2015 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

Kėdainiai

Pirmąją liepos savaitę nusprendėme tęsti traukinių maršruto Vilnius-Klaipėda tyrinėjimą. Kelionei pasirinkome gyvenvietę, esančią už trijų stočių nuo sostinės.

Kėdainiai - miestas pačiame Lietuvos centre (geografinis šalies centras - už maždaug 6 km), įsikūręs abipus Nevėžio. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kėdainiai paminėti 1372-aisiais. XIV a. pradžioje teritorijoje buvo nedidelė žvejų ir žemdirbių gyvenvietė. XV–XVI a. miestas sparčiai augo, tapo vienu iš pirmųjų LDK reformacijos židinių. 1590-aisiais Kėdainiai gavo Magdeburgo teises. Daug dėmesio Kėdainių plėtrai skyrė Radvilų giminė, kuriai miestas kurį laiką priklausė. Radvilų valdymo laikotarpiu Kėdainiai išgarsėjo kaip daugiatautis amatų ir prekybos centras.

Dabar Kėdainiai - miestas su daugiau nei 25 tūkstančiais gyventojų, nuo 1963-ųjų dėl savo unikalaus senamiesčio paskelbtas urbanistikos paminklu.

Trumpai apie kelionę

Nuotolis nuo Vilniaus: ~ 128 km (geležinkeliu).
Keliavimo būdas: traukiniu ir pėsčiomis.
Kelionės kaina: 5,88 € į abi puses (traukinio bilietai su 50% nuolaida + 5% lojalumo kortelės nuolaida, pilna kaina - 13,00 €).
Kelionės trukmė traukiniu: ~ 7 val. 43 min. (į abi puses).
Pėsčiomis įveikta: ~ 18 km.

Miesto parkas

Truputį prieš 10 valandą ryto pajudėję iš Vilniaus už maždaug pusantros valandos buvome Kėdainiuose. Išlipę iš stoties apsidairėme ir supratome, jog esame ne toje bėgių pusėje, kurioje norėtume būti. Požeminių perėjų nesimatė, tiltų per bėgius taip pat, todėl, sekdami paskui gyventojus, patraukėme tiesiai per bėgius.

Vos įėję į mišką, iškart patekome į pirmąjį objektą gyvenvietėje - Kėdainių miesto parką, kurio teritorijos plotas siekia apie 37 hektarus. Tai - Kėdainių dvaro sodybos dalis. Parkas susiformavo XVIII a., dabartinį vaizdą įgavo 1845-aisiais. Tiesa, dabar buvusių rūmų teritorijoje stovi miesto estrada, kadangi rūmai 1944 m. buvo susprogdinti vokiečių.

Vos įžengus į parką nuo geležinkelio pusės prieš akis iškyla maždaug 27 metrų aukščio bokštas - minaretas. Šis statinys iškilo maždaug 1880-aisiais, tačiau nėra tiksliai žinomos jo pastatymo aplinkybės. Manoma, jog jo paskirtis - parko dekoracija, o taip pat ir simbolis, primenantis sėkmingas kovas prieš turkus.

Nueinant nuo Kėdainių stoties

Minaretas miesto parke

Perėjus tiltelį kelias tęsiasi toliau tai priartėdamas, tai vėl nutoldamas nuo šalia tekančios Dotnuvėlės upės. Takas asfaltuotas, todėl pasivaikščiojimas parke niekam nesukels problemų. Tiesa, čia pastebėjome ir nepavykusio ženklinimo pavyzdį - nėra užbrėžto tikslaus dviračių tako, tačiau, pasak žymėjimo, viena tako pusė yra skirta dviratininkams, kita - pėstiesiems. Problema - kai kuriose vietose pusės vis susikeičia vietomis, todėl lieka du pasirinkimai - arba vaikščioti ar važinėti zigzagais, arba tiesiog eiti nekreipiant dėmesio į žymėjimus.

