Kaunas (centras)

Pagaliau atėjo eilė apžvelgti ir laikinąją sostinę! Pripažinsiu, jog nuo „miniTrips“ projekto pradžios Kaunas buvo aplankytas ne vieną kartą, tačiau be konkrečių maršrutų ir suplanuotų apžiūrėti objektų. Tačiau prieš Kalėdas, gruodžio 19 d. išvykos fotografuoti šventiškai pasipuošusį Kauną metu, belaukiant vakaro, kol įsižiebs visi papuošimai, nusprendėme apžiūrėti ir svarbiausius Kauno centre esančius objektus.

Kaunas - antras Lietuvoje miestas pagal dydį ir gyventojų skaičių, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1361 m. Miestas įsikūręs Nemuno ir Neries santakoje, yra centrinėje Lietuvos dalyje, todėl lengvai ir gana greitai pasiekiamas iš visų šalies pusių, yra svarbių kelių sandūroje. Išsiplėsti nėra prasmės, nes turbūt didžioji dauguma Lietuvos gyventojų Kaune tikrai yra buvę, ar bent jau pravažiavę šalia :)

Trumpai apie kelionę

Nuotolis nuo Vilniaus: ~ 104 km.

Keliavimo būdas: traukiniu ir pėsčiomis.

Kelionės kaina: 17 lt / 4,92 €  į abi puses (traukinio bilietai su 50% nuolaida, pilna kaina - 34 lt / 9,85 € į abi puses).

Kelionės trukmė traukiniu: ~ 1 val. 36 min. į priekį, ~ 1 val. 16 min. atgal (viso 2 val. 52 min.)

Pėsčiomis įveikta: ~ 7 km iki Santakos, ~ 5 km atgal (fiksuojant šventinio Kauno vaizdus), viso apie 12 km

Kelionės pradžia

Per visas keliones į Kauną geležinkelio stotis jau tapo gana pažįstama. Ta pati išlipimo vieta, nusileidimas į požeminę perėją ir išlindimas jau kitoje gatvės pusėje. Matyt dėl šio jau per daug gerai žinomo kelio nusprendžiau jo neįamžinti. Arba, tiksliau, pamiršau.

Pirmasis objektas, kurį dažniausiai pasirenkame pasiekti būdami Kaune, yra Akropolis. Ne, tai ne reklamos įtaka, tiesiog jis pastatytas labai patrauklioje vietoje, šalia Nemuno, vos kilometro atstumu nuo stoties, todėl yra tikrai greitai pasiekiamas. Ten apsirūpinus tolesnei kelionei, einant A. Mickevičiaus gatve vos už 600 metrų pasiekiama ir pagrindinė - Laisvės - alėja.

Tiesa, prie Akropolio, tik kitame Nemuno krante, yra svarbus ir visiems žinomas Kauno statinys - Žalgirio arena.

Akropolis stebina ne tik aikštele virš judrios gatvės, bet ir interjeru

Žalgirio arena (nuotrauka iš trip'o vasarą)

Šalia Akropolio stovi miesto vaizdą labiausiai niokojantis viešbutis-vaiduoklis „Respublika“. Pradėtas statyti prieš daugiau nei 20 metų iki šiol jis stovi apleistas. Vykstant krepšinio čempionatui pastatą bandyta uždengti reklaminiais stendais (nuotraukoje matomi ant pastato vis dar išlikę reklamų apšvietimo lempų laikikliai), tačiau jau kurį laiką „Respublika“ ir vėl visiškai apleista.

Apleistas viešbutis „Respublika“

Kauno soboras

Pirmasis objektas, apžiūrėtas Laisvės alėjoje - vienas iš Kauno simbolių - soboras. Ši neobizantinė bažnyčia pradėjo dygti 1891 m., o galutinai baigta buvo po ketverių metų, 1894-aisiais. Iki 1915-ųjų soboras priklausė Rusijos imperijos karinėms žinyboms, vėliau jį perėmė vokiečiai, 1919-aisiais perduotas Kauno karinei įgulai. 1962 m. bažnyčia uždaryta, įkurtas Dailės muziejaus filialas, čia kartais vyko vargonų muzikos koncertai. Sobore maldos namai atkurti buvo tik atgavus nepriklausomybę, 1991 m.

Kauno soboras stovi Laisvės alėjos centre, taip tarsi nutraukdamas tiesiai einančios pėsčiųjų alėjos liniją. Aplink soborą - Nepriklausomybės aikštė.

Kauno soboras

Vienas iš 4 mažųjų kupolų

Laisvės alėja

Laisvės alėjos istorija prasidėjo XIX a. viduryje. Buvo parengtas miesto projektinis planas, pagal kurį turėjo būti nutiesta trijų dalių pagrindinė važiuojamoji gatvė: iš šonų - transportui, per vidurį, tarp medžių - pėstiesiems. 1851 m. Laisvės alėjoje pasodinti medžiai, 1857 m. transportui skirta dalis buvo išgrįsta akmenimis. XIX a. pabaigoje palei gatvę pradėjo gausiau dygti pastatai.

