2016 m. spalio 5 d., trečiadienis

Zarasai

2016-ųjų vasara nebuvo derlingas kelionių laikotarpis, tačiau džiaugiuosi, jog pavyko nuvykti į senai planuotas vietoves. Liepos 9-ąją išvykome į vieną tokių gyvenviečių šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje.

Zarasai - Utenos apskrityje esantis miestas. Nors oficiali gyvenvietės įkūrimo data - 1506 m., tačiau čia seniau yra gyvenusi Sėlių tauta. Dabartinėje miesto teritorijoje XVI a. pradžioje stovėjo Zarasų dvaras, o gyvenvietės kūrimąsi skatino per čia nutiestas vienas iš pagrindinių prekybos kelių iš Lietuvos į Rygą ir Pskovą. Nuo 1613-ųjų Zarasai pradėti žymėti LDK žemėlapiuose, nuo 1669-ųjų miestelyje jau gyveno virš 300 žmonių, čia susiformavo penkių pagrindinių gatvių į kitus miestus tinklas. Nors miestelyje kūrėsi kalviai, veikė smuklė, virė vis aktyvesnis gyvenimas, 1708-1711 m. išplitęs maras stipriai praretino žmonių skaičių. Miestelis tapo žemdirbių gyvenviete. Spartesnis augimas vėl atgijo XVIII a. antroje pusėje, Zarasuose įkūrus mokyklą, muitinę.

Deja, gaisrai ne kartą siautė netvarkingai išdėstytoje gyvenvietėje ir taip vis lėtino miestelio augimą. 1836 m. baigus Kauno - Daugpilio plento tiesimą caras įsakė į Zarasus perkelti apskrities centrą, suteikti herbą, o miestą pavadinti Novoaleksandrovsku. Po metų patvirtintas miesto išplanavimas su nauju, netradiciškai išdėstytu gatvių sprendimu - iš keturkampės, viename gale pusapvalės aikštės buvo nuspręsta tiesti išeinančias radialines gatves, kurios kertasi su žiedinėmis gatvėmis. Toks netradicinis Lietuvoje gatvių tinklas pripažintas urbanistikos paminklu ir yra mažai pakitęs iki dabar. 1843 m. Zarasai gavo miesto teises, 1932 m. - kurortinio miesto ir vasarvietės statusą. 1996 m. patvirtintas Zarasų herbas, o 2008-aisiais miestas tapo pirmąja Lietuvos kultūros sostine.

Dabar Zarasai - gražiai atsinaujinęs miestas su daugiau nei 6 tūkst. gyventojų.

Ačiū Lukui Žmoginui už suorganizuotą galimybę ištyrinėti Zarasų miestą!

Zarasų krioklys

Ši „miniTrips“ išvyka vykdyta kiek kitokiu būdu - kai įprastai nuvykstame tarpmiestiniu transportu, ir iš jo išlipę iki pat kelionės pabaigos objektus apžiūrime pėsčiomis, Zarasuose nuo vieno prie kito tolesnių objektų vykome automobiliu. Pirmasis jų - lankytinų objektų žemėlapiuose paprastai nežymima užtvankos tipo vandens pratekėjimo sistema, vietinių kartais vadinama tiesiog kriokliu. Esant aukštam vandens lygiui šiuo būdu jis reguliuojamas, o betoninėje dalyje iš visų pusių pasipylęs vanduo atrodo it krioklys. Mūsų lankymosi dieną jis, kaip ir turėtų įprastai būti, tekėjo iš vienos pusės. Panašių sovietinių įrengimų galima rasti ir kituose miestuose, tarp jų ir sostinėje.

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai tvenkinys, kurį kerta Malūno gatvė, išties tai yra Laukesos upė, ištekanti iš Zarasaičio ežero. Vienoje gatvės pusėje - minėtas įrengimas ir mūsų kelionės dieną čia laiką leidusi gulbių šeima, kitoje - gražiai sutvarkytas vandens nutekėjimas bei nedidelė poilsio zona.

Pozuojanti gulbė ant tiltelio

Vanduo kerta gatvę įtekėdamas į šią konstrukciją ir ištekėdamas kitoje pusėje 

Ne veltui ši vieta kartais vadinama kriokliu

Krante būriavosi graži gulbių šeimynėlė

Kitoje gatvės pusėje šalia vandens - nedidelė poilsio aikštelė-paplūdimys

Apžiūrėję teritoriją patraukėme link vieno iš miesto ežerų.