Tiltelis virš upės - tinkama vieta pasigrožėti parko gamta

Nuorodų lentelė

Takai nutiesti tiesiai per mišką

Parko dalyje ties įėjimu iš miesto - daugiau objektų. Netrukus priėjome teniso kortus, tiltelius į Kėdainių tvenkinio salas. Šalia taip pat įkurta miesto estrada.

Teniso aikštelės

Žvilgsnis į tvenkinį

Šalia esančiais tilteliais galima patekti į nedideles tvenkinio viduryje stūksančias salas

Kėdainių miesto estrada

Išėję iš parko patraukėme link prie pat esančios užtvankos. Viršutinėje jos dalyje įrengtas tiltas, nuo kurio turėtų atsiverti gražus vaizdas.

Parko vartai

Užtvanka su įrengtu tilteliu virš jos

Vaizdas nuo užtvankos tilto vidurio

Deja, priėję arčiau įsitikinome, jog krioklio šįkart nepamatysime - vandens lygis per mažas, todėl vanduo į kitą pusę neprabėgo.

Užtvanka

Skulptūros šalia įėjimo į parką

J.Basanavičiaus gatve - link centro

Palikę parko teritoriją pasukome J. Basanavičiaus gatve link pietų pusės. Nors keliu galima pasiekti ir senamiestį, visų pirma nusprendėme apžiūrėti kitus objektus. Pirmasis statinys, kuris netrukus buvo dešinėje - Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas. Čia rengiami užsienio kalbų mokytojai, vertėjai, socialiniai pedagogai.

Įsukus į J. Basanavičiaus gatvę

Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas

Už maždaug 600 metrų, prie šalia pratekančios Smilgos upės yra Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija. Pastate kasmet rengiamos įvairios Lietuvos bei užsienio menininkų tapybos, fotografijos, šiuolaikinio meno, keramikos parodos. Pievoje priešais pastatą taip pat galima pamatyti keletą skulptūrų iš akmens ir metalo.

Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatas

Kitoje kelio pusėje veikia Kėdainių pramogų centras „Vikonda“.

„Vikondos“ pramogų centras

Šalia tekanti Smilgos upė

Perėjus per tiltą prieiname nedidelę kalvą, ant kurios pastatytas miesto kultūros centras. Arčiau jo patekti galima šlaito pakraštyje nutiestu taku.

Besitęsianti J. Basanavičiaus gatvė; ant kalvos už medžių - kultūros centras

Kėdainių kultūros centras

Vaizdas žemyn...

Visai šalia prasideda Kėdainių senamiesčio zona. Pirmasis iš čia pastebėtų objektų yra Gedimino ir J. Basanavičiaus g. sankryžoje - tai 1861-aisiais pastatyta mūrinė bizantinio stiliaus cerkvė.

Cerkvė ties Gedimino ir J.Basanavičiaus g. sankryža

Cerkvės kupolai

Perėjus gatvę prieinama Kėdainių rajono savivaldybė. Priekinį pastato fasadą virš įėjimo puošia mozaika „Kėdainių istorija“. Ji yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Kitoje pusėje - centrinė miesto prekybinė zona su pagrindinėmis parduotuvėmis, o šalia jų stovėjimo aikštelės galima rasti ir miesto laikrodį.

Miestų-partnerių herbų siena

Kėdainių rajono savivaldybės pastatas

Priekinio fasado mozaikos fragmentas

Kitoje gatvės pusėje - seniūnijos laikrodis, kurį reikėtų truputį atnaujinti

Naujesnis pastatas šalia savivaldybės

Prie parduotuvių įsikūrusi ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

Ramybės skveras

Netrukus pasiekėme objektą, kurio, tiesą pasakius, žemėlapyje nebuvome pasižymėję. Tai - Ramybės skveras. Galbūt todėl, jog ši atnaujinta miesto erdvė buvo oficialiai atidaryta tik 2014-ųjų spalį, ji vis dar nepateko į rastus lankytinų objektų sąrašus. Skvero tvarkymas truko apie metus, čia įrengta poilsio zona su fontanais ir dirbtiniu upeliu. Erdvė atrodo moderniai ir tikrai puošia miestą, o kartu atlieka rekreacinės zonos vaidmenį.

