Pirmąją liepos savaitę nusprendėme tęsti traukinių maršruto Vilnius-Klaipėda tyrinėjimą. Kelionei pasirinkome gyvenvietę, esančią už trijų stočių nuo sostinės.
Kėdainiai - miestas pačiame Lietuvos centre (geografinis šalies centras - už maždaug 6 km), įsikūręs abipus Nevėžio. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kėdainiai paminėti 1372-aisiais. XIV a. pradžioje teritorijoje buvo nedidelė žvejų ir žemdirbių gyvenvietė. XV–XVI a. miestas sparčiai augo, tapo vienu iš pirmųjų LDK reformacijos židinių. 1590-aisiais Kėdainiai gavo Magdeburgo teises. Daug dėmesio Kėdainių plėtrai skyrė Radvilų giminė, kuriai miestas kurį laiką priklausė. Radvilų valdymo laikotarpiu Kėdainiai išgarsėjo kaip daugiatautis amatų ir prekybos centras.
Dabar Kėdainiai - miestas su daugiau nei 25 tūkstančiais gyventojų, nuo 1963-ųjų dėl savo unikalaus senamiesčio paskelbtas urbanistikos paminklu.
Trumpai apie kelionę
Nuotolis nuo Vilniaus: ~ 128 km (geležinkeliu).
Keliavimo būdas: traukiniu ir pėsčiomis.
Kelionės kaina: 5,88 € į abi puses (traukinio bilietai su 50% nuolaida + 5% lojalumo kortelės nuolaida, pilna kaina - 13,00 €).
Kelionės trukmė traukiniu: ~ 7 val. 43 min. (į abi puses).
Pėsčiomis įveikta: ~ 18 km.
Miesto parkas
Truputį prieš 10 valandą ryto pajudėję iš Vilniaus už maždaug pusantros valandos buvome Kėdainiuose. Išlipę iš stoties apsidairėme ir supratome, jog esame ne toje bėgių pusėje, kurioje norėtume būti. Požeminių perėjų nesimatė, tiltų per bėgius taip pat, todėl, sekdami paskui gyventojus, patraukėme tiesiai per bėgius.
Vos įėję į mišką, iškart patekome į pirmąjį objektą gyvenvietėje - Kėdainių miesto parką, kurio teritorijos plotas siekia apie 37 hektarus. Tai - Kėdainių dvaro sodybos dalis. Parkas susiformavo XVIII a., dabartinį vaizdą įgavo 1845-aisiais. Tiesa, dabar buvusių rūmų teritorijoje stovi miesto estrada, kadangi rūmai 1944 m. buvo susprogdinti vokiečių.
Vos įžengus į parką nuo geležinkelio pusės prieš akis iškyla maždaug 27 metrų aukščio bokštas - minaretas. Šis statinys iškilo maždaug 1880-aisiais, tačiau nėra tiksliai žinomos jo pastatymo aplinkybės. Manoma, jog jo paskirtis - parko dekoracija, o taip pat ir simbolis, primenantis sėkmingas kovas prieš turkus.
 |
| Nueinant nuo Kėdainių stoties |
 |
| Minaretas miesto parke |
Perėjus tiltelį kelias tęsiasi toliau tai priartėdamas, tai vėl nutoldamas nuo šalia tekančios Dotnuvėlės upės. Takas asfaltuotas, todėl pasivaikščiojimas parke niekam nesukels problemų. Tiesa, čia pastebėjome ir nepavykusio ženklinimo pavyzdį - nėra užbrėžto tikslaus dviračių tako, tačiau, pasak žymėjimo, viena tako pusė yra skirta dviratininkams, kita - pėstiesiems. Problema - kai kuriose vietose pusės vis susikeičia vietomis, todėl lieka du pasirinkimai - arba vaikščioti ar važinėti zigzagais, arba tiesiog eiti nekreipiant dėmesio į žymėjimus.
