Liepos viduryje vykdėme antrąją mėnesio kelionę. Besižvalgant į kitas gyvenvietes kilo mintis patyrinėti ką nors labiau ten, kur jau esame buvę. Žinoma, patogiausiai iš Vilniaus pasiekiama gyvenvietė - Kaunas, tačiau tiesiog apvaikščioti kitą miesto dalį šįkart nenorėjome. Peržiūrėję galimus maršrutus nusprendėme, jog nuvykę į Kauną iškart keliausime už jo ribų į labai žinomą kaimą Kauno rajone - Raudondvarį.
Raudondvaris - daugeliui girdėta vietovė, ypač dėl joje esančio dvaro. Pati gyvenvietė - viena seniausių Kauno rajone. Čia XIV a. vykdavo kovos su kryžiuočiais, netoliese buvusioje saloje stovėjo Vyrgalės pilis. 1615-aisiais Raudondvaris paminėtas kaip didikų rezidencija, buvo pastatyti dvaro rūmai. 1966-aisiais prie teritorijos prijungtas Šiaudinės kaimas. Sovietmečiu Raudondvaryje veikė tekstilės įmonės.
Dabar Raudondvaris - gyvenvietė su daugiau nei 4 tūkstančiais gyventojų.
Trumpai apie kelionę
Nuotolis nuo Vilniaus: ~ 119 km (104 km geležinkeliu ir 15 km viešuoju transportu/pėsčiomis).
Keliavimo būdas: traukiniu, viešuoju transportu ir pėsčiomis
Kelionės kaina: 4,44 € į abi puses (traukinio bilietai su 50% nuolaida + 5% lojalumo kortelės nuolaida, pilna kaina - 9,84 €).
Kelionės trukmė traukiniu: ~ 2 val. 49 min. (į abi puses).
Pėsčiomis įveikta: ~ 4 km.
Skveras tarp daugiabučių
Į Kauną vykome traukiniu, vėliau, nuo stoties nuėję iki pilies, sėdome į 48 numerio autobusą, kuriuo pasiekėme Raudondvario kaimą. Jame atsidūrėme apie 14:38. Išlipome Saulėtekio g. stotelėje, šalia daugiabučių, prie kurių yra visai gražiai sutvarkyta poilsio aikštelė su gėlynais, suolais, vaikų žaidimų aikštele.
 |
| Poilsio zona šalia daugiabučių |
 |
| Akmenys palei takus prie daugiabučių |
Perėjus gatvę, kitoje jos pusėje - pacientų laukiantis ambulatorijos pastatas.
 |
| Raudondvario ambulatorija |
 |
| Gatvės gale apsisukęs nuvažiavo autobusas, kuriuo atvykome |
Dvaro rūmai - pilis
Pasiekę gatvės pabaigą priėjome ir pagrindinį kelionės tikslą - Raudondvario rūmų statinius. Ant gražaus senovinio įėjimo į parką kabanti lentelė skelbia, jog pražengti vartus vestuvininkams atsieitų beveik 15 eurų, tačiau paprastiems mirtingiesiems įėjimas į parką nieko nekainuoja.
 |
| Parko vartai |
 |
| Užėjus į vidų iškart pasitinka naujai nutiesti takai |
 |
| Informacinė lenta su dvaro rūmų pastatų planu ir informacija |
Dvaro istorija, manoma, siekia dar XVI a., kai buvo pradėti statyti rūmai, kai kurių dar ir iki šiol vadinami pilimi. XVII a. vid. rūmus įsigijo J. Radvila, po dešimtmečio - Vorlovskiai, vėliau, XVIII a. - Zabielos. Galiausiai, 1819-aisiais Raudondvario rūmus įsigijo Tiškevičių giminės atstovai. Jie suremontavo stovėjusius pastatus, pastatė naujų. 1831-aisiais kilus gaisrui mediniai dvaro ansamblio pastatai sudegė, todėl vietoj jų buvo pastatyti nauji, mūriniai statiniai. Po 1855-ųjų rekonstrukcijos rūmai įgijo neogotikos bruožų, garsėjo kaip meno ir kultūros centras.
Tiškevičiai rūmus valdė iki 1915-ųjų, vėliau juose veikė vokiečių Oberosto valdybos būstinė, buvo įkurti vaikų namai. Deja, 1944-aisiai besitraukdami vokiečiai sudegino ir rūmus, ir oranžeriją. 1959–1973 m. dvaro statiniai atstatyti. Kauno rajono savivaldybei perimus statinius pastaraisiais metais jie buvo renovuoti, sutvarkytas ir teritorijoje esantis parkas.