Zarasaičio ežeras

Palikę automobilį stovėjimo aikštelėje pasiekėme Zarasų pietrytinėje dalyje esantį vandens telkinį - Zarasaitį. Ežeras siekia 0,32 km² plotą, kranto linija - beveik 7 km, išilgai šiaurės vakarų - pietryčių kryptimi ežero ilgis - apie 2 km.

Prieiname prie Zarasaičio ežero paplūdimio

Nuo krantinės atsiveriančių pastatų panorama

Krantinė šiaurinėje ežero dalyje yra pritaikyta žmonių poilsiui. Čia stovi vienintelis toks Lietuvoje ežero krante esantis 10 metrų aukščio šuolio į vandenį tramplynas, šalia įrengtas atviras plaukimo baseinas. Teritorija buvo šiuolaikiškai sutvarkyta 2014-aisiais pagal žymios architektų grupės „a2sm“ (Vilniuje sukūrusios poilsio zoną prie Neries šalia „Green Hall“ verlo centro - „Barclays“ pastato) projektą.

Ežero prieplauka įrengta pagal „a2sm“ sukurtą projektą

Čia stovi vienintelis toks 10 metrų aukščio šuolių į vandenį tramplynas

Šalia įkurtas atviras plaukimo baseinas

Kraštovaizdis aplink tikrai labai gražus

Tarp medžių - nedidelė kavinė ir poilsio zona

Atsidūrus čia būtinai privalėjome padaryti vieną dalyką - užkopti į 10 metrų aukščio tramplyną. Tiesa, ne šuoliui, o žvilgsniui į apylinkes iš aukščiau.

Vaizdas nuo tramplyno bokšto viršaus...

...ir lipimas žemyn



Sovietų karių kapinės

Grįždami prie automobilio apžiūrėjome šalia esančias Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių kapinaites. Juodo granito lentose, iškabintose ant betoninės sienelės ratu, iškaltos 163 žmonių pavardės. Kapinės tvarkytos 2007-aisiais Rusijos Federacijos lėšomis. 

Informacinė kapinių lentelė

Kapinių teritorija

Dvikalbis pamiklas žiedinės sienelės centre

Šalia pagrindinio paminklo įrėmintas asmens pensininko pažymėjimo bei laiško rusų kalba kopija

Miške netoliese - paplūdimio tinklinio aikštelė

Miesto tyrinėjimas tik prasidėjo, todėl netrukus patraukėme link tolesnių objektų.

Bažnyčia

Palikę automobilį Bažnyčios gatvėje apžiūrėjome šalia esantį religinės paskirties statinį.

Istorija byloja, jog pirmoji bažnyčia Zarasuose kartu su vienuolynu yra veikusi didžiojoje Zaraso ežero saloje. 1530-aisiais vienuolynas buvo pekeltas į Antalieptę, o bažnyčia - į dabartinio statinio vietą. Senieji vienuolyno ir mūrinės bažnyčios likučiai yra neišlikę - XX a. pradžioje jie pačių zarasiškių buvo panaudoti miesto statybose.

1610-aisiais ežero pakrantėje vietoje senosios buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, tačiau 1655 m. ji sudegė kartu su dalimi miestelio. Po 20 metų pastatas buvo atstatytas ir veikė iki 1837 m., kai pamaldos jame uždraustos dėl avarinės pastato būklės. Mūrinio statinio projektas buvo parengtas tais pačiais metais, bet statybos strigo - teko keisti suplanuotą projektą, statyboms trūko lėšų. Bažnyčia buvo prastokai pastatyta 1862 m., o 1878 m. suremontuota - pakeisti pamatai iš medinių į mūrinius, sutvirtintos sienos, užtaisyti plyšiai. 

Ši neobarokinė stačiakampio plano vienanavė Zarasų bažnyčia stovi iki šiol vienoje iš aukščiausių miesto vietų.

Teritorijos vartai

Šalia bažnyčios - ornamentuotas kryžius, sukurtas Prano Kaziliūno (dirbinys įtrauktas į kultūros paveldo registrą)

Zarasų bažnyčios bokštas

Mažesni akmenų mūro ir plytų vartai

Žvilgsnis į neobarokinės miesto bažnyčios vidų

Išeiname...

