2014 m. liepos 21 d., pirmadienis

Trakai

Išaušo diena, skirta dar vienam „miniTrips“ dienoraščio įrašui - antrajam žygiui už Vilniaus ribų. Buvo du pasirinkimai, tačiau nusprendėme, jog būtent trip'as į Trakus turėtų būti antroji aprašyta kelionė. Kodėl? Priežastis paprasta. Dažnas, paklaustas, kuo garsūs Trakai, iškart paminėtų pilį. Tačiau šis miestas - ne tik pilis, čia tikrai galima pamatyti daugiau. Šiame įraše pabandysime pažvelgti į Trakus kitu kampu, su mažiau „popso“. Taigi jei šią vasarą dar ketinsite nuvykti į Trakus, galėsite susiplanuoti kiek kitokį maršrutą.

Dabartinį miestą iš tiesų vertėtų vadinti Naujaisiais Trakais. Nors šioje vietoje gyvenvietės egzistavo dar I tūkstantmetyje prieš mūsų erą, tačiau „Trakų“ pavadinimas priklausė nuo 1337 metų rašytiniuose šaltiniuose minimiems dabar vadinamiems Seniesiems Trakams. Naujieji Trakai svarbiu LDK centru tapo kiek vėliau, maždaug 1375-aisiais kunigaikščiui Kęstučiui įsikūrus Trakų pusiasalio pilyje, kuri statyti buvo pradėta XIV a. antrajame ketvirtyje ar viduryje. Antroji, dabar garsi Trakų salos pilis buvo baigta statyti 1409 metais, tais pačiais metais Trakams suteiktos Magdeburgo teisės.

Trakai smarkiai susiję su karaimų bendruomene. Tiurkų grupei priskiriamos tautos žmones į Lietuvą atvežė Vytautas Didysis. Jiems suteiktos privilegijos, leista turėti savivaldą. Karaimai buvo apgyvendinti šiaurinėje Trakų dalyje. Per pirmąjį pasaulinį karą daug šios tautos žmonių evakavosi, bet vėliau grįžto atgal. Sovietų Sąjungai uždarius Vilniaus ir Panevėžio karaimų maldos namus, Trakų kenesa kuriam laikui buvo tapusi vienintele visoje Europoje karaimų šventove. Karaimams turėtume dėkoti už daugelio mėgstamą ir Lietuvoje stipriai išpopuliarėjusį patiekalą - kibinus, kurių Trakuose tikrai netrūksta.

Dabar Trakai - miestas su beveik 5 tūkstančiais gyventojų. Tai daugelio mėgstama vieta pailsėti, pasivaikščioti, pasiplaukioti valtele ar kitaip praleisti laisvą dieną savaitėje.



TRUMPAI APIE KELIONĘ

Nuotolis nuo Vilniaus: ~ 28 km.
Keliavimo būdas: traukiniu ir pėsčiomis.
Kelionės kaina: 5,80 lt / 1,68 € į abi puses (traukinio bilietai su 50% nuolaida, pilna kaina - 11,60 lt / 3,36 € į abi puses).
Kelionės trukmė traukiniu: ~ 36 min.
Pėsčiomis įveikta: ~ 10 km.

Kelionės pradžia

Į Trakus keliauti nusprendėme liepos 1-ąją. Na, tiksliau, netyčia šovė tokia mintis, todėl net nepasitikslinome, koks tiksliai oras lauks kelionėje. O pirmuosius lietaus lašus pamatėme dar bevažiuodami traukiniu...

Kelionė į Trakus - pigi. Ir 2, ir 3 klasės traukiniais pilna bilieto kaina - 5,80 lt / 1,68 €. Studentiškos nuolaidos dėka bilietas į vieną pusę atsiėjo po 2,90 lt / 0,84 €.

Jau iš naujųjų „Lietuvos geležinkelių“ bilietų su QR kodais

Tarp stočių

Į Trakus atvykome 13:06. Miestas iškart mus pasveikino stipriu lietumi, tačiau nusprendėme nelaukti, kol audra nusiramins ir pradėti keliauti suplanuotu maršrutu. Deja, supratau, jog mano senasis skėtis tokio oro ilgai nelaikys, todėl reikėjo kiek paskubėti link artimiausios parduotuvės.

Iš stoties iškart nusileidome žemyn link Vilniaus Mažosios gatvės. Čia atsiveria daugeliui jau puikiai pažįstamas Lukos ežero vaizdas. Deja, per tokį orą ežeras neatrodo taip puikiai, kaip saulėje.

