2015 m. birželio 17 d., trečiadienis

Ignalina

Vos prasidėjus naujam metų mėnesiui, gegužės 2-ąją, nusprendėme važiuoti dar beveik netyrinėtu traukinių maršrutu Vilnius-Turmantas. Žinoma, keliauti pradžioje ketinome ne iki Turmanto - šįkart mūsų kelionės tikslu tapo Ignalina.

Ignalina - Šiaurės rytų Lietuvos miestas. Šioje vietovėje maždaug XIII a. buvo keturios gyvenvietės - du palivarkai ir du kaimai, vienas iš palivarkų turėjo Ignalinos pavadinimą. Pati pagrindinė gyvenvietė pradėjo augti 1862 m., kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis. Čia buvo pastatyta medinė geležinkelio stotis, o aplink ją pradėti statyti mediniai namai. 1950 m. Ignalinos miestelis tapo miestu, jis plėtotas kaip turizmo centras. 1969 m. miestas paskelbtas urbanistikos paminklu.

Dabar Ignalina - miestas su daugiau nei 5600 gyventojų.

TRUMPAI APIE KELIONĘ

Nuotolis nuo Vilniaus: ~ 101 km.
Keliavimo būdas: traukiniu ir pėsčiomis.
Kelionės kaina: 3,66 € į abi puses (traukinio bilietai su 50% nuolaida + 5% lojalumo kortelės nuolaida, pilna kaina - 8,10 €).
Kelionės trukmė traukiniu: ~ 3 val. 23 min.
Pėsčiomis įveikta: ~ 12 km.

Atvykimas

Vykti į Ignaliną nusprendėme vos prasidėjus penktajam metų mėnesiui, gegužės 2-ąją. Orų prognozės pasirodė labai tinkamos kelionei.

Verta paminėti, jog po pirmojo trip'o į Pabradę tai tik antras kartas, kai „miniTrips“ projekte yra aprašoma gyvenvietė, pasiekiama traukinių Vilnius-Turmantas pagalba. Su kelione į Ignaliną pradėjome šią klaidą taisyti, ir šį maršrutą labiau patyrinėti ketiname vasaros bėgyje.

Apie 13:30 atsidūrę Ignalinos mieste, iškart patraukėme Geležinkelio gatve į pietvakarius - čia stovi tremtinių paminklas, pastatytas 1989 m. 19 metrų aukštį siekiantis medinis kryžius yra skirtas atminti 1941-1952 m. vykusių masinių trėmimų aukoms.

Geležinkelio gatvė puikiai atremontuota

Tremtiniams atminti skirtas paminklas, apačioje panaudoti geležinkelio bėgiai

Iškart kitoje gatvės pusėje - žuvusiems už Lietuvos laisvę skirtas paminklinis akmuo. Šioje vietoje buvo suguldomi atvežti žuvę Lietuvos partizanų kūnai.

„Laisvės akmuo“

Link ežero

Pirmasis objektas mūsų sąraše buvo vienas iš Ignaliną supančių ežerų, prie kurio išsidėstęs pagrindinis miesto paplūdimys, todėl iškart pasukome link jo.

Dar beeinant pirmosiomis gatvėmis iškart kyla mintis, jog Ignalinoje aplinka tikrai puikiai tvarkoma. Ne tik gatvės, šaligatviai, tačiau ir pakeliui esančios nedidelės žaliosios erdvės apsodintos ir puikiai puošia aplinką.

Puiki augalų oazė pakeliui

Šiek tiek besisukanti Turistų gatvė

Šaligatviui dešinėje kelio pusėje nutrūkus perėjome gatvę ir čia netrukus laukė pėsčiųjų tako į miesto paplūdimį pradžia.

Pėsčiųjų takas

Gamtos Ignalinoje gausu

Baras kitoje gatvės pusėje

Galiausiai pasukus į miesto paplūdimį jau galima pradėti ilsėtis dar nepasiekus tikslo - iki paplūdimio tenka eiti tikru ramiu gamtos keliu - mišku.

Kelias link paplūdimio

Gavio ežero paplūdimys

Pietvakarinę Ignalinos dalį skalauja maždaug 1,2 km² ploto ežeras Gavys. Jo pakrantėje yra įkurtas pagrindinis miesto paplūdimys. Tai ne tik smėlėta pakrantė, skirta poilsiui - čia galima rasti ir nusileidimo čiuožyklą, ir tiltelį, ir paplūdimio tinklinio aikšteles.

