Plungė - šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje esantis miestas, įkurtas šalia Babrungo upės. Manoma, jog šioje teritorijoje žmonių gyventa dar V-I a. prieš mūsų erą. 1567-aisiais gyvenvietė minima kaip miestelis, o 1792-aisiais Plungė gavo Magdeburgo teises. XIX a. Plungę valdė Zubovų ir Oginskių giminės, būtent pastarųjų dėka čia iškilo didingi dvaro rūmai su parku. 1932-aisiais pro miestą nutiestas geležinkelis, paspartinęs gyvenvietės augimą, o 1946 m. Plungė tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu sparčiai didėjo gyventojų skaičius, mieste įsikūrė nemažai gamyklų.
Dabar Plungė - miestas su daugiau nei 20 tūkstančių gyventojų. 2009-aisiais Plungė buvo paskelbta Lietuvos kultūros sostine.
Kelionės pradžia
Maršrutu Vilnius-Klaipėda važinėja pakankamai nedidelis skaičius traukinių, todėl kaskart, susiruošus į gyvenvietę, pasiekiamą šiuo keliu, reikia kuo tiksliau susidėlioti planuojamą įveikti maršrutą ir jokiu būdu nepavėluoti į traukinius, nes nuvykti ar atvykti kitu būtų nebeįmanoma.
Birželio pabaigoje, prieš pasikeičiant grafikams, rytinis Plungėje stojantis traukinys iš Vilniaus išvykdavo 6:45, todėl sostinėje taip pat teko lipti į pirmuosius ryte kursuojančius Vilniaus viešojo transporto autobusus. Tačiau bendrai daugiau nei 4 valandas trukusi kelionė neypač prailgo, ir maždaug 10:30 jau buvome Plungėje.
Pirmasis objektas, link kurio iškart patraukėme, ir yra bene žymiausias miesto simbolis - išlikęs dvaro parkas su rūmų pastatais.
 |
| Stoties pastatas |
 |
| Takas link stovėjimo aikštelės šalia parko |
 |
| Dariaus ir Girėno gatvės vaizdas |
Plungės parkas
Pagrindiniame Plungės miesto parke yra vienas iš geriausiai išsilaikiusių dvarų ansamblių Lietuvoje - tuo netrukus įsitikinome ir patys.
Pats dvaras minimas nuo 1567 m., tačiau ryškiausią indėlį čia įdėjo Oginskių giminė, kurios dėka XIX a. pabaigoje, 1879-aisiais čia iškilo įspūdį tikrai paliekantys dvaro rūmai. 58 hektarų ploto parkas, manoma, senesnis - įkurtas XVIII a. viduryje. Šiuo metu pagrindiniame dvaro pastate veikia Žemaičių dailės muziejus.
Į parką įėjome pro pagrindinius vartus.
 |
| Vartai į parką |
 |
| Žemaičių meška, sauganti įėjimą |
 |
| Vos įžengus vidun pasitinka tikra gamtos oazė |
Netoli įėjimo, pasukus keliuku į šiaurę, prieinamas Plungės parko stadionas. Tiesa, nors pagrindinė danga yra gera, tačiau aplink esantys bėgimo takai bei tribūnos reikalauja remonto.
Remiantis anksčiau žiniasklaidoje skelbta informacija, tribūnas ir įėjimą į stadiono teritoriją planuojama perkelti į kitą pusę, prie stoties gatvės, senuosius statinius išgriaunant, o pačią stadiono teritoriją nuo pagrindinio tako, vedančio iki dvaro rūmų, atskiriant trijų metrų aukščio žaliatvore. Taip ne tik būtų išsaugotas tarpukariu susiformavęs centrinis miesto stadionas, bet ir estetiškai nebebūtų gadinamas unikalus dvaro parko kraštovaizdis.
 |
| Dabartinis stadiono vaizdas |
 |
| Nebenaudojamos tribūnos |
Parko gamta - išties įspūdingo grožio. Medžių apsuptyje išsidėstę keturi tvenkiniai, per juos nutiesti tilteliai, nuo kurių atsiskleidžia puikus abipusis vaizdas.
 |
| Vienas iš tiltų per tvenkinius |
 |
| Miesto parką apšviečia nauji šviestuvai |
 |
| Parko atspindžiai |
 |
| Akmenimis grįstas kelias - ne pati patogiausia danga, bet parkui tikrai suteikia žavesio |
Dvaro pastatai
Netrukus priėjome pagrindinius rūmų statinius. Visų pirma apžiūrėjome išlikusį didžiulį neogotikinį žirgyną.