Sėlių aikštė

Kaip minėjau pradžioje, Zarasų teritorijoje yra gyvenusi Sėlių tauta, todėl jų garbei pavadinta pagrindinė miesto aikštė. Būtent ši savitos formos rekreacinė teritorija kartu su radialinių-žiedinių gatvių tinklu greta ir yra saugoma kaip urbanistikos paminklas.

Pagrindinis objektas Sėlių aikštėje - paminklas, skirtas žymiam gydytojui, antropologui Domininkui Bukontui. Atminimui skirto paminklo idėja atsirado po šio žymaus daktaro mirties. Buvo pradėtos rinkti lėšos, skulptorius Vincas Grybas parengė projektą, tačiau, deja, menininkas 1941 m. buvo nužudytas, o karas bei okupacija sustabdė bandymą įgyvendinti memorialinę idėją. Atkūrus nepriklausomybę buvo sukurtas naujas, šįkart skulptoriaus Leono Striogos projektas, pagal kurį 1993 m. galiausiai buvo pastatytas D. Bukonto atminimo paminklas.

Paminklas Dominykui Bukontui

Skulptoriaus L. Striogos paminklas - centrinis aikštės simbolis

Visa Sėlių aikštė yra gražiai sutvarkyta - pakeista danga, pasodinti ir tvarkomi įvairūs želdiniai, gėlynai, teritorija pritaikyta gyventojų poilsiui.

Takai aikštės krašte, einantys lygiagrečiai su gatve

Sėlių aikštės centras

Takas link savivaldybės su kitokio tipo suolais nei aikštės centre

Centrinė miesto dalis

Perėję gatvę atsidūrėme šalia miesto valdžios centro - Zarasų rajono savivaldybės administracijos pastato bei teismo.

Zarasų rajono aplinės teismo pastatas

Savivaldybės pastatą, kaip įprasta, puošia miesto herbas. Jame, mėlyname fone - būtybė, vaizduojanti elnio ir žuvies mišinį, virš jos - auksinės saulės rutulys - tai atspindi regiono gamtos grožį. Praeities kovoms paminėti skirtas juodame fone herbo apačioje esantis stilizuotas liepsniškas kalavijas.

Ryškiai geltonas, gana įdomios formos Zarasų miesto savivaldybės pastatas

Miesto herbas virš įėjimo į savivaldybę

Aikštelė šalia savivaldybės su gražiai link perėjos vingiuojančiu taku

2006 m. rugpjūčio 13 d., minint Zarasų miesto 500-ąjį jubiliejų, šalia savivaldybės pastato buvo atidengta skulptoriaus Henriko Orakausko skulptūra „Elniažuvė“, simbolizuojanti miesto herbą.

Skulptūra „Elniažuvė“

Laiptai ir gamtos nestokojantis plotas savivaldybės pašonėje

Judame toliau palei aikštės kraštą...

Žuvys - neatsiejama ežerų krašto dalis

Miesto centre, kaip ir įprasta, įsikūręs pagrindinis pašto skyrius

Zarasai pilnai pritaikyti turistams, nors lentelės kartu galėtų būti ir anglų kalba

Iš aikštės krašto už namų fone matosi ežeras...

...o kertant Bajorų gatvę fone galima išvysti ir fontaną (prie jo dar prieisime); apšvietimo stulpus čia irgi puošia žuvys

Jau apžiūrėta miesto bažnyčia iš priekio, kartu su trip'o bendrakeleiviais

Reikia paminėti dar vieną istoriškai svarbų pastatą - name, esančiame D. Bukonto gatvės pradžioje - Sėlių aikštės kampe, prie Zarasų gatvės sovietų represinės žinybos NKVD nariai tardė ir kankino kovotojus už nepriklausomą Lietuvą.

Viena iš informacinių lentelių ant pastato fasado

Namas D. Bukonto g. 1

Gatvės miesto centre puikiai sutvarkytos

Biblioteka - krašto muziejus

Vienas naujausių statinių mieste šio straipsnio rašymo metu - 2015-ųjų spalio pabaigoje duris atvėręs modernus bibliotekos priestatas.

Kairėje - naujojo ir senojo pastato jungtis, tolumoje - Zaraso ežeras

Pavyko užsukti ir į bibliotekos vidų. Pro didelius vitrininius langus skaityklose atsiveria ežero panorama. Puikus vaizdas ir gera knyga - ar ne to kartais tereikia?