Čiuožykla į ežerą

Tiltelio vaizdas

Paplūdimio zona nuo tiltelio

Šalia yra įkurtos paplūdimio tinklinio aikštelės

Miesto paplūdimio teritorija Ignalinoje atsinaujino šiemet. Viena iš naujai įrengtų pramoginių veiklų - daugiau nei pusę kilometro besitęsiantis sveikatingumo takas „Basom kojom“. Smulkus žvyras, aštrių kampų akmenys, nedidelės medinės pakopos ir ištisi paguldyti rąstai - sudarytos sąlygos pajausti įvairiems pojūčiams ir, galbūt, vaikščiojimo basomis teikiamą naudą.

Sveikatingumo tako pradžia

Smulkiųjų akmenų dalis...

... ir šiek tiek rąstų

Naujoji Ignalina

Po apsilankymo miesto paplūdimyje patraukėme atgal link gyvenamosios miesto dalies.

Įdomus namas, pastebėtas keliaujant atgal

Ne, „naujoji Ignalina“ - tai ne mikrorajono pavadinimas. Tokį titulą galima drąsiai suteikti pačiai Ignalinai. Daugybė namų jau renovuoti, dar dalis buvo naujinami mūsų kelionės metu. Išties Ignalina dabar atrodo tikrai pakankamai nauju miestu.

Naujas ir senas

Dar pora atsinaujinusių pastatų

Gražūs ne tik pastatai, bet ir gatvės

Pasiekę sankryžą su Aukštaičių gatve, pastebėjome ir taip pat moderniai atrodančią miesto ligoninę, o šalia - poliklinikos pastatą.

Ignalinos ligoninė

Šalia esantis poliklinikos pastatas

Nusprendėme truputį išsukti iš kelio ir pasiekti netoliese esantį stadioną. Pakeliui pamatėme ir sutvarkytą laisvalaikio skverą su lauko treniruokliais, skatepark'u ir krepšinio aikštele.

Pramoginė erdvė

Šalia stadiono - vietinis SPA

Ignalinos stadionas

Netrukus vėl pasukome atgal į Aukštaičių gatvę, kadangi tolesnis objektas mūsų kelionės sąraše - vietinės bažnyčios pastatas.

Aukštaičių gatvė

Tarp namų įsiterpusi modernizmo stiliaus bažnyčia taip pat ganėtinai nauja - jos statybos baigtos  tik 1999 m. 

Ignalinos bažnyčia

Iškart kitoje gatvės pusėje - „IKI Cento“ parduotuvė

Laisvės aikštė

Po truputį keliaudami link centrinės miesto aikštės (nors ir ne tiesiausiu keliu) atradome dar vieną poilsiui skirtą skverą su pora suoliukų ir iš medžio drožinėta skultpūra.

Atrodo, Ignalinos centre puikiai išnaudojami visi likę laisvo ploto gabaliukai

Medžio drožinys - skulptūra

Pasukome šiauriau ir netrukus pasiekėme vietines „Maximos“ ir „Senukų“ parduotuves.

Laisvės gatvę taip pat puošia medžiai, tarsi vizualiai atskiriantys šaligatvį nuo gatvės

Prekybos centras

Šalia pagrindinės aikštės yra įsikūręs Ignalinos pašto skyrius.

„Lietuvos paštas“ Ignalinoje

Galiausiai priėjome ir pagrindinę miesto erdvę - Laisvės aikštę. Tai ne žalioji, o raudonomis ir pilkomis plytelėmis išdėliota aikštė, aplink kurią pastatyta daug miestiečių poilsiui skirtų suoliukų. Aikštėje veikia (ir net mūsų apsilankymo metu jau veikė) pagrindinis miesto fontanas, pastatytas priešais Ignalinos rajono savivaldybės pastatą.

Laisvės aikštės vaizdas

Pietinis aikštės kraštas, suoliukų tikrai netrūksta

Pagrindinis fontanas

Pats fontanas - graži meninė kompozicija

Link miesto šiaurės

Apžiūrėję aikštę patraukėme vakarine kryptimi - Ateities gatve.

Ateities gatvę taip pat puošia medžių linijos

Ir čia - atnaujinti daugiabučiai

Artėjant link gatvės posūkio prieinamas vietinis Ignalinos kultūros centras, o netoliese - Česlovo Kudabos progimnazija.