 |
| Stogo fragmentas |
 |
| Žirgyno priekinis fasadas |
Tiesiai priešais, kitoje pusėje - Plungės „vizitinė kortelė“: neseniai atrenovuoti (tiksliau, net ir mūsų kelionės metu vis dar naujinami) istoriniai dvaro rūmai - tikrai vieni iš didingiausiai atrodančių Lietuvoje.
 |
| Plungės dvaro rūmai |
 |
| Vis dar tvarkomi laiptai |
 |
| Rūmų vaizdas iš šono |
 |
| Šalia - viena iš oficinų |
 |
| Žvilgsnis į arklides iš toliau |
Apėjus dvarą, kitoje pusėje pasitikęs vaizdas taip pat džiugina.
 |
| Kita Oginskių rūmų pusė |
 |
| Dvaro rūmų stogą puošia skulptūros |
 |
| Tradicinis rūmų vaizdas su gėlynu |
Laikrodinė-oranžerija
Apėję pagrindinius rūmų pastatus, pasukome link kiek toliau parke esančios laikrodinės-oranžerijos, statytos XIX amžiuje, tuo laikotarpiu dvarą valdžiusių grafų Zubovų. O pakeliui - dar keletas parko vaizdų.
 |
| Tiltelis per dvi tvenkinio dalis |
 |
| Bažnyčios bokštai atsiveria tarp medžių viršūnių |
 |
| Taku palei tvenkinį |
Plungės oranžerija-laikrodinė - seniausias dvaro teritorijoje išlikęs pastatas, statytas 1846-aisiais. Tai taip pat seniausias mūrinis pastatas visame mieste (bažnyčia išaugo tik XX a. pirmoje pusėje). Rekonstruotame pastate 2012-ųjų pabaigoje įsikūrė viešoji biblioteka.
 |
| Laikrodžio bokštas |
 |
| Naujesnė pastato dalis |
 |
| Šalia - jauki poilsio zona ant akmenų |
 |
| Oranžerijos-laikrodinės pastato bendras vaizdas |
 |
| Pilaitės bibliotekėlė |
Link centro
Buvo pats laikas judėti toliau link kitų Plungės objektų, todėl pasukome keliuku, vedančiu link pietų pusės.
 |
| Dar vienas tiltelis |
 |
| Neužmiršti ir mažieji Plungės gyventojai |
Vos išėję iš parko patekome į teritoriją, vadinamą Babrungo slėniu. Tai Plungės renginių bei poilsio erdvė, kurioje stovi ir vasaros estrada. Internete galima rasti šios vietos
svarstomo atnaujinimo vizualizacijų.
 |
| Plungės vasaros estrada |
 |
| Kelias link centro |
 |
| J. Biliūno gatve galima pasiekti pagrindinę miesto gatvę |
 |
| Dabartinis Babrungo slėnio vaizdas |
Vytauto gatvė
Priėję pagrindinę gatvę netrukus iš jos trumpam vėl išsukome, tačiau pirmiausia apžiūrėjome šalia Plungės rajono savivaldybės pastato stovinčią Šv. Florijono skulptūrą.
 |
| Vytauto gatvė |
Skulptoriaus ir knygnešio Kazio Barzdžio pagaminta Šv. Florijono skulptūra Plungėje pastatyta 1894-ais, po tais metais įvykusio didžiulio gaisro mieste. Kaip pavyko rasti kai kuriuose šaltiniuose, šventės metu likę be priežiūros vaikai padegė šieną, sukrautą vežimuose. Kadangi stovėję pastatai buvo mediniai, gaisrą sutramdymas tapo beveik neįveikiama užduotimi, todėl padariniai buvo labai skaudūs - sudegė didžioji dalis miesto, iš viso daugiau nei 150 gyvenamųjų namų kartu su ūkiniais pastatais.