Rūmų pastate šiuo metu veikia kompozitoriaus J. Naujalio memorialinis muziejus.
 |
| Dvaro rūmų pastatas |
 |
| Gėlių vazonai palei kelią link vartų |
 |
| Pamačius bokštą tikrai kyla noras dvarą vadinti pilimi |
 |
| Bendras šoninio fasado vaizdas |
 |
| Kitokia viršutinė pastato dalis |
Oficinos ir ledainė
Einant link dvaro tenka praeiti pro šiaurinės ir pietinės oficinų pastatus. Deja, jie šiuo metu paversti gyvenamaisiais pastatais, o kadangi priklauso privatiems asmenims, tvarkant teritoriją ir kitus pastatus šie nebuvo judinti. Jų būklė nėra tragiška, tačiau tikrai galėtų būti geresnė - nuo sienų besilupantys dažai ir surūdiję stogai tikrai nepuošia parko.
 |
| Pietinė oficina, kurią iš abiejų pusių supa keliai link rūmų |
 |
| Kiek toliau - šiaurinė oficina |
Visiškai kitokios būklės yra atrestauruotas ledainės pastatas - jame veikia Raudondvario turizmo informacijos centras.
 |
| Raudonasis ledainės pastatas |
 |
| Šiaurinė oficina iš kitos pusės |
Dvaro rūmų parkas
Jau buvo minėta, jog dvaro pastatai stovi atnaujintame dvaro parke, atliekančiame rekreacinę funkciją. Čia yra skulptūrų, meninių instaliacijų, suolų pasisėdėti ir žaidimų mažiesiems - atrodo, jog tai tikrai nebloga vieta norint ramiai, atokiau nuo šurmulio praleisti vakarą.
 |
| Skulptūra Raudondvario parke |
 |
| Šalia kelių - suolai poilsiui |
 |
| Prie praėjimo link miško |
 |
| Šalia dvaro - labirintas |
 |
| Kur veda šios durys? |
 |
| Parke nepamiršti mažieji |
 |
| Kiekvienas regionas turi savo teritoriją |
Oranžerija
Dar vienas statinys parke - oranžerija. Ji šiuo metu paversta tikrai gana įspūdingai atrodančiu restoranu, kuriame vyksta vestuvės ir kitos šventės. Parko dalyje priešais suformuotos dekoratyvinės gyvatvorės, gėlynai, abejose pastato pusėse sustatyti lauko staliukai.
 |
| Oranžerijos priekinis fasadas |
 |
| Restorano vaizdas iš galo |
 |
| Viename kadre - rūmai, abi oficinos bei oranžerija |
 |
| Iki gėlyno priešais oranžeriją veda keliukas |
 |
| Kelią apšviečia pinti šviestuvai |
 |
| Limuzinas prie įėjimo |
 |
| Oranžerija ir šiaurinė oficina |
Arklidės
Dar vienas, šalia vartų esantis, todėl kai kurių pirmiausiai apžiūrimas pastatas parke - XIX a. viduryje statytos arklidės.
 |
| Dvaro arklidės ir ratinė |
 |
| Pastato paskirtį lengva suprasti |
 |
| Fasado dalis |
 |
| Daugybė vartų |
Instituto gatve...
Apvaikščioję dvaro teritoriją nusprendėme ją palikti - dar turėjome kitų objektų Raudondvaryje, kuriuos turėjome apžiūrėti.
 |
| Dar vienas žvilgsnis į dvaro pastatus |
 |
| Beišeinant... |
 |
| Parko tvoros fragmentas |
 |
| Lygiagrečiai su tvora - medžių linija |
Išėjus iš parko teritorijos vis dar esame šalia dvaro pastatų - priešais prasidedančioje Instituto gatvėje stovi šiauriniai ir pietiniai svirnai. Kitoje pusėje esantis nedidelis tvenkinys taip pat anksčiau priklausė dvarui.
 |
| Svirnų pastatai |
 |
| Tvenkinys |
Toliau prie svirnų esančiame pastate veikia 1956-aisiais įkurtas Aleksandro Stulginskio universiteto žemės ūkio inžinerijos institutas.
 |
| Inžinerijos institutas |
 |
| Instituto gatvė |
 |
| Vijokliais apaugęs pastatas |
 |
| Gatvėje - ir vietinio kultūros centro pastatas |
Paminklas Vyčio Kryžiaus kavalieriams
Kai kurios lankomos gyvenvietės, pavyzdžiui, Pabradė ar Kėdainiai, sugebėjo nustebinti objektais, kurių per pradinę paiešką nepavyko atrasti, o juos pamatėme tik atvykę į vietą. Raudondvaris - ne išimtis. Praėję pro „Express Market“ ir kirtę sankryžą pamatėme knygą vaizduojantį paminklą.
 |
| Nuorodų lentelė |
 |
| Vietinė „Express Market“ parduotuvė |
 |
| Keliaujant toliau.... |
2015-ųjų balandžio mėnesį netoli Naujelio ir M. Valančiaus g. sankryžos buvo pastatytas netradicinės formos paminklas - pusiau atversta istorijos knyga, turinti suoliuko funkciją. Ji skirta pagerbti savanorius, iš Raudondvario kilusius ar jame gyvenusius Vyčio Kryžiaus kavalierius.