Lukos ežero vaizdas

Ežeras kitu kampu

Šalia pakrantės, gatvės kitoje pusėje išsidėstę ir gyvenamieji namai. Galime tik baltai pavydėti čia gyvenantiems ir matantiems tokį vaizdą pro langus žmonėms.

Gyvenamieji namai Vilniaus Mažojoje gatvėje

Nestabdydami žengėme toliau iki Trakų turgavietės. Tokiu oru ji buvo labai tuščia, nors per ankstesnes kelionės buvo tekę matyti ir gana didelį kiekį žmonių. Šalia turgaus veikia ir Trakų autobusų stotis - dar vienas iš būtų atvykti į gyvenvietę.

Trakų turgavietė

Autobusų stoties stogas keleivių laukimo zonoje

Lietus, panašu, tik stiprėjo, todėl pasukome kita kryptimi, nei iš pradžių norėjome. Pasirinkome maršrutą viena iš pagrindinių gatvių.

Toliau - Vytauto gatve

Vytauto gatvė - daugeliui žinomas maršrutas. Būtent ji toliau tampa Karaimų gatve, kuria įmanoma pasiekti ir Trakų pilį.

Ne kartą yra tekę kalbėti su kitais apie Trakus, ir du dalykai, kurių, pasak daugumos žmonių, Trakuose vis dar trūksta, yra prekybos centrai bei viešieji tualetai. Būtent Vytauto gatvėje, viena netoli nuo kitos, yra dvi pagrindinės Trakų parduotuvės - „Maxima“ bei „Iki“. Taigi, norint nuo tilto link pilies pasiekti artimiausią prekybos centrą tenka įveikti apie pusantro kilometro. Mums tai nėra didelis atstumas, tačiau į Trakus atvyksta daugybė skirtingų žmonių, todėl tai ne visiems yra trumpas kelias.

Trakų „Maxima“ gyvenamojo namo pirmajame aukšte

Vos už poros namų - „Iki“, didesnė nei konkurentų parduotuvė

Kitoje gatvės pusėje - Totoriškių ežero vaizdas

Pakeliui - Trakų informacijos centras

Trakų rajono policijos komisariato pastatas

Eidami Vytauto gatve priėjome šiuo metu iš išorės remontuojamą cerkvę. Ji pastatyta 1863 m., praėjus maždaug dvidešimtmečiui po stačiatikių bendruomenės įsikūrimo Trakuose. Pirmojo pasaulinio karo metu, kai Trakai buvo nuniokoti, pusė pastato buvo sugriauta, o 1938-aisiais pastatas buvo sutvarkytas ir religinės apeigos vėl persikėlė į cerkvę.

Remontuojama cerkvė Trakuose

Įėjimas į cerkvę

Vienas iš namų šalia

Vytauto gatvė lietuje - dar gražesnė

Graži vieta pailsėti. Bet ne tokiu oru...

Trakų „Lietuvos pašto“ skyrius

Pasiekę Vytauto ir Birutės gatvių sankirtą, pasukome link Trakų gatvės.

Kelias link Trakų gatvės

Totoriškių ežero pakrante

Trakų gatvė nutiesta visai šalia Totoriškių ežero kranto. Ši gatvė - daug ramesnė, nes truputį nuklysta nuo tiesaus kelio link Trakų salos pilies. Tiesa, šiuo metu ne ten ir ėjome, todėl Trakų gatvė buvo labai geras pasirinkimas.

Totoriškių ežero vaizdas

Gana įdomus namų eksterjero sprendimas

Viena iš naujųjų nedidelių prieplaukų Totoriškių ežero pakrantėje

Žingsniuodami pasiekėme ir Karaimų gatvę, tačiau link pačios pilies dabar nėjome, tik pažvelgėme į ją nuo kranto.

Pavėsinė bei pilis fone

Orui toliau blogėjant baigė išnykti ir visas noras pasivaikščioti po gyvenvietę, todėl tikėdamiesi, jog po valandos lietus bent truputį apsiramins, pasukome į kitą pusę - link kibininės.

Už tilto - pavalgyt!

Kaip jau minėjau įrašo pradžioje, ir kaip jau visiems seniai yra žinoma, Trakai garsėja karaimų bendruomene, o karaimai į Lietuvą atgabeno labai skanų patiekalą - kibinus. Tiesa, tikrieji kibinai yra su aviena, tačiau Lietuvos verslininkai šį patiekalą kiek supopsino ir padarė daugybės skirtingų rūšių.