Sovietmečiu skulptūra buvo nugriauta, o nepriklausomybės laikais vėl atstatyta. Naujosios skulptūros autorius - Vladas Stumbras.
 |
| Šv. Florijono skulptūra |
 |
| Laiptai šalia skulptūros |
Nusileidę truputį žemiau priėjome Laisvės alėją, kurios
gale - Laisvės paminklas.
 |
| Laisvės alėja, supama medžių |
Paminklą buvo nuspręsta pastatyti minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. 1928-aisiais pastatytas laisvės simbolis po Antrojo pasaulinio karo taip pat buvo nugriautas. Dabartinis paminklas mieste stovi nuo 1992-ųjų.
 |
| Alėjos gale - Laisvės paminklas |
 |
| Prie alėjos įsikūręs Plungės teismas |
Grįžę atgal į Vytauto gatvę praėjome pro savivaldybę, o priešais iš vis arčiau buvo matomas Plungės bažnyčios pastatas.
 |
| Dar vienas žvilgsnis į Vytauto gatvę |
 |
| Plungės rajono savivaldybė |
 |
| Vytauto gatvėje yra ir parduotuvių, ir restoranų, ir paslaugas teikiančių įmonių |
Bažnyčios teritorija
Pirmoji bažnyčia Plungėje, manoma, buvo pastatyta maždaug 1570-aisiais, antroji - 1617 m, trečioji
išaugo 1674-aisiais, vėliau - dar naujesnė medinė bažnyčia 1797-aisiais. Tačiau ilgainiui ir ji nyko, todėl 1933-aisiais galutinai baigta statyti mūrinė neoromaninė dviejų bokštų bažnyčia, Plungėje stovinti ir dabar.
 |
| Plungės bažnyčia |
 |
| Vaizdas iš šono |
Prie pat - senesnis architektūrinis objektas. 1859-aisiais čia klasicistinių bruožų bažnyčios varpinę pastatė grafas Aleksandras Zubovas.
 |
| Senoji Plungės varpinė |
Deja, šalia galima rasti ir nepavydėtinos būklės pastatą - parapijos namus. 2009-aisiais
juos nusiaubė gaisras. Peržiūrėjus nuotraukas galima teigti, jog iš pastato liko tik išorinės sienos. 2011-aisiais
statinį pradėta tvarkyti - padengtas naujas stogas, atlikti kiti darbai. Po metų kultūros centre vykusio labdaros vakaro metu rinkti pinigai parapijos namų atkūrimui. Deja, pokyčių daugiau nelabai matyti - užmūryti įėjimai, o virš jų auganti žolė tikrai nepuošia miesto vaizdo.
 |
| Dabartinė parapijos namų būklė |
 |
| Vaizdas apsigręžus - Vytauto gatvė į kitą pusę |
 |
| Priėjus arčiau parapijos namų pastato - nedidelė Plungės aplinkinių namų panorama |
Senosios kapinės ir koplyčia
Judėjome toliau Birutės gatve link kito objekto - Plungės miesto senųjų kapinių.
 |
| Birutės gatvės vaizdas |
 |
| Apsigręžus... |
 |
| Vienas iš įdomesnių pastatų pakeliui |
 |
| Kylam kiek aukščiau... |
Netrukus priėjome ir pačias kapines. Senosiose miesto kapinėse, remiantis įrašais ant paminklų, pradėta laidoti XIX a. pradžioje.
1858-aisiais grafai Zubovai čia pastatė romaninio klasicizmo bruožų koplyčią, kurios tikslesnė istorija, deja, yra nežinoma. Koplyčioje yra įrengti ir laidojimo rūsiai.
 |
| Koplyčia |
 |
| Senosios Plungės kapinės |
 |
| Senųjų kapinių vaizdas iš toliau |
Lurdo grota
Religinės paskirties statiniai - lurdai, arba lurdo grotos - yra kiek panašūs į akmenimis įtvirtintą olą, gana dažnai įrengiami kalvos krašte. Daugiausia lurdų Lietuvoje galima atrasti vakarinėje šalies dalyje - Žemaitijoje - todėl per daugybę jau įvykdytų „miniTrips“ kelionių Plungė tapo pirmąja gyvenviete, kurioje apžiūrėjome ir tokio tipo objektą.
Plungės lurdas - vienas iš žymiausių. Taip pat garsūs - Palangos, Kretingos, Sedos, Nemakščių, Kaltinėnų lurdai.
 |
| Plungės lurdas pasiekiamas perėjus per tiltą ir iškart pasukus keliuku į kairę (pietvakarių kryptimi) |
 |
| Plungės lurdas |
 |
| Kelias link lurdo |
Palipus aukščiau prieinami pamatai. Nors kryžius ir leidžia manyti, jog čia taip pat yra stovėjęs religinės paskirties pastatas, jokios informacinės lentelės neteko pastebėti. Informacijos apie šį objektą taip pat reikia gerokai paieškoti.