 |
| Tiltelis virš upės - tinkama vieta pasigrožėti parko gamta |
 |
| Nuorodų lentelė |
 |
| Takai nutiesti tiesiai per mišką |
Parko dalyje ties įėjimu iš miesto - daugiau objektų. Netrukus priėjome teniso kortus, tiltelius į Kėdainių tvenkinio salas. Šalia taip pat įkurta miesto estrada.
 |
| Teniso aikštelės |
 |
| Žvilgsnis į tvenkinį |
 |
| Šalia esančiais tilteliais galima patekti į nedideles tvenkinio viduryje stūksančias salas |
 |
| Kėdainių miesto estrada |
Išėję iš parko patraukėme link prie pat esančios užtvankos. Viršutinėje jos dalyje įrengtas tiltas, nuo kurio turėtų atsiverti gražus vaizdas.
 |
| Užtvanka |
 |
| Skulptūros šalia įėjimo į parką |
J.Basanavičiaus gatve - link centro
Palikę parko teritoriją pasukome J. Basanavičiaus gatve link pietų pusės. Nors keliu galima pasiekti ir senamiestį, visų pirma nusprendėme apžiūrėti kitus objektus. Pirmasis statinys, kuris netrukus buvo dešinėje - Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas. Čia rengiami užsienio kalbų mokytojai, vertėjai, socialiniai pedagogai.
 |
| Įsukus į J. Basanavičiaus gatvę |
 |
| Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas |
Už maždaug 600 metrų, prie šalia pratekančios Smilgos upės yra Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija. Pastate kasmet rengiamos įvairios Lietuvos bei užsienio menininkų tapybos, fotografijos, šiuolaikinio meno, keramikos parodos. Pievoje priešais pastatą taip pat galima pamatyti keletą skulptūrų iš akmens ir metalo.
 |
| Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatas |
Kitoje kelio pusėje veikia Kėdainių pramogų centras „Vikonda“.
 |
| „Vikondos“ pramogų centras |
 |
| Šalia tekanti Smilgos upė |
Perėjus per tiltą prieiname nedidelę kalvą, ant kurios pastatytas miesto kultūros centras. Arčiau jo patekti galima šlaito pakraštyje nutiestu taku.
 |
| Besitęsianti J. Basanavičiaus gatvė; ant kalvos už medžių - kultūros centras |
 |
| Kėdainių kultūros centras |
 |
| Vaizdas žemyn... |
Visai šalia prasideda Kėdainių senamiesčio zona. Pirmasis iš čia pastebėtų objektų yra Gedimino ir J. Basanavičiaus g. sankryžoje - tai 1861-aisiais pastatyta mūrinė bizantinio stiliaus cerkvė.
 |
| Cerkvė ties Gedimino ir J.Basanavičiaus g. sankryža |
 |
| Cerkvės kupolai |
Perėjus gatvę prieinama Kėdainių rajono savivaldybė. Priekinį pastato fasadą virš įėjimo puošia mozaika „Kėdainių istorija“. Ji yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Kitoje pusėje - centrinė miesto prekybinė zona su pagrindinėmis parduotuvėmis, o šalia jų stovėjimo aikštelės galima rasti ir miesto laikrodį.
 |
| Miestų-partnerių herbų siena |
 |
| Kėdainių rajono savivaldybės pastatas |
 |
| Priekinio fasado mozaikos fragmentas |
 |
| Kitoje gatvės pusėje - seniūnijos laikrodis, kurį reikėtų truputį atnaujinti |
 |
| Naujesnis pastatas šalia savivaldybės |
 |
| Prie parduotuvių įsikūrusi ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba |
Ramybės skveras
Netrukus pasiekėme objektą, kurio, tiesą pasakius, žemėlapyje nebuvome pasižymėję. Tai - Ramybės skveras. Galbūt todėl, jog ši atnaujinta miesto erdvė buvo oficialiai atidaryta tik 2014-ųjų spalį, ji vis dar nepateko į rastus lankytinų objektų sąrašus. Skvero tvarkymas truko apie metus, čia įrengta poilsio zona su fontanais ir dirbtiniu upeliu. Erdvė atrodo moderniai ir tikrai puošia miestą, o kartu atlieka rekreacinės zonos vaidmenį.