Pro langus matomas Zarasaičio ežero vaizdas

 Naujojo bibliotekos pastato interjeras

Tolumoje matosi ir mūsų jau aplankytas nedidelis paplūdimys su šuolio į vandenį tramplynu

Yra paikta galimybė išeiti ant nedidelės aikštelės, iš kurios taip pat atsiveria aplylinkių vaizdai

Naujosios pastato dalies fasadas

Senoji viešosios bibliotekos dalis, kartu su krašto muziejumi, taip pat buvo suremontuota

Apžvalgos ratas

Tiesiai priešais krašto muziejų - pagrindinis miesto traukos taškas. 2011 metais Zaraso ežero pakrantėje buvo pastatytas analogo neturintis apžvalginis ratas, leidžiantis pažvelgti į ežero kraštovaizdį iš 17 metrų aukščio. 

Statinys tapo žinomas ne tik tarp vietinių, bet ir visoje Lietuvoje - man pačiam jį nuotraukose pamatyti teko dar gerokai prieš „miniTrips“ projekto startą. Ir išties, vieta realybėje atrodo tikrai moderniai ir įspūdingai. Šio Zarasų simbolio architektas - Šarūnas Kiaunė.

Einame link apžvalgos rato

Dar viena Lietuvoje pastebėta bibliotekėlė (atviras knygų pasikeitimo punktas)

Modernumo, mano nuomone, labai suteikia ir puikiai pasirinkta medinės dangos tekstūra

Namai ežero krantinėje, atsiveriantys nuo apžvalgos aikštelės

Įspūdinga Zaraso ežero didybė

Lieptelis apačioje

Žvilgsnis žemyn į pakrantėje nutiestą taką, netrukus tęsime kelionę juo

Mūsų lankymosi metu ant apžvalgos rato vyko vestuvinė fotosesija; spėjame, šioje vietoje tai dažnas reiškinys

Puikiai pasirinktas laiptų išraizgymas žiūrint iš tinkamo kampo tarsi pratęsia viršutinę apžvalgos rato struktūrą

Tas pats lieptelis, dabar jau nusileidus į apačią

Įspūdingasis Zarasų apžvalgos ratas iš toliau

Zaraso ežero pakrantė

Mieste 2011-aisiais buvo ne tik atidengtas apžvalgos ratas, bet kartu ir atidaryta atnaujinta ežero pakrantė. 1,4 km atstumą siekiantis takas - vienas iš modernesnių matytų ežero pakrančių sutvarkymo pavyzdžių. Ir nors Masčio ežero pakrantė Telšiuose paliko didesnį įspūdį, šia Zaraso ežero pakrante taip pat mielai prasieičiau ir dar kartą. 

Ir ne veltui priminiau kelionę Žemaitijoje - šie du miestai turi šiokių tokių panašumų. Abu susitvarkę pagrindinio ežero krantinę, abu turi po vieną ryškų objektą joje (Zarasai - apžvalgos ratą, Telšiai - įspūdingą estradą), abu miestai krantinėje kuria skulptūrų parką, o vėliau pamatysite, kad ir gyvenviečių panoramos nuo tolesnių ežero krantų turi šiek tiek panašumų.

Pradžioje, kur yra aiškus tako ir ežero vandens aukščio skirtumas bei statesni kraštai, takas aptvertas

Palei visą krantinę įrengtas ir apšvietimas

Viena iš čia stovinčių skulptūrų

Gyvenamasis namas netoli tako

Zaraso ežero krantinė - puiki vieta tiek pasivaikščioti, tiek pasigrožėti gamta

Zarasas - 3,234 km² plotą siekiantis ledyninės kilmės pagrindinis miesto ežeras. Jo gylis - 36,6 m, krantai gana aukšti, kranto linija labai vingiuota. Ežere yra 4 salos - Italijos, Putinų, Liepų ir Didžioji, o pietryčiuose Zarasas susijungia su mūsų jau lankytu Zarasaičio ežeru. 

Kai krantinė yra gera vieta pasivaikščioti, ežeras - pasiplaukioti

Sutvarkytoje ežero krantinėje taip pat įrengtos ir prieplaukos

Šiltuoju metų sezonu zarasiškiai bei miesto svečiai gali pasigrožeti ir čia esančiu fontanu, iššaunančiu vandens srovę į 30 metrų aukštį.