1910-aisiais čia, virš lurdo grotos, buvo pastatyta medinė gotikinė koplyčia. 1928 m. pastatas kartu su lurdu buvo perduotas vienuoliams kapucinams, kurie koplyčią nusprendė perstatyti, taip ją padidinant. Lurdo koplyčia buvo paskelbta bažnyčia. Tačiau vos po 16 metų, 1944-aisiais, ji buvo uždaryta. Pastatas vėliau virto sporto sale, sandėliu, kol galiausiai, kilus gaisrui, 1982-aisiais sudegė. Šioje vietoje likę tik buvusios bažnyčios pamatai.
 |
| Buvusi koplyčia-bažnyčia |
Kalvos viršuje prieinama Plungės Saulės gimnazija. Mokykla šioje vietoje veikia nuo 1919-ųjų, tiesa, ji ne kartą buvo perorganizuota.
Šalia kelio pastatytas paminklinis akmuo, skirtas atminti Plungės apylinkės žmonėms, žuvusiems 1941 m. Rainių miške naktį iš birželio 24 į 25-ąją Raudonosios armijos vykdytų žudynių metu. Ši egzekucija pasižymėjo ypatingu žiaurumu - prieš nužudant 73 žmones jie buvo žiauriai nukankinti.
 |
| Paminklinis akmuo žuvusiems |
 |
| Saulės gimnazijos (buv. trečiosios vidurinės) pastatas |
 |
| Atgal - tarp daugiabučių |
Palei Plungės jūrą
Apžiūrėję kitoje upės pusėje buvusius objektus grįžome atgal, o už tilto pasukome taku palei vadinamąją „Plungės jūrą“ - Gondingos hidroelektrinės tvenkinį, dirbtinai suformuotą 1961 m. užtvenkus Babrungo upę.
 |
| Aukščiausias - devynaukštis - gyvenamasis namas mieste šalia Plungės tvenkinio |
 |
| Šlaite - paminklinė lenta nužudytai moteriai; tikslesnės informacijos nepavyko rasti |
 |
| Labai gražus „Plungės jūros“ kraštovaizdis |
Netrukus priėjome dar vieną mokslo įstaigą - Adolfo Jucio pagrindinę mokyklą, įkurtą 1919-aisiais.
 |
| Plungės akademiko A. Jucio pagrindinė mokykla |
V.Mačernio gatve - link parkelio
Pasiekę A. Vaišvilos gatvės pabaigą pasukome V. Mačernio gatve.
 |
| Prekybos tinklas „Grūstė“ sutinkamas tik šiaurinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse |
 |
| Šioje Plungės dalyje - žymiai daugiau daugiabučių |
 |
| V, Mačernio gatvės pastatai |
 |
| Picerijos, vaistinės ir drabužių parduotuvės pastatas |
 |
| Žvilgsnis į A. Jucio gatvę |
Perėjus V. Mačernio gatvę prieinamas Plungės „Rotary“ klubo skveras su tvenkinuku ir poilsiui skirtais suolais. Tai - viena naujesnių sutvarkytų žaliųjų erdvių: pirmieji medžiai šiame skvere pradėti sodinti 2000-aisiais metais. Aplink šią erdvę, galima sakyti, yra prekybos centro „Maxima“ zona: stovi net dvi prekybos tinklui priklausančios parduotuvės, pietvakarių pusėje - didesnė, šiaurės rytų - mažesnė. Atstumas tarp parduotuvių siekia vos apie 250 metrų.
 |
| „Rotary“ klubo skveras |
 |
| Vokiečių pastatyta skulptūra |
 |
| Skvero tvenkinys iš arčiau |
 |
| „Rotary“ klubo akmuo |
 |
| Mažesnioji „Maxima“ |
Atgal link centro
Grįžti iki centrinės Plungės dalies nusprendėme J.Tumo Vaižganto gatve. Dėl vieno pagrindinių susisiekimo kelių pėsčiųjų tako ir gatvės dangos jokių nusiskundimų nėra - viskas sutvarkyta, dauguma pastatų taip pat bent minimaliai prižiūrimi. Tiesa, dviratininkai ne tik čia, bet ir prieš tai apvaikščiotose gatvėse pasigestų dviračių takų, kurių čia nėra matyti.
 |
| Žemėjanti J. Tumo Vaižganto gatvė |
 |
| Vaizdas žemiau... |
 |
| Ant vieno iš namų nutūpusi musė |
 |
| Bažnyčios, varpinės ir parapijos namų komplekso vaizdas iš toli |
Artėjant prie centro J. Tumo Vaižganto gatvė tampa grynai prekybine - čia įsikūrusi vietinė „Norfa“, „Aibė“ ir kitos, ne maisto prekių parduotuvės.
