Biržai

Grįžinėdami iš pirmosios vienadienės kelionės į Latviją 2015-ųjų liepos 25 d. apie aštuntą valandą vakaro atsidūrėme beveik pakeliui buvusiame Lietuvos mieste, kurį buvome nusižiūrėję dar gerokai prieš šią didžiulę kelionę, kadangi labai norėjome čia užsukti. Tiesa, lauke po truputį temo, o papildomos įrangos - stovo fotoaparatui - nebuvome pasiėmę, taigi reikėjo skubėti, kad galėtume apeiti užsibrėžtas pamatyti vietas, todėl tai, ką pateikiu čia - tik nedidelė kelionė po pagrindinius gyvenvietės objektus.

Biržai - miestas Panevėžio rajone, šiaurės Lietuvoje. Gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1455 metais, o kaip miestelis - 1520-aisiais. Per čia driekėsi kelias iš Rygos į Vilnių, taigi gyvenvietė vis plėtėsi, tapo LDK ir Livonijos pasienio tvirtove. 1589 m. Biržai gavo Magdeburgo teises. Miestas ne kartą nukentėjo per karus, buvo sugriautas ir vėl atstatytas. Ilgą laiką Biržai priklausė Radvilų giminės atstovams, vėliau buvo įkeisti Tiškevičiams, kurie pasistatė iki šiol išlikusius dvaro rūmus. Stiprus gyvenvietės augimas prasidėjo XIX a. antroje pusėje, tarpukariu miestas tapo svarbiu centru, iki čia nutiestas siaurasis geležinkelis, kūrėsi dirbtuvės, gamyklos, parduotuvės, viešbučiai, kino teatrai. Deja, Antrojo pasaulinio karo metais miestas vėl stipriai nukentėjo. Gyvenvietė buvo atstatyta, tačiau senamiestis neišsaugotas.

Dabar Biržai - miestas su maždaug 11 tūkstančių gyventojų.

Ukmergė

Saulėtą spalio 17-ąją nusprendėme įgyvendinti dar vieną kiek retesnę projekte autobusinę kelionę. Šįkart pagrindiniu tikslu pasirinkome Ukmergės miestą. Nuostabus oras tokiu laikotarpiu žadėjo kuo puikiausią dieną pasivaikščiojimui.

Ukmergė - miestas Vilniaus apskrityje, nuo sostinės nutolęs apie 76 kilometrus, įkurtas prie Šventosios upės. Tai - sena Lietuvos gyvenvietė. Ilgą laiką sklandė legendos, jog Ukmergė galėjo būti įkurta dar XIII a. pirmoje pusėje, tačiau, visgi, pirmą kartą ji rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1333 m., nors pilis ir gyvenvietė čia tikrai jau buvo anksčiau. 1792 m. stiprėjanti Ukmergė gavo miesto teises, tarpukariu tapo apskrities, po karo - rajono centru, čia kūrėsi daug fabrikų, gamyklų, įmonių. Srautai į miestą sumažėjo nutiesus autostradą Vilnius-Panevėžys. 

Dabar Ukmergė - miestas su 22 tūkstančiais gyventojų.

Taujėnai

Gražią, saulėtą 2015-ųjų liepos 25-ąją išsiruošėme į pirmąją projekto kelionę į užsienio šalį - Latviją. Šio neįprasto pasivažinėjimo metu ketinome ne tik apžiūrėti planuotus objektus netoli Lietuvos sienos, tačiau taip pat užsukti į porą miestelių pakeliui. Važiuodami į priekį pirmiausia nuvykome į nedidelę gyvenvietę Ukmergės rajone. Apie ją ir yra šis pirmasis įrašas.

Taujėnai - miestelis, esantis už 15 km nuo Ukmergės, prie senojo kelio Ukmergė-Panevėžys. Vietovė kartu su dvaru pirmą kartą paminėti 1595 m. Taujėnai kurį laiką priklausė įvairioms giminėms. XVIII a. vid. čia buvo pastatyta bažnyčia, 1776 m. gyvenvietei suteikta prekymečių ir turgaus privilegija, o nuo 1780 m. Taujėnai vadinami miesteliu. 1790 m. gaisro metu sudegė beveik visi Taujėnų pastatai, tačiau miestelis atsikūrė. Paskutiniai gyvenvietės savininkai buvo Radvilos, jie valdė iki 1939 m. Nuo 1955 m. Taujėnai tapo sodininkystės tarybinio ūkio centrine gyvenviete.

Dabar Taujėnai - nedidelis miestelis, kuriame gyvena virš 300 gyventojų. Čia stovi daugeliui girdėtas dvaras kartu su labai gražiu parku aplink.

Seda

Besibaigiant 2015-ųjų vasarai, rugpjūčio 17-ąją įgyvendinome kelionę Žemaitijoje, planuotą bene nuo pat „miniTrips“ projekto starto. Oras pasitaikė ypač geras, todėl keliauti buvo tikras malonumas. Dienos pradžioje aplankėme pagrindinį regiono miestą - Telšius. Šios kelionės dalies aprašymą projekte esame pateikę anksčiau.