Ignalinos kultūros centro pastatas

Tikrai moderniai atrodančiu dizainu pasižyminti progimnazija

Visai čia pat pasiekiami teniso kortai bei „Žuvėdros“ pramogų parkas, siūlantis ilgiausią skrydį per ežerą Lietuvoje bei aukščiausią šalyje tašką šuoliui iš medžio.

Medžių apsuptyje įkurtos teniso aikštelės

Pramogų parkas „Žuvėdra“, įkurtas medžiuose

Paplovinio ežeras

Ignalinos šiaurę skalauja žymiai mažesnis Paplovinio ežeras - jo plotas siekia vos apie 0,1 km². Per ežerą nutiestas medinis pėsčiųjų tiltas, jungiantis abu krantus. Einant link vandens telkinio pasiekiama ir labai gražiai sutvarkyta poilsio zona, kurios centre - ąžuolinė skulptūra Ignui ir Linai, primenanti Ignalinos miesto vardo legendą. Skulptūra pastatyta 1993 m., jos autorius - medžio skulptorius Gintaras Černius.

Tiltas per Paplovinio ežerą

Skulptūra „Ignui ir Linai“

Tilto vaizdas iš šono

Vieta pasėdėti prie pat ežero

Tilto turėklų gyventoja(s)

Į kitą pusę...

Kaip jau minėjau prieš tai, šalia šio ežero miesto pusėje yra įkurtas pramogų parkas, kviečiantis perskristi per upę. Vieną iš perskridimų užfiksavome ir mes:



Vedami smalsumo perėjome per visą tiltą iki kito kranto, nors ten planuotų apžiūrėti objektų ir nebuvo. Štai vaizdas iš kitos ežero pusės:

Paplovinio ežero tiltas

Geležinkelio pervaža

Grįžę atgal į miesto pusę pasukome link geležinkelio pervažos. Kaip jau įprasta ir kitose lankytose gyvenvietėse, jos išsidėsčiusios ne vienoje pusėje - geležinkelis miestą tarsi dalija į dvi dalis.

Beeinant...

Geležinkelio pervaža

Iškart už pervažos pasitinka du prekybos centrai - „Maxima“ ir „Norfa“, ir visiškai nenustebino tai, jog jie yra pasistatę pastatus vienas priešais kitą. Tai jau įprasta... visur...

„Šviežia vištiena“ ir „Maxima“ fone

Dar vienas svarbus apylinkių objektas slėpėsi miške, todėl būtent link jo ir nužingsniavome.

Vaizdas pakeliui

Miškas ir bokštai

Takas į mišką funkcionuoja kaip ir gatvė, todėl rekomenduotume neiti šiuo taku garsiai pasileidus muziką ir nesidairant. Tiesa, mūsų trip'o metu pravažiavo tik vienas automobilis, bet, visgi, lankėmės šeštadienį, todėl ar gausesnis eismas čia yra darbo dienomis pasakyti negalime.

Miško takas

Kiek paėjus verta žvilgtelėti į kairę - nedideliu išmindžiotu takeliu galima pasiekti gana aukštą vietą, iš kur atsiveria aplinkinių namų panorama. Tiesa, giliau eiti nepatartina, nes lengva patekti į privačią valdą, o, be to, žemėjant ir vaizdas nebe toks.

Nedidelė aplinkinių namų panorama

Pakeliui einant toliau...

Išėjus iš miško į mažiau medžiais apaugusią erdvę lengvai pasiekiamas „Telecentrui“ priklausantis radijo ir televizijos bokštas. Tiesa, jis pakankamai aukštas, todėl yra matomas ir iš kitų miesto vietų.

Ignalinos radijo relinė stotis

Antenų gausybė bokšto viršuje

Kelias toliau...

Pasislėpęs apžvalgos bokštas

Ne veltui antraštėje paminėjau žodį „pasislėpęs“. Iki Vilkakalnio apžvalgos bokšto, esančio prie dar vieno - Žaliasių - ežero nėra jokių rodyklių ar panašių nuorodų. Na, bent jau nematėme. Ignalina suteikė puikią pamoką prieš keliaujant viską išsinagrinėti internete, nes, jei to nebūčiau padaręs prieš kelionę, šio bokšto būtume nepasiekę, nes apie jį tiesiog nežinoję. O jis - viena iš puikiausių vietų apylinkėse. 