 |
| Ramybės skveras |
Ant šalia esančios kalvos 1629-aisiais pastatyta mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia.
 |
| Laiptai nuo ramybės skvero |
 |
| Evangelikų liuteronų bažnyčia |
Prekybos kvartalas
Nuo kitoje gatvės pusėje esančios autobusų stoties, galima sakyti, prasideda atokesnis miesto prekybos ir paslaugų kvartalas. Su stotimi jungiasi „Maxima“, šalia - automobilių plovyklos ir remonto dirbtuvės, drabužių ir maisto parduotuvės, turgus, kuriame įsikūrė visur pažįstamos technikos, kosmetikos, gėrimų parduotuvės, pašto skyrius.
 |
| Kėdainių autobusų stotis |
 |
| Miesto viešajame transporte kursuoja nedideli autobusai |
 |
| Baigta statyti LIDL parduotuvė |
 |
| Šiaurinėje gatvės pusėje - „Giraitės turgus“ |
Nevėžio slenkstis
Iš J.Basanavičiaus gatvės įsukome į šalia vingiuojančią Josvainių gatvę. Abejose jos pusėse yra nemažai privačių gyvenamųjų namų. Gatvės pavadinimas yra kilęs iš senovėje čia ėjusio vieškelio, kuriuo buvo galima nusigauti iki Josvainių bei kitų gyvenviečių. Gatvėje yra pastatyta tai primenanti lenta.
 |
| Laiptai į gatvę „prakirsti“ pro seniau pastatytą akmeninę sieną |
 |
| Kelias iki pėsčiųjų tilto per Nevėžį |
 |
| Josvainių gatvė |
 |
| Senąjį kelią primenanti lenta |
Tarp daugiabučių namų įsukus į Sodų gatvę ir paėjus tiesiai prieinamas pro miestą tekančios upės objektas - Nevėžio slenkstis.
 |
| Agurkų mieste - parduotuvė „Agurkėlis“ |
 |
| Nevėžio slenkstis |
Į šią vietą šalia Nevėžio pokario metais buvo vežami partizanų bei kitų valdžiai neįtikusių žmonių kūnai. 1989-aisiais palaikai ekshumuoti, o taip pat pastatytas paminklinis atminimo akmuo.
 |
| Paminklinis akmuo rezistentams |
Knypavos rinkos aikštė
Gatvele tarp privačių namų patekome iki S.Jaugelio-Telegos gatvės, kuria ėjome šiaurės vakarų kryptimi.
 |
| Pakeliui... |
 |
| S. Jaugelio-Telegos gatvė |
Gatvės pradžioje, medžių apsuptyje, yra Knypavos rinkos aikštė. XVI amžiuje čia buvo turgavietė, skirta gyvulių prekybai, gatvės pakraščiuose stovėjo mediniai gyvenamieji namai. Vėliau kunigaikštis Janušas Radvila šalia aikštės pastatė vienuolyną ir stačiatikių cerkvę. Vienuolynas sunyko, o cerkvė, kaip teigiama Kėdainių turizmo informacijos centro portale, yra saugoma Rumšiškių liaudies buities muziejuje.
Dabar Knypavos rinkos aikštė - rami vieta pasisėdėti. Aikštės centre yra veikiantis fontanas.
 |
| Knypavos rinkos aikštė |
 |
| Aikštės fontanas |
Radvilų gatvė
Siekdami pamatyti kuo daugiau, nuo šios kelionės dalies senamiesčiu keliavome zigzagais - nuo gatvių pradžios iki pabaigos, apžiūrėdami pagrindinius objektus jose. Pirmoji gatvė, į kurią įsukome - Radvilų.