Ramybės skveras

Ant šalia esančios kalvos 1629-aisiais pastatyta mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia.

Laiptai nuo ramybės skvero

Evangelikų liuteronų bažnyčia

Iki stogastulpio

Netrukus pasiekėme Mindaugo gatvę ir į ją įsukome, o po kelių minučių pasiekėme 1944-aisiais įkurtą Kėdainių Atžalyno gimnaziją. Pradžioje veikusi kaip mergaičių gimnazija, 1950 m. ji tapo vidurine mokykla, o 1974-aisiais perkelta į dabartinį pastatą. Mokyklai 1993 m. suteiktas „Atžalyno“ pavadinimas, o 2010-aisiais - gimnazijos statusas. Šalia mokyklos pastato, kaip įprasta, įrengtas stadionas.

Mindaugo gatvė

Stadionas šalia mokyklos pastato - su atnaujinta danga ir aikštelėmis

Kėdainių Atžalyno gimnazija

Ties Mindaugo ir Rasos gatvių sankryža įsikūrusi „IKI“ parduotuvė. Pasukę keliu link daugiabučių ėjome link šalia jų stovinčio stogastulpio.

IKI parduotuvė ir kavinė

Daugiabučių kiemuose gamtos netrūksta

Vienas iš pastatų stovi kitoje Respublikos gatvės pusėje

Šalia daugiabučių esančioje pėsčiųjų alėjoje 1995 m. spalio 28-ąją atidengtas stogastulpis Vytautui Didžiajam, minint kunigaikščio mirties dieną. Kaip skelbia netoliese esanti lenta, šalia augančius ąžuolus 1987-aisiais pasodino Kėdainių rajono ir miesto tarybų deputatai.

Aikštelė šalia daugiabučių

Stogastulpis Vytautui Didžiajam

Prekybos kvartalas

Nuo kitoje gatvės pusėje esančios autobusų stoties, galima sakyti, prasideda atokesnis miesto prekybos ir paslaugų kvartalas. Su stotimi jungiasi „Maxima“, šalia - automobilių plovyklos ir remonto dirbtuvės, drabužių ir maisto parduotuvės, turgus, kuriame įsikūrė visur pažįstamos technikos, kosmetikos, gėrimų parduotuvės, pašto skyrius.

Kėdainių autobusų stotis

Miesto viešajame transporte kursuoja nedideli autobusai

Baigta statyti LIDL parduotuvė

Šiaurinėje gatvės pusėje - „Giraitės turgus“

Nevėžio slenkstis

Iš J.Basanavičiaus gatvės įsukome į šalia vingiuojančią Josvainių gatvę. Abejose jos pusėse yra nemažai privačių gyvenamųjų namų. Gatvės pavadinimas yra kilęs iš senovėje čia ėjusio vieškelio, kuriuo buvo galima nusigauti iki Josvainių bei kitų gyvenviečių. Gatvėje yra pastatyta tai primenanti lenta.

Laiptai į gatvę „prakirsti“ pro seniau pastatytą akmeninę sieną

Kelias iki pėsčiųjų tilto per Nevėžį

Josvainių gatvė

Senąjį kelią primenanti lenta

Tarp daugiabučių namų įsukus į Sodų gatvę ir paėjus tiesiai prieinamas pro miestą tekančios upės objektas - Nevėžio slenkstis.

Agurkų mieste - parduotuvė „Agurkėlis“

Nevėžio slenkstis

Į šią vietą šalia Nevėžio pokario metais buvo vežami partizanų bei kitų valdžiai neįtikusių žmonių kūnai. 1989-aisiais palaikai ekshumuoti, o taip pat pastatytas paminklinis atminimo akmuo.

Paminklinis akmuo rezistentams

Knypavos rinkos aikštė

Gatvele tarp privačių namų patekome iki S.Jaugelio-Telegos gatvės, kuria ėjome šiaurės vakarų kryptimi.

Pakeliui...