Truputį prieš 15 val., apėjus visus planuotus apžiūrėti objektus Žemaitijos sostinėje, sėdome į automobilį ir išvykome į kitas dvi netoliese esančias vietoves - Renavo dvaro parką bei Sedos miestelį. 

Seda - miestas Mažeikių rajone, įkurtas šalia Varduvos upelio, prie ežero. Pirmą kartą Seda paminėta dar XIII a. Žinoma, jog jau XVI a. pradžioje teritorijoje buvo miestelis, netrukus įkurta parapija. 1655-aisiais Seda gavo turgaus ir prekymečių teises. Dėl patogios padėties - buvimo kelyje tarp Žemaitijos ir Livonijos - miestelio plėtra vyko sparčiai. Šiaurės karų metu Seda stipriai nukentėjo, tačiau atsigavo link XVIII a. antros pusės ir todėl jau 1780 m. gavo naują prekymečių privilegiją, o kartu buvo paminėta kaip miestas. 1944-ųjų spalio 6-7 d., Antrojo pasaulinio karo metu, čia įvyko Sedos kautynės. 

1950 m. buvo suteiktos miesto teisės, o 1969-asiais dėl išlikusios svarbia prekyviete buvusios miesto aikštės bei gatvių tinklo Seda paskelbta urbanistikos paminklu. Pastaraisiais metais šis nedidelis miestas stipriai atsinaujino. Dabar Sedoje gyvena apie tūkstantis gyventojų. Oficialiai Seda yra miestas, tačiau nėra labai didelė, todėl dažnai vadinama miesteliu.

Už galimybę įgyvendinti šią kelionę milžinišką ačiū tariame Justei Kareivaitei bei Eglei Katkutei!

Radviliškis

Ne paslaptis, jog vasaros laikotarpiu mus kankino troškimas aplankyti visas Vilnius-Klaipėda traukinių maršrute esančias gyvenvietes. Žinoma, šis tikslas neatrodė įveikiamas, o pilnai įgyvendintas taip ir nebuvo, tačiau planai leido mums pasisvečiuoti dar vienoje gyvenvietėje pakeliui.

Radviliškis - šiaurės Lietuvoje esantis miestas, administracinis savivaldybės centras. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė paminėta 1567-aisiais, nuo 1577-ųjų vadinta miesteliu. Deja, Radviliškio plėtra sustojo XVIII a. pradžioje, kadangi plintant maro epidemijai teritorija liko visiškai be gyventojų.

Bėgant metams Radviliškis sparčiai atsigavo, o ypač augti pradėjo nutiesus geležinkelį. Miestelis tapo svarbiu geležinkelio mazgu, 1924–1926 m. gyvenvietė gavo miesto teises. Pavadinimas „Radviliškis“, manoma, kilo nuo beveik šimtmetį miestą valdžiusios Radvilų giminės vardo.

Dabar Radviliškis - miestas su daugiau nei 16 tūkstančių gyventojų.

Telšiai

Besibaiginant vasarai, rugpjūčio 17-ąją, nusprendėme įgyvendinti dar nuo seno brandintą kelionės Žemaitijoje idėją. Ankstyvas išvykimas žadėjo ilgą pasivaikščiojimų dieną, kuri, dabar jau galime patvirtinti, tapo viena iš geriausiai pavykusių mažųjų kelionių ne tik tiksliu laiko išnaudojimu, bet ir pamatytų objektų kiekiu bei kokybe net ne vienoje gyvenvietėje. Šįkart „miniTrips“ projekte pateikiame pirmąją žemaitiškosios kelionės dalį.

Telšiai (žem. Telšē) - šiaurės vakarų Lietuvos miestas, rajono ir apskrities centras, įsikūręs prie Masčio ežero ir Durbinio upės.

Gyvenvietė pradėjo augti XIV-XV a. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Telšiai ir čia buvęs valstybinis dvaras paminėti 1450-aisiais. XVI a. pr. miestelis tapo valsčiaus centru, 1536-aisiais įsteigta katalikų parapija. Manoma, jog šiuo laikotarpiu Telšiams galėjo būti suteiktos Magdeburgo teisės, kurios vėliau buvo prarastos.

1702-1710-aisiais miestą kontroliavo švedų kariuomenė. Karo metu kilę gaisrai sunaikino Telšių dvarą, vienuolių bernardinų bažnyčią, vienuolyno pastatus, nemažai gyvenamųjų namų. Dar viena nelaimė - 1710-aisiais plitusi maro epidemija, kurios metu neišgyveno maždaug du trečdaliai gyventojų. Tačiau miestelis greitai atsigavo - 1721 m. buvo gauta teisė rengti turgus kiekvieną sekmadienį, vėliau, 1764-aisiais Telšiai vienuolikai metų tapo Telšių reparticijos (Žemaičių kunigaikštystės šiaurinės dalies) centru, čia įsteigti žemės ir pilies teismai.