1975 m. uždraustai eismas viena gatvės dalimi, vėliau gatvės nebeliko - Laisvės alėja tapo pėsčiųjų zona.

Dabar Laisvės alėja - neatsiejama Kauno dalis, maždaug 1,6 km ilgio pagrindinė miesto pėsčiųjų alėja.

Laisvės alėjos šoninė dalis, kažkada tarnavusi kaip gatvė transportui

Laisvės alėjos cente - pėsčiųjų zona tarp daugiamečių medžių

Laisvės alėjos pastatai

Kauno centrinis pašto skyrius

Alėjos pažiba - fontanas, žiemą virtęs šviesos instaliacija

Universitetai

Ties fontanu kelionė Laisvės alėja pasibaigė, ir čia pasukome į šiaurę Simono Daukanto gatve. Čia, gatvės gale yra įsikūrę dviejų Kauno universitetų - KTU ir VDU - centriniai rūmai, vieni priešais kitus.

Vytauto Didžiojo universiteto pastato fasadas

Kauno technologijos universiteto centrinių rūmų pastatas

Karo muziejaus sodelis

Perėjus per Kristijono Donelaičio gatvę patekome į Vienybės aikštę bei Karo muziejaus sodelį. 

Karo muziejus - vienas seniausių muziejų šalyje, atidarytas dar 1924-aisiais. Tiesa, pastatas, kuriame šiuo metu yra muziejus, pradėtas statyti 1930 m., o atidarytas po ketverių metų. 

Augant muziejui keitėsi ir aplinka, tiksliau - Karo muziejaus sodelis, kuriame 1921-aisiais buvo atidengta skulptūra žuvusiems už Lietuvos laisvę. Po daugiau nei dešimtmečio šalia skulptūros buvo palaidoti Nežinomojo kario palaikai, pastatytas aukuras su Amžinąja ugnimi. Sodelyje daugėjo ir kitų skulptūrų, Lietuvai nusipelniusių žmonių biustų.

1940 m. Lietuvą okupavus sovietams, muziejus buvo perdarytas, kad skleistų sovietinę propagandą. Sunaikintos ekspozicijos, o sodelis buvo palaipsniui žudomas - nuverstos skulptūros, užgesinta Amžinoji ugnis, buvo draudžiama čia atlikti įvairias ceremonijas. Statyti paminklai SSRS visuomenės veikėjams.

1988 m. sodelis pradėtas atkūrinėti, atstatyti paminklai, perlaidoti Nežinomo kario palaikai. Karo muziejus, kaip istoriškai Lietuvai svarbus pastatas, buvo pavaizduotas ant 20 litų banknoto.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastatas

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, publicisto Martyno Jankaus biustas sodelyje

Informacinė plytelė apie sodelio atkūrimą

Laisvės statula

Karo muziejaus sodelis

Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę

Niekada negęstanti Amžinoji ugnis

Vienas iš liūtų, „saugančių“ įėjimą į muziejų; liūtai atvežti iš Astravo dvaro

Kauno savivaldybė

Apžiūrėję Karo muziejaus sodelį, patraukėme atgal link Laisvės alėjos. Gana greitai priėjome Kauno miesto savivaldybę.

Kauno savivaldybės pastatas

Iškaba ant savivaldybės stogo

Kauno miestų - partnerių herbai

Muzikinis teatras

Priešais savivaldybę esančio miesto sodo apsuptyje sunku nepastebėti Kauno muzikinio teatro rūmų. Pastatas pradėtas statyti dar 1892-aisiais, vėliau daug kartų rekonstruotas, perstatytas.

Verta paminėti, jog teatro sodelyje 1972 m. protestuodamas prieš sovietų valdžią susidegino Romas Kalanta.

Kauno muzikinis teatras tarp miesto sodo medžių

Vilniaus gatvė

Pasibaigus Laisvės alėjai, gatvė pasisuka į šoną ir prasideda vizualiai visiškai kitokia atkarpa. Tai - seniausia Kauno mieste Vilniaus gatvė. Sostinės pavadinimą gatvė gavo todėl, jog viduramžiais ji buvo kelio į Vilnių atšaka.

Vilniaus gatvė

Fone - Savanorių prospekto dalis, kylanti į kalną

Vilniaus gatvė paėjus toliau

Istorinė Lietuvos prezidentūra

Iš Vilniaus gatvės galima patekti ir į istorinės Lietuvos prezidentūros kiemelį. Pastatas buvo pradėtas statyti dar 1846 m., tiesa, ne kaip prezidentūra, o kaip gyvenamasis namas. Po dvidešimtmečio čia įsikūrė Kauno gubernatorius. Nuo 1919 m. iki 1940 m. čia gyveno ir dirbo trys Lietuvos Respublikos prezidentai - Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis bei Kazys Grinius. 

Dabar prezidentūroje veikia Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas, o kiemelyje stovi visų trijų prezidentų skulptūros.

Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra

Paminklas Kaziui Griniui

Rotušės aikštė

Eidami Vilniaus gatve iki pabaigos, galiausiai pasiekėme Rotušės aikštę. Šventiniu laikotarpiu čia šurmuliavo kalėdinis miestelis bei stovėjo žymioji eglė, tačiau pagrindinis statinys čia visuomet buvo ir bus Kauno rotušė. 

Rotušės pastatas pradėtas statyti dar 1542 m., vėliau daug kartų restauruotas. Bokštas siekia 53 metrų aukštį. Pastate šiuo metu vyksta santuokų ceremonijos (per vasaros trip'ą į Kauną vienu metu matėme net trijų skirtingų vestuvių svečius, išsirikiavusius skirtinguose Rotušės aikštės kampuose), taip pat priimami garbingi svečiai, vyksta oficialūs Kauno miesto renginiai.

Rotušės aikštė šventiniu laikotarpiu ir pagrindinis Rotušės pastatas

Link upių

Apžiūrėję mugę ir eglę, patraukėme toliau iki Santakos gatvės, o vėliau ir ja pačia.

Šalia Santakos gatvės yra įsikūręs Lietuvos sporto muziejus. Jo kiemelyje - vienas iš Lietuvoje vykusio krepšinio čempionato simbolių - didžiulis, 2 metrų skersmens kamuolys, sveriantis apie 150 kilogramų. Šį kamuolį BEKO prekės ženklą vykdančios įmonės direktorius padovanojo 2011 m.

Vienas iš pastatų pakeliui

Didžiulis krepšinio kamuolys Lietuvos sporto muziejaus kieme

Einant toliau pasiekiame ir Kauno Santakos parko skate parką. Tiesa, jo būklė, nors ir nėjome pažiūrėti iš arti, jau iš tolumos atrodo prasta.

Santakos parko skate parkas

Kol dar nepradėjo temti, nusprendėme pasukti į šiaurę ir įamžinti dar kelis objektus. Praėję palei Santakos stadioną pasiekėme Kauno Bernardinų vienuolyno kompleksą.

Per skubėjimą pavyko įamžinti tik vakarinę sieną, tačiau jau iš jos galima spręsti apie pastatų amžių

Netoliese - ir dar vienas žymus miesto objektas ir simbolis - Kauno pilis, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361-aisiais.

Kauno pilis

Santaka

Paskutinis objektas, kurį apžiūrėjome trip'o metu, buvo Neries ir Nemuno santaka. Ši vieta per kelias buvusias išvykas į laikinąją sostinę tapo asmeniškai mano mėgstamiausia vieta aplinkinėje teritorijoje. Santaka - tikrai ne eilinio grožio vietovė.

Kairėje - Nemunas, dešinėje - Neris

Vaizdas į Kauno senamiesčio pusę

Pradėjo temti bei lyti, todėl trip'ą ties čia teko baigti. Grįžome atgal į senamiestį fiksuoti kalėdinių papuošimų tamsoje bei stebėti Kauno pilies eglės įžiebimo per liūtį. Šventinio Kauno nuotraukas rasite „bernexfoto“ galerijoje.

Pavėlavę į visus planuotus traukinius, turėjome laukti pačio paskutiniojo, iš Kauno išvykstančio 21:28. Prieš 23 val. grįžome atgal į Vilnių.

Apibendrinimas

Kaunas - dažniausia išvyktų iš Vilniaus vieta, kadangi tai artimiausiais ir lengviausiai pasiekiamas didmiestis. Po kiekvienos kelionės Kaunas tampa vis labiau pažįstamas, dabar nebereikia jokių žemėlapių pagrindinių objektų pasiekimui - visi pagrindiniai keliai jau žinomi.

Tačiau, kad ir kaip bebūtų, Kaunas nėra idealus. Vien okupacinius laikus primenantis pagrindinės miesto Laisvės alėjos grindinys bei išlūžinėję ar po paukščių susibūrimų medžiuose neišvalomi suolai, kai kuriose vietose vis dar likę sovietiniai vos įžiūrimi šviesoforai tikrai nepuošia vietovės. Ir taip kalbu ne todėl, kad esu vilnietis - visus miestus vertinu pagal vienodus kriterijus, tą tikrai turėtumėte pastebėti skaitydami kitų trip'ų aprašymus. Tiesiog Kaunui linkėčiau pasistengti labiau, pažiūrėti aplinkinius pavyzdžius - kaip sparčiai keičiasi pasaulio žiniasklaidoje jau vis dažniau pastebimas Vilnius ar mūsų uostas - Klaipėda.

Visgi Kaunas - unikali, ir istoriškai svarbi gyvenvietė, kurioje rekomenduočiau apsilankyti visiems. Ir ne po kartą, nes per vieną dieną, žinoma, visko apžiūrėti nepavyks. O pamatyti tikrai yra ką...

Kelionės žemėlapis ->

Informacijos šaltiniai: Vikipedija, Kauno turizmo informacijos centras