S. Jaugelio-Telegos gatvė

Gatvės pradžioje, medžių apsuptyje, yra Knypavos rinkos aikštė. XVI amžiuje čia buvo turgavietė, skirta gyvulių prekybai, gatvės pakraščiuose stovėjo mediniai gyvenamieji namai. Vėliau kunigaikštis Janušas Radvila šalia aikštės pastatė vienuolyną ir stačiatikių cerkvę. Vienuolynas sunyko, o cerkvė, kaip teigiama Kėdainių turizmo informacijos centro portale, yra saugoma Rumšiškių liaudies buities muziejuje.

Dabar Knypavos rinkos aikštė - rami vieta pasisėdėti. Aikštės centre yra veikiantis fontanas.

Knypavos rinkos aikštė

Aikštės fontanas

Radvilų gatvė

Siekdami pamatyti kuo daugiau, nuo šios kelionės dalies senamiesčiu keliavome zigzagais - nuo gatvių pradžios iki pabaigos, apžiūrėdami pagrindinius objektus jose. Pirmoji gatvė, į kurią įsukome - Radvilų.

Ir visai šalia - pirmasis objektas. Kėdainiuose stovinti medinė bažnyčia - viena iš seniausių Lietuvoje, pastatyta dar 1766-aisiais. 

Medinė Kėdainių bažnyčia

Netoliese - šarvojimo salė

Radvilų gatvė

Kėdainiuose yra gyvenusi škotų bendruomenė. Radvilų gatvėje stovintis ir šiuo metu rekonstruojamas arnetų namas - jų palikimas.

Namai pakeliui

Šiuo metu tvarkomas Arnetų namas

Kitoje gatvės pusėje, prasidedant Senajai gatvei stovi rektorių namai, pastatyti XVII a. viduryje. Didesniame pastate gyveno Šviesiosios gimnazijos rektoriai, mažesnis buvo skirtas visuomeniniams parapijos reikalams.

Rektorių namai

Visai šalia - tame pačiame amžiuje, 1652-aisiais išaugusi mūrinė renesansinė evangelikų reformatų bažnyčia. Rūsyje yra įkurtas kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus. 

Evangelikų reformatų bažnyčia

Šalia stovinti varpinė

Didžiosios rinkos aikštė

Gatvės pradžioje (dalyje arčiau upės) yra dar viena miesto erdvė. Didžiosios rinkos aikštė išsaugojo XVII a. išplanavimą, aplink ją yra išlikę svarbūs pastatai. Čia vyksta miesto kultūros renginiai, šalia stūkso ir rotušė.

Aikštėje stovi iš bronzos ir granito sukurtas paminklas Radviloms ƒ„Skrynia“. Jis pastatytas 2006-aisiais, autorius - Algirdas Bosas.

Didžiosios rinkos aikštė. Objektai iš kairės į dešinę: rotušė, paminklas Radviloms, Kėdainių simboliu tapę namai

Namai prie aikštės

Šalia yra išlikęs ir škotiškas prekybinis-gyvenamasis namas. Jame gyveno burmistras Jurgis Andersonas - vienas iš turtingiausių žmonių mieste. Namas taip pat statytas XVII amžiuje.

Burmistro Jurgio Andersono namas

Aikštės vaizdas iš toliau

Tarp dviejų simboliais tapusių namų (žr. nuotrauką viršuje, dešinėje pusėje - raudonas ir geltonas namai) yra Kranto 2-oji gatvė, išskirtinai atrodanti dėl akmenimis grįsto grindinio. Jei būsite Kėdainiuose, siūlome bent žvilgtelėti, nuotrauka tikrojo vaizdo neatskleidžia.

Kranto 2-oji gatvė

Kėdainių senamiestis

Didžioji gatvė - labiausiai sužavėjusi zona Kėdainiuose. Tai - jauki ir graži tikra senamiesčio gatvė, kuria prasieiti - vienas malonumas.