Jau nebe pirmą kartą mėgstamiausia kibinų vieta Trakuose tampa „Senoji Kibininė“, esanti truputį paėjus už tilto virš Totoriškių ir Galvės ežerų sankirtos. Graži vieta, aptarnavimas džiugina, tik kainos kiek didesnės nei automobilinėse kibininėse Vilniuje (kibinų mikroautobusai šalia prekybos centrų priklauso tai pačiai įmonei).

„Senoji Kibininė“ Trakuose

Tiesa, už tilto tikrai galima rasti daugiau nei vietą pavalgyti. Kiek paėjus toliau pasiekėme ir Lietuvos policijos mokyklą, Trakų nacionalinį sporto ir sveikatingumo centrą.

Lietuvos policijos mokykla

Aptvertas namas pakeliui

Valčių nuomos iškaba...

... ir pats nuomos punktas

Lietus baigėsi, todėl buvo metas sugrįžti prie pirmųjų tikslų ir apvaikščioti suplanuotus objektus.

Link visų matytų vaizdų...

Tačiau kad ir kokiu tikslu kelionė į Trakus bebūtų, juk tiesiog neįmanoma aplenkti pagrindinės Trakų salos pilies. Kadangi ji kaip tik buvo pakeliui, nusprendėme ir šįkart užsukti arčiau. 

Trakų salos pilis

Galvės ežeras

Po Trakų salos pilies perėjimo tilteliu

Pilis iš šono

Ežero vaizdas

Prieplauka

Karaimų gatve

Apėję aplink pilį ir sugrįžę atgal pasukome Karaimų gatve. Ne veltui šiai gatvei suteiktas toks pavadinimas - joje stovi karaimų namai. Jie turi savitą architektūrą - siekiant taupyti vietą, namai stovi galu į gatvę, turi po 3 langus sienoje. Praeinant pro šalį karaimų namai tikrai lengvai atskiriami nuo įprastų būstų.

Karaimų gatvė ir joje išsidėstę karaimų namai

Karaimų namai - ant akmeninės platformos, gatvės pusėje siena truputį kabanti

Akmeniniais laiptais - įeiti į abu namus

Truputį toliau Karaimų gatvėje sutinkama jau įrašo pradžioje minėta karaimų maldų vieta - kenesa. Tai vieni iš dviejų Lietuvoje veikiančių karaimų maldos namų, antrieji stovi Vilniuje, Žvėryno mikrorajone. 

XVIII a. Kenesa - vienas iš architektūros paminklų

Trakų kenesa

Pakankamai netoli stovi ir Karaimų etnografinės parodos pastatas, kuriame galima susipažinti su karaimų kultūra bei istorija Lietuvoje.

Karaimų etnografinės parodos pastatas ir netyčia įsiamžinę turistai

Informacinė lenta apie karaimų tautą

Gatvės lentelė

Namai einant toliau

Karaimų gatvėje įsikūrę ir Trakų gaisrininkai. 

Šalia gaisrinės pastato

Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

Visai prie pat gaisrinės muzika pro langus sklinda iš Trakų meno mokyklos. Tiesa, šio pastato eksterjeras - apverktinos būklės ir tikrai reikalauja remonto.

Trakų meno mokykla

Kelionę Karaimų gatve baigėme ir pasukome į šiaurės vakarus - link kitos pilies.

Pusiasalio pilis

Pirmoji Naujųjų Trakų gyvenvietės pilis buvo pradėta statyti XIV a. antroje pusėje, bet nebuvo baigta - pilis buvo sudeginta. Vėliau, pilį atstačius, ji vėl nukentėjo per karus, ir daugiau nebebuvo atstatyta, tik po Antrojo pasaulinio karo vienas iš bokštų buvo restauruotas.

Vienas iš pirmosios Trakuose - pusiasalio pilies - bokštų

Bokšto griuvėsiai

Ežero vaizdas nuo pilies sienos

Pusiasalio pilies siena

Plaukiojantis tiltas? Jau nebe...

