršutinių suolų

Prie viršutinės suolų linijos - skulpūra. Bent į tai panašu.

Išėjus iš Girelės miško pro labiausiai į rytus nutolusį miško tašką, ir pasukus keliu palei mišką, praeinama taku, vadinamu Inkilų alėja. Pavadinimas tikrai atspindi tai, ką šioje vietoje galima rasti.

Miško takeliais

Inkilų alėjoje - inkilų pilni medžiai

Einant link vakarų toliau tuo pačiu keliu pasiekėme atskirai atitvertą teritoriją. Čia 1972 metais perkelti sovietinių karių kapai, kurie anksčiau buvo šalia geležinkelio stoties. Iš viso teritorijoje palaidoti 385 žmonės, čia pastatytas paminklas.

Kelias palei mišką išėjus iš Dainų slėnio teritorijos

Sovietinių karių kapinės

Gydymo įstaigos ir nauji namai

Toliau žygiuodami netrukus vėl patekome į abipusį mišką, tačiau netrukus išėjome iš jo ir pasirinkome kelią Beržyno gatve, šalia kurios - Kaišiadorių ligoninė, o šalia kuriasi ir naujų privačių gyvenamųjų namų kvartalas.

Ligoninės korpusas
Netoli ligoninės dygstantys nauji gyvenamieji laukai
Vienas iš namų

Girelės poilsiavietė

2005-aisiais Kaišiadorių Miškų urėdija šalia čia esančio tvenkinio įrengė Girelės poilsiavietę. Teritorija pakankamai neblogai sutvarkyta. Vieta pritaikyta poilsiui - yra suolų, pavėsinių, laužaviečių, pažintinis takas po mišką, paplūdimys, tiltas, žaidimų aikštelė vaikams. Takas link poilsiavietės gana įdomus - nuo pat posūkio į jį mus pasitiko suvažinėtos varlės, nugaišęs peliukas, o pasiekus tiltą, net ir kritusio šikšnosparnio kūnas. Tiesa, šie gyvūnai įspūdžio nesugadino, vieta tikrai visai graži.

Kelias iki poilsiavietės

Pagrindinė aikštelė

Informaciniai stendai

Girelės tvenkinys - pagrindinis poilsiavietės objektas

Tiltelis su šikšnosparniu kelyje

Parduotuvių kvartalas

Apžiūrėję Girelės tvenkinį ir poilsio zoną, grįžome į Gedimino gatvę, ir netrukus priėjome pagrindines Kaišiadorių parduotuves. Čia akivaizdžiai veikia principas - jeigu turi jie, reikia ir mums. „IKI“, „Maxima“ ir „Rimi“ - visos, galima sakyti, viena šalia kitos. Juk kam statytis toliau, jeigu galima prie konkurentų..?

Pasažas su „Senukais“ bei „IKI“

Jaunimo ir suaugusiųjų mokykla / specialioji mokykla

Kampinio stiliaus „Rimi“ netoliese

Vos už vieno namo - ir „Maxima“

Įmonių pastatas pakeliui

Kaišiadorių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

Kiek neįprasta matyti raudoną SEB banko pastatą, tačiau, pripažinkime, žiūrisi labai gražiai

Gedimino gatvė

A.M. Brazausko parkas bei Katedra

Kaišiadorių miesto centre yra beveik 3 ha plotą užimantis parkas, kuriam 2010-aisias buvo suteiktas A. M. Brazausko vardas. Nors medžiai ir gėlynai sutvarkyti, ne visas parkas atrodo gražiai - fontanas, panašu, jau senokai išjungtas, takai suskilinėję, likusios duobės, kuriose kaupiasi lietaus vanduo.

Bibliotekos pastatas

Parko vaizdas. Akį bado duobės grindinyje

Fontanas, deja, neveikia

Prie parko - 1935 m. pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą pastatyti vyskupijos rūmai bei A. M. Brazausko vardo gimnazijos pastatai.


Už medžių besislepiantys vyskupijos rūmai


Algirdo Brazausko gimnazijos pastatas šalia parko

Vos viena gatvė skiria šį parką bei dar vieną istorinį Kaišiadorių pastatą - raudonų plytų katedrą, pastatytą 1932 m. Priešais šį pastatą - pagrindinė miesto aikštė.

Miesto aikštė su Kaišiadorių katedra

Šalia aikštės - prekybos centras su vietiniu pašto skyriumi

Pakeliui link šiaurinės dalies

Nors vis artėjome prie geležinkelio stoties, į ją kol kas neskubėjome. Dar buvo objektų, kuriuos privalėjome pamatyti, todėl pasukome pro nuosavų gyvenamųjų namų pilną J. Biliūno gatvę. Čia įkurtas dar vienas su buvusiu Lietuvos Respublikos prezidentu susijęs pastatas - Brazauskų namai-muziejus. Netoliese - keletas, panašu, gana šviežiai pastatytų namų.