Zaraso ežero pagrindinis fontanas

Žaisminga vaikų žaidimų aikštelė su neįprastu namu fone

Vaizdai, džiuginantys akį

Pakeliui - ir street-art tipo piešiniais išgražinta siena

Ties ežero krantinės posūkiu įrengta daug pontoninių prieplaukų

Puiki vieta atsikvėpti ir atitrūkti nuo gyvenimo rutinos

Paėjus toliau krantine kelias pasidaro dar įdomesnis - persikelia į vandenį. O ant šio pontoninio medinio tako galima ne tik pasivaikščioti, bet ir prisėsti pailsėti - tam įrengta pora suolų.

Pontoninis takas

Toliau kelias vėl grįš į ežero krantą

Tarp vandens augalų pavyko užfiksuoti ir jauniklių būrį

Dar vienas žvilgsnis į Zaraso ežerą

Tarsi specialiai sudėliota kompozicija

Žvilgsnis į tolį...

Didžioji sala

Zarasai nebūtų Zarasai be pagrindinės miesto renginių ir poilsio vietos - Didžiosios salos Zaraso ežere. Ne veltui ji taip vadinama - salos plotas siekia 44 ha, ir tai yra antra pagal dydį sala Lietuvoje. 

Iki XVII a. čia stovėjo vienuolynas, buvo didelė mūrinė bažnyčia, veikė mokykla. Pirmojo pasaulinio karo metais kiek kairiau nuo dabartinio įvažiavimo vokiečiai nutiesė medinį tiltą, kuriuo į salą patekdavo kariai, vėliau juo naudojosi ir gyventojai. Tiltą išardžius sala vėl tapo pasiekiama tik valtimis iki pat 1958-ųjų, kai be jokio projekto buvo supiltas pylimas ir nutiestas kelias į salą. Siekiant grąžinti galimybę čia praplaukti valtims, pylimas vėliau buvo nuardytas ir vietoje jo pastatytas naujas tiltas.

Salą pasiekti lengva einant taku palei krantinę iki jo pabaigos

Priekyje - salos dalis

Tiltas, ties kuriuo užsibaigia krantinės takas, už jo - Didžioji sala

Naujas asfaltas ir nauji takai - neseniai vykdytos rekonstrukcijos rezultatas

Žvilgsnis tarp medžių

Netrukus prieisime prie šių naujų statinių saloje

Skulptūra vandenyje

Beeinant - dar vienas pontoninis tiltelis-prieplauka, esantis šalia paplūdimio

Žvejyba - mėgstamas vietinių užsiėmimas, ir tikriausiai nereikia aiškinti kodėl

Miesto centro panorama su aukštai iškilusiais bažnyčios bokštais

Laimingai nusistvėręs žvejybos laimikį

Paplūdimys

Didžiosios salos paplūdimys - mėgstama vietinių poilsio vieta. Teritoriją prieš keletą metų buvo nuspręsta stipriai atnaujinti - čia pradėtas kurti vandens sporto centras su visa reikalinga infrastruktūra, taip suteikiant senajam zarasiškių mėgstamam paplūdimiui visiškai naują veidą. 

Tiltelis, ant kurio ką tik buvome

Naujas poilsio ir vandens sporto centras

Nauji takai, aikštelės, apšvietimas, veja - pilnai sutvarkyta aplinka ir infrastruktūra

2015-aisiais buvo pristatytas, o 2016 m. veiklą pilnai pradėjo didžiausias Baltijos šalyse vandenlenčių parkas iš 6 lynų stulpų, sujungtų ratu. Jį projektavo Vokietijos įmonė „Sesitec“, kuri yra didžiausia tokio tipo lynų pramogų parkų gamintoja pasaulyje.

Prieiname prie Zarasų vandenlenčių parko

Ties ežero krantu pasirūpinta puikia sportininkų ir mėgėjų vandenlentininkų pasirodymų stebėjimo vieta žiūrovams

Bendras pagrindinės vandenlenčių parko dalies vaizdas

Ir mūsų lankymosi dieną čia buvo daug bandančių savo gabumus vandenyje

Tikrai gražu ir modernu - taip galima apibūdinti naujuosius Zarasų projektus saloje

Žiūrint ilgesnį laiką vis tiek sunku suprasti, kaip šie mechanizmai veikia

Pasigrožėti galima ne tik vandenlentininkais, bet ir miesto panorama

Renginių erdvės

Žinoma, Didžioji sala išgarsėjo dar gerokai prieš naujo sporto centro įrengimą. Čia jau seniai vyksta muzikos festivaliai, automobilių raliai ir kiti renginiai - tam yra užtektinai didelė tam pritaikyta teritorija.