Ir visai šalia - pirmasis objektas. Kėdainiuose stovinti medinė bažnyčia - viena iš seniausių Lietuvoje, pastatyta dar 1766-aisiais.
 |
| Medinė Kėdainių bažnyčia |
 |
| Netoliese - šarvojimo salė |
 |
| Radvilų gatvė |
Kėdainiuose yra gyvenusi škotų bendruomenė. Radvilų gatvėje stovintis ir šiuo metu rekonstruojamas arnetų namas - jų palikimas.
 |
| Namai pakeliui |
 |
| Šiuo metu tvarkomas Arnetų namas |
Kitoje gatvės pusėje, prasidedant Senajai gatvei stovi rektorių namai, pastatyti XVII a. viduryje. Didesniame pastate gyveno Šviesiosios gimnazijos rektoriai, mažesnis buvo skirtas visuomeniniams parapijos reikalams.
 |
| Rektorių namai |
Visai šalia - tame pačiame amžiuje, 1652-aisiais išaugusi mūrinė renesansinė evangelikų reformatų bažnyčia. Rūsyje yra įkurtas kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus.
 |
| Evangelikų reformatų bažnyčia |
 |
| Šalia stovinti varpinė |
Didžiosios rinkos aikštė
Gatvės pradžioje (dalyje arčiau upės) yra dar viena miesto erdvė. Didžiosios rinkos aikštė išsaugojo XVII a. išplanavimą, aplink ją yra išlikę svarbūs pastatai. Čia vyksta miesto kultūros renginiai, šalia stūkso ir rotušė.
Aikštėje stovi iš bronzos ir granito sukurtas paminklas Radviloms ƒ„Skrynia“. Jis pastatytas 2006-aisiais, autorius - Algirdas Bosas.
 |
| Didžiosios rinkos aikštė. Objektai iš kairės į dešinę: rotušė, paminklas Radviloms, Kėdainių simboliu tapę namai |
 |
| Namai prie aikštės |
Šalia yra išlikęs ir škotiškas prekybinis-gyvenamasis namas. Jame gyveno burmistras Jurgis Andersonas - vienas iš turtingiausių žmonių mieste. Namas taip pat statytas XVII amžiuje.
 |
| Burmistro Jurgio Andersono namas |
 |
| Aikštės vaizdas iš toliau |
Tarp dviejų simboliais tapusių namų (žr. nuotrauką viršuje, dešinėje pusėje - raudonas ir geltonas namai) yra Kranto 2-oji gatvė, išskirtinai atrodanti dėl akmenimis grįsto grindinio. Jei būsite Kėdainiuose, siūlome bent žvilgtelėti, nuotrauka tikrojo vaizdo neatskleidžia.
 |
| Kranto 2-oji gatvė |
Kėdainių senamiestis
Didžioji gatvė - labiausiai sužavėjusi zona Kėdainiuose. Tai - jauki ir graži tikra senamiesčio gatvė, kuria prasieiti - vienas malonumas.
 |
| Didžioji gatvė ties rotušės pastatu |
Apleistą namą galima paversti gyvu, išskirtiniu objektu mieste - tą puikiai įrodo adresu Senoji g. 12 esantis škotų pirklio Šiglio namas. Mūsų apsilankymo metu jo eksterjeras buvo paverstas instaliacija „Pirklio Keidangeno užvažiuojamieji namai“. Dabar šioje vietoje yra
nauja instaliacija „Kėdainių aukso amžiaus sapnas“, sukurta to paties menininko Felikso Paulausko, kartu su fotografių pagalba.
Mūsų nuotraukose - tai, kaip šis namas atrodė anksčiau, dar liepos pradžioje.
 |
| Škotų pirklio Šiglio namas |
 |
| Instaliacija pagyvina apleistą pastatą |
 |
| Instaliacija primena Kėdainių istoriją - čia yra buvusios net šešios turgaus aikštės, iš kurių išliko keturios |
 |
| Senosios ir Didžiosios gatvių sankirta |
Eidami toliau pasiekėme įmonės „Vikonda“ kiemelį.