J. Biliūno gatvė

Brazauskų namai - muziejus

Gatvės gale - naujai išdygę namai

Vienas iš namų su labai gražiu kraštovaizdžiu

Gudienos dvaras

Vien Kaišiadorimis nusprendėme neapsiriboti, todėl patraukėme į su šiuo miestu besiribojančią Gudieną

Po geležinkelio tiltu - į kitą gyvenvietės dalį

Atnaujintos gatvelės

Šioje, kaimo statusą turinčioje gyvenvietėje su maždaug pusantro tūkstančio gyventojų, stovi Gudienos (dar vadinamas Kaišiadorių) dvaras.

Tiesa, jei nežinotume, jog tai - buvęs dvaro pastatas, tikrai nebūtume jo atskyrę nuo įprastų statinių. Kiek pavyko rasti informacijos, viena pastato pusė buvo nugriauta, likusi dalus suremontuota, ir, bent jau šiuo metu, privatizuota bei gyvenama. Iš arti pastato apžiūrėti galimybių nėra, nes visą jį ir didelę teritoriją aplink juosia tvora. Tiesa, kitoje pusėje galima pasivaikščioti šalia kažkada, matyt, dvaro teritorijai priklaususių tvenkinių.

Gudienos tvenkiniai

Gudienos dvaras, dabar panašus į tiesiog paprastą pastatą su didele teritorija aplink

Dalyje aptvertos teritorijos - eglutėmis apsodintas laukas

Būtent pasiekus Gudieną prasidėjo mūsų nelauktas stiprus lietus (šiek tiek krapnojo dar būnant Kaišiadoryse, tačiau pakankamai silpnai), todėl truputį apsižvalgę nusprendėme pasiskubinti ir ilgai nestoviniavę keliavome toliau.

Paminklas partizanams

Praėjus tvenkinius, prieš akis išniro dar vienas istorinis architektūros objektas gyvenvietėje - 1860 metais statytas geležinkelio viadukas. Praeiti pro jo apačią gana sudėtinga dėl šiuo keliu kursuojančių automobilių (vietos prasilenkti kartu ir automobiliui, ir žmogui nėra), tačiau pritaikius reikiamą momentą pavykstą ne tik prasmukti į kitą pusę, bet ir spėti nufotografuoti...

Žvilgsnis iš viaduko vidaus

Geležinkelio viadukas

Iškart už tunelio - didžiulį plotą užimančios kapinės. Jose taip pat stovi vienas iš Kaišiadorių simbolių - koplytinis paminklas partizanams, pradėtas statyti 1993 m. ir baigtas po penkmečio. Čia palaidota keliolika partizanų ir yra iškaltos 358 žuvusiųjų pavardės.

Šalia geležinkelio - vietinės kapinės

Paminklas partizanams

Atgal į Kaišiadoris

Tuo pačiu keliu žingsniuoti nebūtų buvę labai įdomu, be to, gautųsi nemažas lankstas per Gudieną, todėl pasirinkome pėsčiųjų taką šalia geležinkelio.

Geležinkelio bėgiai - viršuje, kelias žmonėms - kiek žemiau

Sugrįžę į miestą, patraukėme Gedimino gatve iki šalia pėsčiųjų geležinkelio tilto stovinčio paminklo politiniams kaliniams bei tremtiniams.


Paminklas netoli pėsčiųjų tilto virš geležinkelio

Dar vienas iš prekybai skirtų pastatš

Užkilę pėsčiųjų tiltu į viršų, pasukome priešiną atvykimui pusę, link geležinkelio stoties. Kaip ir minėjau, peronai, kuriuose stoja traukinys Vilnius-Kaunas yra nutolę į kitą pusę nuo geležinkelio stoties, tačiau nusipirkus bilietą ne paskutinę minutę didelių problemų tai nesukelia

Pati geležinkelio stotis paliko gerą įspūdį. Didelis pastatas, pakankamai neblogai sutvarkytas iš abiejų pusių bei derantis prie aplinkos. O interjeras - dar gražesnis!

Nuo pėsčiųjų tilto atsiveria gyvenvietės vaizdas, tiesa, jį skiria medžiai

Geležinkelio stoties pastatas

Stoties interjeras

Stoties pastatas iš priešingos pusės (nematomas nuo bėgių fasadas)

Viskas, kas beliko - sėsti į traukinį 17:30. Tą ir padarėme. Kaišiadorys ir Gudiena - paskutinės vasaros laikotarpiu apžiūrėtos gyvenvietės.

Kelionės pabaiga

Per kelionę iš viso nuėjome apie 14 kilometrų, traukiniais nuvažiavome apie 134 kilometrus. Paskutinis sezono trip'as - labai vykęs!

Kelionės žemėlapis ->

0 komentarai(-ų):

Rašyti komentarą