Muzikos festivalių metu čia statoma pagrindinė scena

Žiūrovams skirti suolai priešais

Ežeras tarp miško

Mažesnė erdvė antrai scenai - giliau miške

Nuo salos krašto atsiverianti Zarasų miesto panorama

Takais, takeliais...

Daugiašakis medis

Kol čia nevyksta renginiai, tai labai graži vieta pasivaikščioti gamtoje

Atnaujintoje salos teritorijoje pasirūpinta ne tik mėgstančiais vandens sportą

Nedidelis vandens sporto centro statinys iš kitos pusės taip pat atrodo puikiai

Gamta supa visur

Po pasivaikščiojimo Zarasuose dar laukė kelionė atgal į Vilnių, o prieš ją norėjome pamatyti netoliese esantį visoje Lietuvoje žymų gamtos paminklą, todėl pasukome atgal. 

Prieš išvykdami iš Zarasų dar spėjome apžiūrėti šiaurinėje miesto dalyje stovinčią Šaltupės koplytėlę. Ji buvo pastatyta 1824 m. Antano Zarenbergo. Koplytėlė buvo plytinė, tinkuota ir nudažyta balta spalva. 1960-aisiais buvo leista baigti statyti akmeninę tvorą aplink, bet po vos penkerių metų Zarasų miesto darbo žmonių deputatų taryba nusprendė nugriauti statinį dėl gatvės rekonstrukcijos. 1965-ųjų gruodžio 29-osios naktį koplytėlė buvo išsprogdinta.

Dabar Šaltupės g. stovintis statinys - jau po nepriklausomybės atkūrimo, 1992 m. atstatyta senoji koplytėlė.

Šaltupės koplytėlė

Šaltupės gatvė

Ne visus objektus pavyko apžiūrėti, tačiau dar kelis vertėtų paminėti.

Miesto kapinėse, esančiose šalia Kauno gatvės (Zarasų pietuose) stovi 1885 m. pastatyta medinė stačiatikių cerkvė, o kapinių dalyje ties Turmanto gatve - 1924-aisiais iš akmenų sumūrytas 5 metrų aukščio obeliskas, skirtas 1919-1920 m. vykusiose nepriklausomybės kovose žuvusiųjų už Lietuvos laisvę karių savanorių atminimui.

Dar vienas miesto paminklas stovi ties Vytauto gatve. Tai - 1845 m. pastatytas Sankt Peterburgo-Varšuvos plento nutiesimui paminėti skirtas maždaug 11 metrų aukščio obeliskas. Anksčiau ant jo buvo iškabintas Rusijos imperijos herbas, o atgavus laisvę jis nuimtas. Nepriklausomybės laikotarpio pradžioje obeliskas pradėtas vadinti tiesiog Nepriklausomybės paminklu.



Toje pačioje gatvėje, tik nutolęs šiek tiek labiau į šiaurės rytus, stovi dar vienas religinis statinys - sentikių cerkvė. Šis pastatas gana naujas - pastatytas 1992 m., tačiau pirmoji šios religinės grupės religinių apeigų vieta aplylinkėse buvo išdygusi dar 1735 m. (Baraukos k.).



Verta paminėti, jog ir Zarasuose yra išlikusios senosios žydų kapinės. Jos yra Zaraso ežero šiauriniame pusiasalyje, ties Šaltupės skersgatviu. Kapinėse nemažai antkapinių paminklų.

Vandens malūnas

Prieš vykdami į Stelmužę sustojome ties dar vienu objektu - Šlyninkos vandens malūnu. Tai - technikos paveldo statinys, veikiantis jau daugiau kaip 300 metų. Viduje yra tebegaminami tautinio paveldo statusą turintys miltai, kruopos, sėlenos. Produktų čia taip pat galima įsigyti, o šalia esančiuose amatų namuose - paragauti.