 |
| Erdvė šalia įmonių „Vikonda“ ir „Kėdainių butai“ |
 |
| Namas kitoje pusėje |
 |
| Įdomios formos langais pasižymintis pastatas šalia |
1703 m. Kėdainiuose pradėjus kurtis vienuoliams karmelitams Didžiojoje gatvėje buvo įkurtas ir vienuolynas. Tiesa, pastatas yra išlikęs, tačiau pats vienuolynas uždarytas 1832-aisiaisi. Prasidėjus naujam tūkstantmečiui į šias patalpas persikėlė vienas seniausių Lietuvoje - Kėdainių krašto - muziejus
 |
| Buvęs Karmelitų vienuolynas (pastatas kairėje) |
 |
| Ant senamiesčio sienos - senosios Kėdainių nuotraukos iš krašto muziejaus fondų |
 |
| Labai jaukus Kėdainių senamiestis |
 |
| Plytinis namas Didžiojoje gatvėje |
 |
| Dar viena meninė instaliacija; Kėdainiai tikrai moka išnaudoti apleistas erdves |
 |
| Keliaujant link gatvės pabaigos |
 |
| Apsigręžus... |
Didžiosios gatvės name numeriu 43, kur dabar veikia Kėdainių muzikos mokykla, buvo kalinami ir kankinami Lietuvos kovotojai už laisvę. Tai mena ant pastato pakabinta memorialinė lenta.
 |
| Atminimo lenta |
 |
| Dabar čia veiklą vykdo Kėdainių muzikos mokykla |
Keidangenas - svarbus personažas Kėdainių istorijoje. Pasak legendos, Kėdainių pavadinimas kilo būtent iš turtingo pirklio Keidangeno vardo. Jis čia įkūrė nedidelį žvejų kaimelį, vėliau išsivysčiusį į miestą.
 |
| Lenta ant pastato prie Didžiosios-J.Basanavičiaus gatvių sankryžos |
Smilgos gatvė
Perėję Didžiąją gatvę nuo pradžios iki galo vėl patekome į J.Basanavičiaus gatvę. Tiesa, vaizdas kiek skyrėsi, nes kelią užtvindė dūmai, kylantys nuo kultūros centro kalvos. Ar tai buvo gaisras, ar kažkas tiesiog kažką gamino, netikrinome, o vietoj to pasukome į šalia einančią Smilgos gatvę.
 |
| Dūmai po truputį tvindo kelią |
Nors objektas, esantis vos už 100 metrų nuo gatvės pradžios atrodė kaip dar viena aikštė, ši erdvė, kaip įsitikinome, šiuo metu tiesiog naudojama kaip stovėjimo aikštelė.
 |
| Daugiabutis Smilgos gatvės pradžioje |
 |
| Stovėjimo aikštelė |
Šalia išlikusios šiuo metu aptvertos seno pastato išorinės sienos. Kas čia veikė anksčiau, deja, nepavyko sužinoti.
 |
| Seno pastato likučiai |
 |
| Smilgos gatvė |
 |
| Praėjimas į Didžiąją gatvę |
Sinagogos ir Senosios rinkos aikštė
Smilgos gatvės gale yra išlikusių svarbių žydų bendruomenės pastatų. Pirmasis jų, esantis ties gatvės pasisukimu (adresu Žydų g. 2) yra žydų sodybinio tipo namas, atspindintis šios tautos etnografiją - namą sudaro gyvenamoji dalis, prieangis, skirtas religinėms apeigoms, kalvė bei tvartas. Tiesa, pastatas šiuo metu yra parduodamas, jo vizualinė būklė - labai prasta.
 |
| Žydų sodybinio tipo namas |
 |
| Iš kiemo pusės vaizdas taip pat ne per geriausias... |
Netoliese, toje pačioje gatvėje - sinagoga, statyta XIX a. Ją pastatė tuomet turtingiausiu miesto siuvėju buvęs I.Vilneris. Pastatas - dviejų aukštų: pirmajame religines apeigas atlikdavo vyrai, aukščiau - moterys. Ant pastato yra lentelė, dviem kalbomis - lietuvių ir hebrajų - menanti, jog Kėdainiuose gyveno žymus rabinas, religinis mąstytojas Vilniaus Gaonas. Sinagoga šiuo metu taip pat apleista.
