2015 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Vilnius trips: Markučių parkas

Dažnas laisvalaikį Vilniuje leidžia miesto centre, jei nori ramesnės aplinkos - pagrindiniuose miesto parkuose. Tačiau tikrai ne visi žino, jog iš centro vos per 10 minučių galima pasiekti dar vieną nedidelę, tačiau labai jaukią vietą pasisėdėti ar trumpai pasivaikščioti.

Markučiai - miesto pietryčiuose esantis mikrorajonas, priklausantis Rasų seniūnijai.

Dvaro istorija

Vietovė, kurioje dabar yra Markučiai, seniau buvo vadinama Sakalaičiais ir priklausė Gurių dvarui, kiek vėliau ji tapo Svistapole. Pirmą kartą patys Markučiai paminėti 1712-aisiais, nors dvaras minimas nuo XVI a. Tuomet jis priklausė didiesiems Lietuvos kunigaikščiams. Vienas jų - Aleksandras Jogailaitis - padovanojo Markučius savo žmonai Elenai, kuri čia pasistatė vasaros rezidenciją. Maždaug 1540-aisiais jie perėjo didikams Kiškams, XVII a. Kristupui Chodkevičiui vedus Elžbietą Kiškaitę Markučiai atiteko Chodkevičių giminei. Vėliau rūmai buvo porą sykių parduoti.

1853-iaisiais buvusių rūmų liekanas tyrinėjo grafas Eustachijus Tiškevičius. Atkasus pamatus rasta daug radinių, išsiaiškintas buvęs teritorijos planas. Kiškų rūmai buvo statyti XVI a. pab. - XVII a. pradž., o vėliau Chodkevičių buvo perstatyti. Rūmų pastatas sugriuvo per Maskvos karą XVII a. vid. ir nebebuvo atstatyti. 

Senieji rūmai stovėjo ten, kur 1867-aisiais rusų inžinierius Aleksėjus Melnikovas, nusipirkęs plotą, pasistatė vilą, taip pat čia buvo kuriamas naujas angliškojo stiliaus 15 hektarų plotą užimantis parkas. A. Melnikovas teritoriją padovanojo savo dukrai Varvarai, kurios antrasis vyras buvo poeto A. Puškino jaunesnysis sūnus Grigorijus. 1899-aisiais jie atsikėlė čia gyventi, plėtojo ūkinę veiklą, poilsio verslą. 

Mirus vyrui Varvara stengėsi valdyti teritoriją pati, tačiau po I-ojo pasaulinio karo ir Rusijos revoliucijos dvaras nebeatsigavo, žemę ji masiškai pardavinėjo - iš kažkada dvarui priklausiusios 270 hektarų ploto teritorijos paskutiniais gyvenimo metais Varvara bevaldė vos maždaug 3 ha. Testamentu ji paliko pastatą valstybei, nurodydama čia įkurti poeto Aleksandro Puškino muziejų.

Atvykimas

Markučiuose esame buvę ne kartą - čia atvykti nėra sudėtinga, o kartais tikrai norisi ramiai pasivaikščioti toliau nuo miesto centro. Konkrečiai šiam Markučių aprašymui į teritoriją vykome dar gegužės mėnesio pabaigoje.

Viešuoju transportu parką galima pasiekti 10 arba 13 numerio autobusu. Pasirinkome pirmąjį variantą, kadangi juo nuo Katedros aikštės Markučius privažiuoti galima vos per maždaug 10 minučių. Išlipus galinėje stotelėje parką rasti labai paprasta - šalia yra nedideli laiptai, kuriais užlipus atsiveria ilgas šaligatvis per medžiais apaugusią pievą - juo ir reikia eiti.

Informacinė parko lenta

Markučiai kiekvieno apsilankymo metu žavi gamta

Laiptais į viršų - link sodybos

Muziejus

Laiptų viršuje iškart pasitinka 1868-aisiais A. Melnikovo statyta vila, kurioje, kaip ir buvo nurodyta testamente, šiuo metu veikia rusų poeto Aleksandro Puškino muziejus, įkurtas 1948-aisiais.

Pastate veikia A. Puškino muziejus

Šoninis pastato fasadas

Stogelio atramų fragmentai

Sodyba iš kitos pusės

1992-aisiais iš Sereikiškių parko (dab. Bernardinų sodo) buvo iškeltas A. Puškinui skirtas paminklas. Dabar jis stovi kiek aukščiau esančioje nedidelėje aikštelėje.

A. Puškino paminklas

Iš priekio...

Parko takai

Šalia paminklo esantys suoliukai - įmonių dovanos parkui

Koplyčia ir kapinės

Vienu iš kelių prieinamas dar vienas parko statinys - 1906-aisiais pastatyta koplyčia. Dabar ji nebėra naudojama. Pastatas buvo statytas ketinant čia įkurti giminės mauzoliejų, bet žmonės visgi buvo laidoti šalia.

Koplyčia (birželio 25 d. nuotrauka)

Šalia - šeimyninės G.ir V. Puškinų kapinaitės (birželio 25 d. nuotrauka)

Tvenkinys

Galiausiai prieiname, bent jau asmeniškai, gražiausią parko vietą - tvenkinius. Jie pasiekiami nusileidus laiptais žemyn. Teritorija labai graži - ant tvenkinių paviršiaus formuojasi nuostabūs medžių atspindžiai, aplink - sutvarkyti takai, suolai. Vietą čia sau atranda ir žvejai.

Besileidžiant laiptais žemyn...

Parką pamėgę vietiniai Markučių gyventojai

Saulėtą dieną pasivaikščiojimas prie tvenkinių tikrai atpalaiduoja

Mūsų apsilankymo metu tvenkinys buvo pilnas buožgalvių

Žvejai pamėgę ežero krantą

Gamta supa visą teritoriją

Viskas parke labai dera tarpusavyje

Tokiais atspindžiai ne visi vandens telkiniai gali pasigirti

Bendras tvenkinio vaizdas

Pasivaikščiojimo pabaiga

Tikra, nors ir nedidelė, gamtos oazė labai greitai pasiekiama nuo miesto centro - jei kas klaustų, taip būtų galima apibūdinti dabartinį Markučių dvaro teritorijos vaizdą. Jeigu ieškote dar nelankytos žaliosios erdvės Vilniaus mieste tikrai rekomenduojame nuvykti.


Apie Markučius domėtąsi iš:

0 komentarai(-ų):

Rašyti komentarą