Amžiaus pabaigoje, 1791 m. Telšiai oficialiai gavo Magdeburgo teises, po dviejų metų čia pradėjo veikti pirmoji mokykla. XIX a. pab. miestas ypač sparčiai augo, sovietmečiu buvo įkurta nemažai gamyklų. 1991 m. patvirtintas naujasis herbas.

Dabar Telšiai - miestas su daugiau nei 24 tūkst. gyventojų, pastaraisiais metais stipriai atsinaujinęs ir vis dažniau vadinamas nebe tik Žemaitijos sostine, bet ir vienu gražiausių miestų Lietuvoje. 2016-aisiais Telšiai taps Lietuvos kultūros sostine.

Vilnius trips: Markučių parkas

Dažnas laisvalaikį Vilniuje leidžia miesto centre, jei nori ramesnės aplinkos - pagrindiniuose miesto parkuose. Tačiau tikrai ne visi žino, jog iš centro vos per 10 minučių galima pasiekti dar vieną nedidelę, tačiau labai jaukią vietą pasisėdėti ar trumpai pasivaikščioti.

Markučiai - miesto pietryčiuose esantis mikrorajonas, priklausantis Rasų seniūnijai.

Raudondvaris

Liepos viduryje vykdėme antrąją mėnesio kelionę. Besižvalgant į kitas gyvenvietes kilo mintis patyrinėti ką nors labiau ten, kur jau esame buvę. Žinoma, patogiausiai iš Vilniaus pasiekiama gyvenvietė - Kaunas, tačiau tiesiog apvaikščioti kitą miesto dalį šįkart nenorėjome. Peržiūrėję galimus maršrutus nusprendėme, jog nuvykę į Kauną iškart keliausime už jo ribų į labai žinomą kaimą Kauno rajone - Raudondvarį.

Raudondvaris - daugeliui girdėta vietovė, ypač dėl joje esančio dvaro. Pati gyvenvietė - viena seniausių Kauno rajone. Čia XIV a. vykdavo kovos su kryžiuočiais, netoliese buvusioje saloje stovėjo Vyrgalės pilis. 1615-aisiais Raudondvaris paminėtas kaip didikų rezidencija, buvo pastatyti dvaro rūmai. 1966-aisiais prie teritorijos prijungtas Šiaudinės kaimas. Sovietmečiu Raudondvaryje veikė tekstilės įmonės.

Dabar Raudondvaris - gyvenvietė su daugiau nei 4 tūkstančiais gyventojų.

Kėdainiai

Pirmąją liepos savaitę nusprendėme tęsti traukinių maršruto Vilnius-Klaipėda tyrinėjimą. Kelionei pasirinkome gyvenvietę, esančią už trijų stočių nuo sostinės.

Kėdainiai - miestas pačiame Lietuvos centre (geografinis šalies centras - už maždaug 6 km), įsikūręs abipus Nevėžio. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kėdainiai paminėti 1372-aisiais. XIV a. pradžioje teritorijoje buvo nedidelė žvejų ir žemdirbių gyvenvietė. XV–XVI a. miestas sparčiai augo, tapo vienu iš pirmųjų LDK reformacijos židinių. 1590-aisiais Kėdainiai gavo Magdeburgo teises. Daug dėmesio Kėdainių plėtrai skyrė Radvilų giminė, kuriai miestas kurį laiką priklausė. Radvilų valdymo laikotarpiu Kėdainiai išgarsėjo kaip daugiatautis amatų ir prekybos centras.

Dabar Kėdainiai - miestas su daugiau nei 25 tūkstančiais gyventojų, nuo 1963-ųjų dėl savo unikalaus senamiesčio paskelbtas urbanistikos paminklu.

Plungė

Pirmojo vasaros mėnesio pabaigoje, birželio 29-ąją, nusprendėme atšvęsti pirmąjį „miniTrips“ projekto gimtadienį su neeiline, kol kas tolimiausia ir ankstyviausia vykdyta kelione, šįkart - į gyvenvietę Žemaitijoje.

Plungė - šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje esantis miestas, įkurtas šalia Babrungo upės. Manoma, jog šioje teritorijoje žmonių gyventa dar V-I a. prieš mūsų erą. 1567-aisiais gyvenvietė minima kaip miestelis, o 1792-aisiais Plungė gavo Magdeburgo teises. XIX a. Plungę valdė Zubovų ir Oginskių giminės, būtent pastarųjų dėka čia iškilo didingi dvaro rūmai su parku. 1932-aisiais pro miestą nutiestas geležinkelis, paspartinęs gyvenvietės augimą, o 1946 m. Plungė tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu sparčiai didėjo gyventojų skaičius, mieste įsikūrė nemažai gamyklų.

Dabar Plungė - miestas su daugiau nei 20 tūkstančių gyventojų. 2009-aisiais Plungė buvo paskelbta Lietuvos kultūros sostine.