 |
| Vietinė „Norfa“ |
 |
| Prekybinė erdvė |
 |
| Į gatvę įsukantis Plungės viešojo transporto autobusas |
Senamiesčio aikštės zona
Kiekvienas miestas turi pagrindinę aikštę. Plungėje tai - Senamiesčio aikšte. Ji susideda iš trijų pagrindinių dalių, kurių viena - poilsio zona su fontanu.
 |
| Fontano fone - Plungės kultūros centras |
 |
| Palikta senojo grindinio atkarpa |
 |
| Bendresnis aikštės vaizdas |
 |
| Tarp fontano purslų matomas miesto laikrodis |
Šalia fontano pastatytas meninis simbolis - suolelis „Jie savo talentu garsina Plungę“, išdygęs čia 2009-aisiais, Lietuvos kultūros sostinės renginių metu. Šalia suolelio stovi ženklas su žymiausių plungiškių, garsinančių savo miestą Lietuvoje, sąrašu, tarp kurių - rašytojai, dirigentai, muzikantai ir kiti menininkai.
 |
| Garsiausių plungiškių lenta |
 |
| Meninis suolelis |
 |
| Žvilgsnis į Vytauto gatvę; šalia posūkio - policijos pastatas |
Antroji aikštės dalis, besijungianti su fontano zona, yra pėstiesiems pritaikyta Telšių gatvės atkarpa. Šios erdvės centre - gėlynai, aplink - suolai.
 |
| Aikštės krašte - knygynas |
 |
| Skveras Telšių gatvės gale |
Siekdami apžiūrėti ne tik pačią aikštę, bet ir jos aplinką, prieš nueidami prie laikrodžio apėjome ratą Telšių, Minijos ir Rietavo gatvėmis.
 |
| Parduotuvė „T15“ |
 |
| Telšių gatvė |
 |
| Rietavo gatvėje įsikūrusi pobūvių salė |
 |
| Gražus namas pakeliui |
 |
| Netoli centrinės aikštės pasirūpinta ir tuo, ko trūksta daugumoje gyvenviečių - viešuoju tualetu |
Trečiąją aikštės dalį nuo fontano erdvės skiria gatvė. Čia - vadinamoji prekybos aikštė, kartu su miesto laikrodžiu centre.
 |
| Senamiesčio aikštės laikrodis |
Link krioklio...
Paskutinis iš planuotų apžiūrėti objektų Plungėje - Babrungo upės krioklys, suformuotas dėl šalia veikiančios hidroelektrinės, todėl Dariaus ir Girėno gatve patraukėme link jo.
 |
| Tiesiama nauja asfalto danga |
 |
| Apie dabartinę būseną geležinkelio pervažoje informuoja ekranas |
Pakeliui - dar vienas dvaro statinys: skalbyklos pastatas, statytas XIX a. pabaigoje.
 |
| Dvaro sodybos skalbykla |
 |
| Dar vienas įėjimas į parką |
Kitoje gatvės pusėje įkurta poilsio zona. O šalia jos, kaip manėme, turėtų būti pagrindinė aikštelė, iš kurios atsivertų visas krioklio grožis. Deja, kiek suklydome...
 |
| Stulpas su miesto simbolika |
 |
| Plungiškiai šalia krioklio aikštelės |
 |
| Gėlėmis papuošta ne viena Plungės vieta |
 |
| Iš aikštelės atsiveriantis vaizdas - gražus, bet tikrai ne tai, ką matėme nuotraukose besiruošdami kelionei |
Pasivaikščioję taku palei krantą kiek toliau už upės pamatėme dar vieną gražiai sutvarkytą erdvę nedidelio hidroelektrinės tvenkinio zonoje. Deja, aplink jokių tiltų į kitą krantą nebuvo matyti, todėl nusprendėme pabandyti laimę ir pasiekti vietovę apeidami viską aplink. Tiesa, ar tai tikrai buvo atvira miesto vieta, ar kokio nors viešbučio privati erdvė, nežinojome.
 |
| Poilsio zona tvenkinio zonoje - su fontanu vandenyje, tačiau juosiama tvorų net per upę... |
Į poilsio zoną - aplink
Grįžę atgal tiltu per Babrungo upę iškart pasukome kairiau į S. Nėries gatvę, o vėliau - į to paties pavadinimo skersgatvį. Priėję tako pabaigą nudžiugome - tarp namų buvo paliktas siauras takas, kurio gale - laiptai žemyn iki prieš tai matytos erdvės!