Didžioji gatvė ties rotušės pastatu

Apleistą namą galima paversti gyvu, išskirtiniu objektu mieste - tą puikiai įrodo adresu Senoji g. 12 esantis škotų pirklio Šiglio namas. Mūsų apsilankymo metu jo eksterjeras buvo paverstas instaliacija „Pirklio Keidangeno užvažiuojamieji namai“. Dabar šioje vietoje yra nauja instaliacija „Kėdainių aukso amžiaus sapnas“, sukurta to paties menininko Felikso Paulausko, kartu su fotografių pagalba. 

Mūsų nuotraukose - tai, kaip šis namas atrodė anksčiau, dar liepos pradžioje.

Škotų pirklio Šiglio namas

Instaliacija pagyvina apleistą pastatą

Instaliacija primena Kėdainių istoriją - čia yra buvusios net šešios turgaus aikštės, iš kurių išliko keturios

Senosios ir Didžiosios gatvių sankirta

Eidami toliau pasiekėme įmonės „Vikonda“ kiemelį.

Erdvė šalia įmonių „Vikonda“ ir „Kėdainių butai“

Namas kitoje pusėje

Įdomios formos langais pasižymintis pastatas šalia

1703 m. Kėdainiuose pradėjus kurtis vienuoliams karmelitams Didžiojoje gatvėje buvo įkurtas ir vienuolynas. Tiesa, pastatas yra išlikęs, tačiau pats vienuolynas uždarytas 1832-aisiaisi. Prasidėjus naujam tūkstantmečiui į šias patalpas persikėlė vienas seniausių Lietuvoje - Kėdainių krašto - muziejus

Buvęs Karmelitų vienuolynas (pastatas kairėje)

Ant senamiesčio sienos - senosios Kėdainių nuotraukos iš krašto muziejaus fondų

Labai jaukus Kėdainių senamiestis

Plytinis namas Didžiojoje gatvėje

Dar viena meninė instaliacija; Kėdainiai tikrai moka išnaudoti apleistas erdves

Keliaujant link gatvės pabaigos

Apsigręžus...

Didžiosios gatvės name numeriu 43, kur dabar veikia Kėdainių muzikos mokykla, buvo kalinami ir kankinami Lietuvos kovotojai už laisvę. Tai mena ant pastato pakabinta memorialinė lenta.

Atminimo lenta

Dabar čia veiklą vykdo Kėdainių muzikos mokykla

Keidangenas - svarbus personažas Kėdainių istorijoje. Pasak legendos, Kėdainių pavadinimas kilo būtent iš turtingo pirklio Keidangeno vardo. Jis čia įkūrė nedidelį žvejų kaimelį, vėliau išsivysčiusį į miestą.

Lenta ant pastato prie Didžiosios-J.Basanavičiaus gatvių sankryžos

Smilgos gatvė

Perėję Didžiąją gatvę nuo pradžios iki galo vėl patekome į J.Basanavičiaus gatvę. Tiesa, vaizdas kiek skyrėsi, nes kelią užtvindė dūmai, kylantys nuo kultūros centro kalvos. Ar tai buvo gaisras, ar kažkas tiesiog kažką gamino, netikrinome, o vietoj to pasukome į šalia einančią Smilgos gatvę.

Dūmai po truputį tvindo kelią

Nors objektas, esantis vos už 100 metrų nuo gatvės pradžios atrodė kaip dar viena aikštė, ši erdvė, kaip įsitikinome, šiuo metu tiesiog naudojama kaip stovėjimo aikštelė.

Daugiabutis Smilgos gatvės pradžioje

Stovėjimo aikštelė

Šalia išlikusios šiuo metu aptvertos seno pastato išorinės sienos. Kas čia veikė anksčiau, deja, nepavyko sužinoti.

Seno pastato likučiai

Smilgos gatvė

Praėjimas į Didžiąją gatvę

Sinagogos ir Senosios rinkos aikštė

Smilgos gatvės gale yra išlikusių svarbių žydų bendruomenės pastatų. Pirmasis jų, esantis ties gatvės pasisukimu (adresu Žydų g. 2) yra žydų sodybinio tipo namas, atspindintis šios tautos etnografiją - namą sudaro gyvenamoji dalis, prieangis, skirtas religinėms apeigoms, kalvė bei tvartas. Tiesa, pastatas šiuo metu yra parduodamas, jo vizualinė būklė - labai prasta.