 |
| Sinagoga |
 |
| Paminklinė dvikalbė lentelė ant pastato sienos |
Pasukę į kairę atsidūrėme didelėje akmenimis grįstoje Senosios rinkos aikštėje. Tai - seniausia mieste turgaus aikštė. Gyvenvietei plečiantis aplink pradėjo kurtis namai, o XVII a. į Kėdainius įsikėlus žydams visa ši teritorija buvo paskirta jiems.
 |
| Senosios rinkos aikštė |
Šalia yra net dvi sinagogos. Viena jų - renesansinio stiliaus senoji vasaros sinagoga, statyta XVIII amžiuje.
 |
| Senoji (didžioji) vasaros sinagoga ir paminklas priešais |
Kitas pastatas šalia - klasicistinio stiliaus naujoji žiemos sinagoga, pastatyta XIX a.
 |
| Naujoji (mažoji) žiemos sinagoga |
Link kito kranto...
Pasivaikščiojimą senamiestyje nusprendėme baigti ir pasukome link Nevėžio krantinės, tiksliau - link pėsčiųjų tilto. Iki jo ėjome Kranto 1-ąja gatve.
 |
| Pakeliui - žvilgsnis į Kranto 2-ąją gatvę iš kitos pusės |
 |
| Lygiagrečiai einanti Kranto 1-oji gatvė - graži vieta palei Nevėžio upę |
 |
| Medžiai šalia tako |
2011-aisiais netoli pėsčiųjų tilto pastatyta skulptūra „Milošfonas“, skirta Nobelio literatūros premijos laureatui Česlovui Milošui, Kėdainių krašto garbės piliečiui.
 |
| Skulptūra „Milošfonas“ |
 |
| Gatvės pusėje ant skulptūros kaba kaklaraiščiai |
 |
| Apačioje - pavadinimas bei pastatymo data |
 |
| Gėlynai šalia pėsčiųjų tilto |
 |
| Tiltas sujungia abu Nevėžio krantus |
 |
| Upės vaizdas iš viršaus |
Bažnyčia ir panorama
Kitoje Nevėžio pusėje buvo vos pora objektų, todėl pasukome iškart link jų.
 |
| 1949-aisiais įkurta Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinė mokykla - tarp medžių vos perėjus tiltą |
 |
| Evangelikų reformatų bažnyčia nuo pėsčiųjų tilto per Nevėžį |
Ant kalvos šalia Nevėžio stovi pats seniausias miesto pastatas - gotikinė bažnyčia, statyta XV a. pirmoje pusėje. Užlipus prie jos iš kiek aukščiau atsiveria vaizdas į Kėdainių senamiestį.
 |
| Gotikinė bažnyčia |
 |
| Kitas tiltas per Nevėžį, šis pritaikytas ir automobiliniam transportui |
 |
| Kėdainių senamiesčio vaizdas nuo bažnyčios kalvos |
 |
| Pastatai dešiniau |
 |
| Bažnyčios pastato priekis |
 |
| Klebonijos pastatas šalia |
Nevėžio ir Smilgos santaka
Perėję per antrąjį tiltą nusileidome žemiau. Šalia į Nevėžį įteka Smilgos upė. Tiesa, santaka mūsų kelionės metu neatrodė labai įspūdingai dėl mažo vandens lygio.
 |
| Grįžus į jau apvaikščiotą miesto pusę... |
 |
| Toliau - taku po tiltu |
 |
| Smilgos ir Nevėžio upių santaka |
 |
| Tilto konstrukcijas pamėgę balandžiai |
Jau vaikštant Kranto 1-ąja gatve matėme, jog žemiau, prie pat upės, yra aikštelė su kažkokiu objektu. Priėję arčiau sužinojome, jog tai - senosios Nevėžio ir Smilgos santakos žymėjimo vieta. Atrodo, jog čia taip pat turėtų tekėti vanduo, tačiau nepanašu, jog pastaruoju metu būtų taip buvę.