Arčiau prie tvenkinio tiltelio nėjome, tik apžiūrėjome iš tolo. Taip pat, žinoma, įamžinome ir paties krioklio vaizdą iš šono.
Tik vėliau, rašant šios kelionės aprašymą, pavyko išsiaiškinti, jog sutvarkyti pakrantę, įrengti paplūdimį bei žaidimo aikštelių savo lėšomis čia pasisiūlė šalia gyvenantis verslininkas Egidijus Rapalis. 2013-aisiais jo iniciatyva kartu su „Rotary“ klubo ir savivaldybės pagalba buvo apšviestas ir pats krioklys - tamsoje tekantį vandenį apšviečia akmeninėje sienoje už krioklio įmontuoti šviestuvai. Deja, 18 val. mūsų jau laukė traukinys atgal, todėl šviečiančio krioklio pamatyti neturėjome galimybės.
 |
| S. Nėries skersgatvis; pastato, matomo nuotraukoje, kairėje pusėje yra takelis tarp namų, kuriuo galima patekti iki hidroelektrinės tvenkinio poilsio zonos, tiksliau - prie pat krioklio |
 |
| Takelis tarp namų, kuriuo reikia eiti |
 |
| Babrungo užtvankos krioklys visu gražumu (viršuje matoma ir prieš tai aplankyta aikštelė) |
 |
| Zoną puošia gražūs šviestuvai |
 |
| Tvenkinio paplūdimio erdvė |
Šia vietove ir baigėsi pagrindinė kelionės Plungėje dalis.
Kelionės pabaiga
Grįždami atgal link geležinkelio stoties įamžinome tai, ką praleidome vos atvykę - šalia esančią autobusų stotį ir bendrą stoties teritorijos vaizdą.
 |
| Plungės autobusų stoties pastatas |
 |
| Privati maisto prekių parduotuvė šalia stočių |
Truputį prieš 18 val. buvome ir prie geležinkelio stoties. Apžiūrėję ją netrukus sulaukėme ir traukinio - buvo metas baigti pirmąją, bet tikrai ne paskutinę kelionę į Žemaitiją.
 |
| Artėjant link geležinkelio stoties |
 |
| Stoties peronas |
Prieš išvykstant pastebėjome ir pastato viršuje „tupinčią“ Vaido Ramoškos skulptūrą „Angelas“. Tokios skulptūros, vadinamos „Vilniaus angelais“ prieš daugiau nei penkmetį buvo paplitusios Vilniuje (kai kuriose vietose jų galima rasti ir dabar), o Plungėje atsirado 2009-aisiais. Skulptūra atidengta Lietuvos kultūros sostinės renginių metu, galbūt taip kartu įprasminant ryšius su tais pačiais metais Europos kultūros sostine buvusiu Vilniumi.
 |
| Vaido Ramoškos „Angelas“ |
Tradiciškai, kelionės pabaigoje metas galutiniam verdiktui...
Šįkart tikrai negalime vertinti gyvenvietės prastai. Atvirkščiai - Plungė tikrai gražiai tvarkosi. Atnaujintas dvaro parkas suteikia labai gerą įspūdį, centrinė aikštė bei Vytauto gatvė - jaukios ir puikiai išnaudotos vietos. Tik gerus žodžius galime pasakyti ir apie „Rotary“ klubo skverą bei netyčia atrastą zoną prie Babrungo krioklio - didelis pliusas už tokias iniciatyvas gražinant miestą.
Žinoma, kiekviena gyvenvietė turi kur stengtis. Sutvarkius zoną aplink Plungės jūrą būtų galima sukurti ne tik dar vieną poilsio ir turistų traukos vietą, bet ir atverti labai gražų kelią link arčiau vakarų pusės išsidėsčiusių svarbių Plungės objektų - senųjų kapinių su koplyčia, lurdo. Tiesa, nauji keliai palei tvenkinį bei kiti projektai
jau yra miesto planuose.
Taip pat pastebėjome, jog neturint žemėlapio būtų sudėtinga kai kuriuos iš lankytinų objektų surasti - šią problemą išspręstų elementariausi stulpai su nuorodų lentelėmis.
Ši kelionė paneigė prieš tai girdėtą mitą, jog Plungėje, neskaitant dvaro, nelabai daugiau ką yra pamatyti. Tai - gražus žemaitiškas miestas, kuriame gausu erdvių poilsiui. Ar rekomenduotumėme apsilankyti? Be abejonės, taip.
0 komentarai(-ų):
Rašyti komentarą