Bokštas siekia 26 metrus - tai nėra labai daug, todėl eidami miško taku netgi buvome jį praėję, nes nepastebėjome. Turėjome grįžti atgal ir pasukti takeliu link ežero. Čia, ant kalno, ir yra pastatytas apylinkių apžvalgos bokštas. Nors jis neatrodo aukštas, vaizdai nuo viršaus tikrai nuostabūs - atsiveria ne tik šalia esantis ežeras, bet ir beribio miško vaizdai.

Akiratyje pagaliau matomas objektas

Ignalinos (Vilkakalnio) apžvalgos bokštas iš arčiau

Vaizdas iš apačios

Šalia suartų laukų - takas iki bokšto, išeinantis iš miško

Žvilgsnis į tolį...

Žaliasių ežeras - čia žiemą veikia ir „Lietuvos žiemos sporto centras“

Tarp medžių matytas vaizdas su apylinkės namais - iš aukščiau

Televizijos bokštas ir netoliese esantis stebėjimo bokštas, iki kurio priėję nebuvome

Bokšto konstrukcijos žiūrint žemyn

Dar kartą - į centrą

Bokšto teritorijoje praleidę gerą pusvalandį nusprendėme pasiskubinti ir pasiekti Vilniaus gatvę, kurios dėka, apsukę ratą, vėl turėjome atsidurti prie geležinkelio pervažos.

Paliekant miško teritoriją

Vilniaus gatvėje - kiek keistokai vis prasidedantis ir vis nutrūkstantis dviračių takas

Prieš pasukdami atgal link centro, nusprendėme žvilgtelėti į apylinkės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatą.

Ignalinos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

Rami Ramybės gatvė, jaukiai supama miško

Iki atgalinio traukinio liko dar truputis laiko, todėl trumpam sugrįžome į pagrindinę miesto aikštę.

Ignalinos rajono savivaldybė puikiai dera prie pačios aikštės

Miesto aikštė - mėgstama ignaliniečių poilsio vieta

Miesto fontanas ir fone matoma šalia aikštės įsikūrusi „Iki“ parduotuvė

Prieš išvažiuojant - apžiūrėti stotis

Geležinkelio ir autobusų stotys Ignalinoje įsikūrusios toje pačioje Geležinkelio gatvėje, viena priešais kitą, todėl susisiekimas čia labai patogus - jei reikia, galima laisvai persėsti iš traukinio į autobusą, ir nereikės eiti į kitą miesto dalį, kaip kai kuriose aplankytose gyvenvietėse.

Vieną minusą Ignalinai galima duoti už viešuosius tualetus - geležinkelio stotyje vyksta rekonstrukcijos darbai, nors prieš važiuojant buvo tekę girdėti, jog vienos viešnagės Ignalinoje metu geležinkelio stotyje tualetai esą taip pat buvo remontuojami, todėl ar tai sutapimas ir jie tiesiog dažnai tvarkomi, ar jie niekuomet nebūna atidaryti, pasakyti galėtų nebent dažnai į čia atvykstantys ar išvykstantys žmonės. Priklijuotas siūlymas naudotis autobusų stoties tualetais taip pat neguodžia - taip atrodančios vietos nei vienai gyvenvietei nedaro teigiamo įspūdžio, tuo labiau, pradinio.

Ištuštėjusi Ignalinos autobusų stotis

Įėjimas į stotį

Geležinkelio stoties peronas su elektroninio laikrodžio bokšteliu

Geležinkelio stoties teritorijoje stovi ir seniausias Ignalinoje pastatas, įrengtas 1872 m. - vandens bokštas, šiuo metu veikiantis kaip siurblys.

Ignalinos geležinkelio vandens bokštas

Kelionės pabaiga

Apžiūrėjus Ignalinos geležinkelio stotį priartėjo išvykos laikas. Netrukus, atvažiavus traukiniui, palikome teritoriją - vienadienę kelionę Ignalinoje baigėme.

Nors tokio draugiškumo jausmo, koks buvo Alytuje, čia nepavyko pastebėti, Ignaliną galime drąsiai vadinti viena iš geriausiai sutvarkytų gyvenviečių - gatvėmis, šaligatviais, namų renovacija, skverais, poilsio zonomis Ignalina tikrai yra dideliu žingsniu priekyje. Bendras vaizdas tikrai nustebino. Tai - tikrai puiki ir privaloma aplankyti gamtos kupina vieta pasivaikščiojimams, fotosesijoms ir bendram Lietuvos apylinkių pažinimui.


Parengta remiantis informacijos šaltiniais:

0 komentarai(-ų):

Rašyti komentarą