Šlyninkos malūną lengva rasti pagal informacinę lentelę

Einame į kiemą

Pagrindinis vandens malūno pastatas

Priėjus prie upės

Iš anksto susitarus čia vykdomi ir edukaciniai užsiėmimai

Galima prieiti ir iš arti pasigrožėti vandens malūno įrengimais

Apie pastato statusą informuoja lentelė

Miltų maišai malūno viduje

Kas kam čia naudojama iš pirmo žvilgsnio sunku pasakyti

Lietuvos tautinio paveldo - informaciniai lipdukai, klijuojami ant parduodamų miltų

Laiptais išeiname iš teritorijos

Po malūno, oficialiai esančio jau Šlyninkos kaime šalia Zarasų, apžiūros, nuo miesto nutolome dar labiau, kad pasiektume vietą, kurią bent jau girdėjęs yra kiekvienas lietuvis.

Miesto užrašas prie įvažiavimo

Stelmužės dvarvietė

Paskutinė kelionės metu aplankyta lokacija - nuo XVI a. žinoma Stelmužės dvarvietė. Manoma, jog čia seniau yra stovėjusi pilis, vėliau ją pakeitė dvaras, tačiau ir jis nėra išlikęs.

Žymiausias objektas teritorijoje - daugiau nei 1500 metų senumo Stelmužės ąžuolas. Tai - Lietuvos gamtos paminklas, seniausias ir storiausias Lietuvoje paprastasis ąžuolas, vienas iš seniausių ąžuolų visoje Europoje. Medžio skersmuo siekia 3,5 metro, apimtis prie žemės - apie 13 metrų, aukštis - 23 metrai.

Anksčiau būdavo įmanoma prieiti prie pat ąžuolo ir pabandyti jį apjuosti, tačiau dabar teritorija aplink naujai sutvarkyta, nepaliekant priėjimo prie pat medžio. Taip padaryta dėl sunkios Stelmužės ąžuolo būklės, siekiant išsaugoti šį gamtos paminklą.

Didysis Stelmužės ąžuolas

Vaizdas iš kitoje pusėje įrengtos apžvalgos aikštelės

Šalia gamtos - ir architektūros paminklas. Kiek aukščiau ant kalno stovi medinė Stelmužės bažnyčia, pastatyta dar 1650-asiais. Tiesa, 1713 m. dvaro savininko lėšomis ji buvo kiek perstatyta. Tarp saugomų vertybių yra ne tik pati bažnyčia, bet ir XVIII a. varpinė, stovinti greta.

Bažnyčios pastatas svarbus ir tuo, jog jis statytas tik pjūklų ir kirvių pagalba, beveik nenaudojant metalinių vinių sutvirtinimui.

Stelmužės bažnyčia ir varpinė

Buvęs mauzoliejus

Caro dvariškių Valujevų antkapinis paminklas

Bažnyčios pastatai iš kitos pusės

Akmens mūro šulinys

Stelmužės bažnyčia, akivaizdu, neseniai susilaukė atnaujinimo

Šalia bažnyčios taip pat yra yra keletas Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapų.

Vienas iš Vokiečių karių kapų

Stelmužės ąžuolas iš dar vienos perspektyvos

Galiausiai, paskutinis pamatytas statinys - vadinamasis „Vergų bokštas“. Manoma, jog jis anksčiau naudotas baudžiauninkams kalinti arba produktams šaldyti. 

Bokštas pastatytas XVIII a., sienos - 75 cm storio. Šiuo metu statinys nėra naudojamas.

„Vergų bokštas“

Ties čia ir baigėsi mūsų kelionė Zarasuose. Trumpam sugrįžę į miestą apie 20 val. pajudėjome atgal link Vilniaus.

Apibendrinant...

Zarasai ne veltui dažnai minimi kaip viena iš lankytinų Lietuvos teritorijų. Miestas puikiai susitvarkęs, atsinaujinęs, turi lankytinų vietų ir gali pasigirti nuostabia gamta. Didžiausių ovacijų nusipelnę objektai - apžvalgos ratas, sutvarkyta ežero krantinė bei naujoji sporto bazė Didžiojoje saloje - patogiai pasiekiami einant nuo vienos vietovės prie kitos.

Turėdami galimybę apsilankyti šiaurinėje Lietuvos dalyje Zarasų jokiu būdu nepraleiskite - šis miestas tikrai turi ką parodyti.


Apie Zarasus domėtąsi iš:

0 komentarai(-ų):

Rašyti komentarą