Žydų sodybinio tipo namas

Iš kiemo pusės vaizdas taip pat ne per geriausias...

Netoliese, toje pačioje gatvėje - sinagoga, statyta XIX a. Ją pastatė tuomet turtingiausiu miesto siuvėju buvęs I.Vilneris. Pastatas - dviejų aukštų: pirmajame religines apeigas atlikdavo vyrai, aukščiau - moterys. Ant pastato yra lentelė, dviem kalbomis - lietuvių ir hebrajų - menanti, jog Kėdainiuose gyveno žymus rabinas, religinis mąstytojas Vilniaus Gaonas. Sinagoga šiuo metu taip pat apleista.

Sinagoga

Paminklinė dvikalbė lentelė ant pastato sienos

Pasukę į kairę atsidūrėme didelėje akmenimis grįstoje Senosios rinkos aikštėje. Tai - seniausia mieste turgaus aikštė. Gyvenvietei plečiantis aplink pradėjo kurtis namai, o XVII a. į Kėdainius įsikėlus žydams visa ši teritorija buvo paskirta jiems.

Senosios rinkos aikštė

Šalia yra net dvi sinagogos. Viena jų - renesansinio stiliaus senoji vasaros sinagoga, statyta XVIII amžiuje. 

Senoji (didžioji) vasaros sinagoga ir paminklas priešais

Kitas pastatas šalia - klasicistinio stiliaus naujoji žiemos sinagoga, pastatyta XIX a.

Naujoji (mažoji) žiemos sinagoga

Link kito kranto...

Pasivaikščiojimą senamiestyje nusprendėme baigti ir pasukome link Nevėžio krantinės, tiksliau - link pėsčiųjų tilto. Iki jo ėjome Kranto 1-ąja gatve.

Pakeliui - žvilgsnis į Kranto 2-ąją gatvę iš kitos pusės

Lygiagrečiai einanti Kranto 1-oji gatvė - graži vieta palei Nevėžio upę

Medžiai šalia tako

2011-aisiais netoli pėsčiųjų tilto pastatyta skulptūra „Milošfonas“, skirta Nobelio literatūros premijos laureatui Česlovui Milošui, Kėdainių krašto garbės piliečiui.

Skulptūra „Milošfonas“

Gatvės pusėje ant skulptūros kaba kaklaraiščiai

Apačioje - pavadinimas bei pastatymo data

Gėlynai šalia pėsčiųjų tilto

Tiltas sujungia abu Nevėžio krantus

Upės vaizdas iš viršaus

Bažnyčia ir panorama

Kitoje Nevėžio pusėje buvo vos pora objektų, todėl pasukome iškart link jų.

1949-aisiais įkurta Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinė mokykla - tarp medžių vos perėjus tiltą

Evangelikų reformatų bažnyčia nuo pėsčiųjų tilto per Nevėžį

Ant kalvos šalia Nevėžio stovi pats seniausias miesto pastatas - gotikinė bažnyčia, statyta XV a. pirmoje pusėje. Užlipus prie jos iš kiek aukščiau atsiveria vaizdas į Kėdainių senamiestį.

Gotikinė bažnyčia

Kitas tiltas per Nevėžį, šis pritaikytas ir automobiliniam transportui

Kėdainių senamiesčio vaizdas nuo bažnyčios kalvos

Pastatai dešiniau

Bažnyčios pastato priekis

Klebonijos pastatas šalia

Nevėžio ir Smilgos santaka

Perėję per antrąjį tiltą nusileidome žemiau. Šalia į Nevėžį įteka Smilgos upė. Tiesa, santaka mūsų kelionės metu neatrodė labai įspūdingai dėl mažo vandens lygio.

Grįžus į jau apvaikščiotą miesto pusę...