 |
| Senosios santakos vieta |
 |
| Žiūrint iš apačios, vaizdas tas pats: nei vandens lašo - tik šiukšlės, smėlis ir voratinkliai |
 |
| Pėsčiųjų ir dviračių takai staiga nutrūksta ir nepasiekia kito tilto; tiesa, mūsų apsilankymo metu iš pėsčiųjų tilto pusės jau buvo pradėtas tiesti takas |
Smilgos skulptūrų takas
Grįžus truputį atgal, medžiais apaugusioje zonoje prie Smilgos upelio galima rasti dar vieną poilsio zoną, kurioje yra įrengtas Smilgos medžio skulptūrų takas.
 |
| Viena iš drožinėtų skulptūrų |
 |
| Visas skulptūras galima pamatyti einant vienu taku |
Link Kėdainių arenos
Laiko, kurį galėjome praleisti gyvenvietėje, sparčiai mažėjo, todėl senamiesčio dalį privalėjome palikti ir skubiai nulėkti į naujesnių objektų zoną. Link jos keliavome ta pačia J. Basanavičiaus gatve, tik šįkart - ne iki miesto parko, o truputį toliau - už geležinkelio tilto.
 |
| Geležinkelio tiltas |
 |
| Agurkų mieste - agurkų skulptūra |
Priėjus vietą pasitinka nauji takai ir nauja asfalto danga - čia pastatytas miesto stadionas, o šalia jo - 2013-aisiais duris atvėrusi Kėdainių arena.
 |
| Atnaujintas stadionas |
 |
| Gatvė šalia |
 |
| Kėdainių arenos įėjimas |
 |
| Arenos pastato bendras vaizdas |
 |
| Grįžtant atgal - geležinkelio tiltas iš kitos pusės |
Kelionės pabaiga
Atgalinio taukinio laikas sparčiai artėjo. Pasiekę stotį, prieš išvažiuojant, spėjome apžiūrėti šalia perono esantį paminklą, skirtą žuvusiems už Lietuvą.
 |
| S.Dariaus ir S.Girėno gatve - link stoties |
 |
| Priešais stotį - parduotuvė |
 |
| Kėdainių stoties pastatas |
 |
| Paminklas žuvusiems už Lietuvą |
 |
| Iš arčiau... |
 |
| Galinė stoties pusė |
Įlipę į traukinį 20:12 gyvenvietę palikome. Dar viena vasaros kelionė sėkmingai įvykdyta.
Kėdainiai paliko tikrai gerą įspūdį. Ypač įsiminė senamiestis - nors jis ir nedidelis, pakankamai gerai sutvarkytas, gatvės tikrai jaukios. Tiesa, kad ir kaip būtų gražu, senamiestis pakankamai tuščias - perėję gatvėmis žmones buvo galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, pora jų - taip pat ne vietiniai turistai, vaikščioję su žemėlapiu rankoje. Kiek miestas yra gyvas ne vasaros laikotarpiu sunku pasakyti.
Daugiausia lėšų Kėdainiuose, kaip įprasta ir kituose miestuose, sudedama į centrą. Vietos atokiau nėra taip puikiai sutvarkytos - kai kur naujų dangų prašosi šaligatviai, sutvarkyti reikėtų skverus ir takus. Tiesa, bendras vaizdas tikrai nėra blogas. Kėdainiai tikrai patenka tarp tų gyvenviečių, kurias rekomenduojame aplankyti.
Apie Kėdainius domėtasi iš:
Labai sveikintini tokie įspūdžių iš šalies aprašymai. Įdomu skaityti, tik gal kiek atidžiau vertėtų žiūrėti į tai, ką aprašote. Pvz, "buvęs grindinys Josvainių g." Na net ir foto matosi, kad ten bile kaip supilta akmens skalda. Kur jau ten tai chaltūrai iki grindinio
AtsakytiPanaikinti