 |
| Paminklas |
 |
| Puslapyje - Raudondvario Vyčio Kryžiaus kavalierių pavardės |
 |
| Paminklo autoriai įsiamžino lentelėje, pritaisytoje apatinėje knygos dalyje |
Raudondvario bažnyčia
Toliau einant M. Valančiaus gatve už namų išryškėja bažnyčios kontūrai. Pirmoji koplyčia Raudondvaryje pastatyta dar 1785-aisiais. XIX a. vid. čia išaugo mūrinė bažnyčia, stovėjusi iki 1915-ųjų. 1938-aisiais bažnyčia atstatyta. Ji - istoristinė, turi neobaroko ir neoklasicizmo bruožų.
 |
| M. Valančiaus gatvė |
 |
| Tarp namų įsiterpusi Raudondvario bažnyčia |
 |
| Viršutinė dalis |
Paminklas Juozui Naujeliui
Nuo bažnyčios jau matoma kapinių tvora, tačiau prieš tai apžiūrėjome šalia stovintį paminklą.
Juozas Naujalis - žymus kompozitorius, profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkas, vargonininkas, pedagogas bei choro dirigentas. J. Naujalis kilo iš Raudondvario, todėl jo garbei ne tik veikia jau minėtas muziejus dvaro rūmuose, bet skvere šalia bažnyčios pastatytas ir paminklas.
 |
| Matoma kapinių tvora |
 |
| Raudondvario bažnyčios šoninis fasadas |
 |
| Paminklas J. Naujaliui |
 |
| Skveras šalia tikrai gražiai sutvarkytas |
 |
| Paminklo autoriai ir rėmėjai |
Kapinės
Jei turime galimybę apžiūrėti senąsias kapines gyvenvietėje, tokios progos niekuomet nepraleidžiame. Raudondvario kapinės tikrai nustebino jau nuo pat įspūdį sukeliančių įėjimo vartų.
 |
| Atsigręžus atgal... |
 |
| Kapinių vartai |
 |
| Įėjus į teritoriją... |
 |
| Kapai |
Kapinėse stovi mauzoliejus. Tiesa, jis ne tik pradarytas, bet, deja, ir sujauktas. Kol nenufotografavome vidaus pro praverto įėjimo tarpą, tol nematėme tikrojo vaizdo, kuris tikrai prastas. Ant laiptų ir apačioje primėtyta šiukšlių, nuolaužų, medienos liekanų. Tvarkos čia išlaikyti nepadėjo ir šone pritaisytas užrašas, prašantis gerbti aplinką.
 |
| Prašymas nejaukti vidaus |
 |
| Per nuolaužas net nesimato laiptų |
 |
| Mauzoliejaus dalis kapinėse |
 |
| Kapinių takai |
 |
| Išėjimas kitoje pusėje |
Nevėžio gatvė
Užlipę atgal į viršų tęsėme kelionę Nevėžio gatve. Ši yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Tai - senasis Raudondvario kelias, akmenimis grįstas dar XIX a. pab. – XX a. pr.
 |
| Akmeninė Nevėžio gatvė |
 |
| Skirtingai nei kitur, čia akmeninė gatvė išlikusi ilga, o ne tik nedidelė jos atkarpa |
 |
| Namai, matomi pasiekus gatvė pabaigą |
 |
| Apie saugomo paveldo objekto statusą praneša ant akmens pritvirtinta lentelė |
Nevėžio gatve galima patekti iki senojo Raudondvario tilto. Šis buvo pastatytas 1931-aisiais, bet po dešimtmečio, prasidėjus II-ajam pasauliniam karui, buvo susprogdintas. Iki mūsų dienų abejose upės pusėse yra išlikusios betoninės konstrukcijos, taip pat saugomos kaip kultūros vertybės.
Deja, priėję gatvės pabaigą pamatėme prie išlikusių konstrukcijų vaikštinėjantį vietinį jaunimą. Ši vieta, esanti toliau nuo namų, gali būti, yra tapusi atokesne susibūrimo vieta, todėl dėl šios priežasties, o kartu ir laiko stygiaus, iki likusių konstrukcijų nebenuėjome.
 |
| Gatvės gale kelias iki buvusio tilto konstrukcijų uždarytas |
 |
| Matomos likusios konstrukcijos |
Kelionės pabaiga
Greitai perėję Nevėžio gatvę pasiekėme stotelę, o iš jos to pačio 48 numerio autobusu grįžome atgal į Kauną.
Raudondvaris, kaip nedidelė gyvenvietė, labiausiai sužavėjo pagrindiniu, visų žinomu objektu - dvaru, kurio teritorija sutvarkyta tikrai gražiai. Smagu, kad net ir turint nedidelę teritoriją, sugebėta sutvarkyti kai kurias gyvenvietes vietas. Tiesa, Raudondvariui dar yra kur stengtis - namai kai kur ne itin geros būklės.
Tačiau labai peikti negalime - įspūdį gyvenvietė paliko, ir tikrai labiau teigiamą, nei neigiamą.
Apie Raudondvarį domėtąsi iš:
0 komentarai(-ų):
Rašyti komentarą