Toliau - taku po tiltu

Smilgos ir Nevėžio upių santaka

Tilto konstrukcijas pamėgę balandžiai

Jau vaikštant Kranto 1-ąja gatve matėme, jog žemiau, prie pat upės, yra aikštelė su kažkokiu objektu. Priėję arčiau sužinojome, jog tai - senosios Nevėžio ir Smilgos santakos žymėjimo vieta. Atrodo, jog čia taip pat turėtų tekėti vanduo, tačiau nepanašu, jog pastaruoju metu būtų taip buvę.

Senosios santakos vieta

Žiūrint iš apačios, vaizdas tas pats: nei vandens lašo - tik šiukšlės, smėlis ir voratinkliai

Pėsčiųjų ir dviračių takai staiga nutrūksta ir nepasiekia kito tilto; tiesa, mūsų apsilankymo metu iš pėsčiųjų tilto pusės jau buvo pradėtas tiesti takas

Smilgos skulptūrų takas

Grįžus truputį atgal, medžiais apaugusioje zonoje prie Smilgos upelio galima rasti dar vieną poilsio zoną, kurioje yra įrengtas Smilgos medžio skulptūrų takas. 

Viena iš drožinėtų skulptūrų

Visas skulptūras galima pamatyti einant vienu taku

Link Kėdainių arenos

Laiko, kurį galėjome praleisti gyvenvietėje, sparčiai mažėjo, todėl senamiesčio dalį privalėjome palikti ir skubiai nulėkti į naujesnių objektų zoną. Link jos keliavome ta pačia J. Basanavičiaus gatve, tik šįkart - ne iki miesto parko, o truputį toliau - už geležinkelio tilto.

Geležinkelio tiltas

Agurkų mieste - agurkų skulptūra

Priėjus vietą pasitinka nauji takai ir nauja asfalto danga - čia pastatytas miesto stadionas, o šalia jo - 2013-aisiais duris atvėrusi Kėdainių arena. 

Atnaujintas stadionas

Gatvė šalia

Kėdainių arenos įėjimas

Arenos pastato bendras vaizdas

Grįžtant atgal - geležinkelio tiltas iš kitos pusės

Kelionės pabaiga

Atgalinio taukinio laikas sparčiai artėjo. Pasiekę stotį, prieš išvažiuojant, spėjome apžiūrėti šalia perono esantį paminklą, skirtą žuvusiems už Lietuvą.

S.Dariaus ir S.Girėno gatve - link stoties

Priešais stotį - parduotuvė

Kėdainių stoties pastatas

Paminklas žuvusiems už Lietuvą

Iš arčiau...

Galinė stoties pusė

Įlipę į traukinį 20:12 gyvenvietę palikome. Dar viena vasaros kelionė sėkmingai įvykdyta.

Kėdainiai paliko tikrai gerą įspūdį. Ypač įsiminė senamiestis - nors jis ir nedidelis, pakankamai gerai sutvarkytas, gatvės tikrai jaukios. Tiesa, kad ir kaip būtų gražu, senamiestis pakankamai tuščias - perėję gatvėmis žmones buvo galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, pora jų - taip pat ne vietiniai turistai, vaikščioję su žemėlapiu rankoje. Kiek miestas yra gyvas ne vasaros laikotarpiu sunku pasakyti.

Daugiausia lėšų Kėdainiuose, kaip įprasta ir kituose miestuose, sudedama į centrą. Vietos atokiau nėra taip puikiai sutvarkytos - kai kur naujų dangų prašosi šaligatviai, sutvarkyti reikėtų skverus ir takus. Tiesa, bendras vaizdas tikrai nėra blogas. Kėdainiai tikrai patenka tarp tų gyvenviečių, kurias rekomenduojame aplankyti.

Apie Kėdainius domėtasi iš:

1 komentarai(-ų):

  1. Labai sveikintini tokie įspūdžių iš šalies aprašymai. Įdomu skaityti, tik gal kiek atidžiau vertėtų žiūrėti į tai, ką aprašote. Pvz, "buvęs grindinys Josvainių g." Na net ir foto matosi, kad ten bile kaip supilta akmens skalda. Kur jau ten tai chaltūrai iki grindinio

    AtsakytiPanaikinti