Pasivaikščioję šalia Pusiasalio pilies, pasukome link vietos, kurioje anksčiau buvo nutiestas ant tuščiavidurių talpų plūduriuojantis tiltas. Smagu būdavo pasivaikščioti šiuo svyruojančiu tiltu, tačiau buvo akivaizdu, jog jo gyvavimo laikas po truputį senka. Pontoninis tiltas buvo netolygus, sulūžinėjęs, kai kurios jo dalys, atrodo, galėjo lengvai paskęsti vos užlipus. Štai todėl buvo pastatytas naujasis, stabilus tiltas, nors buvo besipriešinančių šiam sprendimui, nes tilto aukštis nėra pakankamas praplaukti jachtoms, tik nedidelėms valtims. Bet kokiu atveju, tiltas visgi „užaugo“, ir šio trip'o metu juo žengėme pirmą kartą.

Naujasis tiltas

Lukos ežero vaizdas šalia naujojo tilto

Į kitą krantą...

Gyvenamieji namai kitoje ežero pusėje

Dar vienas iš namų

Netrukus patraukėme atgal tuo pačiu tiltu ir ėjome ežero pakrante toliau. Ir atradome, ko nesitikėjome rasti - senojo tilto likučiai yra atplukdyti į krantą. Deja, būdo užlipti kaip ir nėra, matyt dėl saugumo. Išlieka klausimas, kiek laiko pontoninio tilto gabalai vis dar plaukios šiame ežere.

Senojo pontoninio tilto likučiai

Pontoninio tilto dalis

Parkeliu - atgal

Daugiau istorijos

Apžiūrėję tilto likučius, grįžome į Vytauto ir Karaimų gatvių susikirtimą, kur stovi šv. Jono Nepomuko koplytstulpis. Šioje vietoje anksčiau yra buvusi turgaus aikštė, o šis koplytstulpis, manoma, buvo skelbimų stulpu.

Koplytstulpis

Visai netoliese, matomas ir praeitoje nuotraukoje, yra senasis pašto pastatas, pastatytas dominikonų vienuolių 1810 metais.

Senasis Trakų paštas, veikęs iki 1960 m.

Šalia pašto pastato pasukus Kęstučio gatve priėjome Trakų istorijos muziejų.

Trakų istorijos muziejaus pastatas

Kelias iki vartų

Dar vienas Pusiasalio pilies bokštas

Pasukome link Birutės gatvės, kuri eina šalia Sodų gatvėje esančios Trakų bažnyčios. Ji pastatyta 1409-aisiais, turi gotikos ir baroko architektūros bruožų. Ne kartą apgriauta per karus, porą kartų degusi (kartą - ir nuo žaibo iškrovos) bažnyčia išliko ir buvo restauruota. Šalia bažnyčios - akmenimis grįsta Reinės aikštė.

Trakų bažnyčia

Šalia bažnyčios pastato plytinti aikštė

Priešais - globos ir socialinių paslaugų centras

Kur turistų mažiau...

Į Trakus pažvelgėme kaip į kurortinę turizmui pritaikytą gyvenvietę, tačiau visgi tai kartu yra ir miestas su beveik 5 tūkstančiais gyventojų (remiantis paskutinio gyventojų surašymo duomenimis), todėl begrįždami atgal pasukome Birutės gatve siekdami pamatyti kitokį Trakų vaizdą.

Birutės gatve - toliau

Šuo bando pasigauti grobį

Trakų naujasis stadionas, atidarytas 2011-aisiais

Stadiono vaizdas kitu kampu

Netoliese - Trakų pradinė mokykla

Trakų vidurinė mokykla, kurioje vykdomos ugdymo programos rusų bei lenkų kalbomis

Judame toliau...

Daugiabučių išorinė išvaizda, kaip ir daugelyje miestų, jau reikalauja renovacijos

Dar vienas iš Trakų daugiabučių

Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija, įkurta 1974-aisiais

Pasiekus kelių susikirtimą pagaliau pasirodė saulė!

Atgal į stotį

Tradiciškai, orai pagerėjo būtent tada, kai kelionė jau ėjo į pabaigą. Na, bet šiuo atveju nieko pakeisti nebegalėjome, nes buvo laikas judėti atgal į Vilnių.

Link stoties pasukome tuo pačiu keliu, šalia Lukos ežero. Gražesnio oro apsuptyje vaizdas čia taip pat žymiai pagerėja. 

Lukos ežeras pasibaigus lietui

Kažkas kažką kepa arba kažkas kažkur dega. Kvapas lyg ir maisto.

Paskutinis žvilgsnis prieš keliaujant į stotį

Laiptai prašosi remonto

Trakų geležinkelio stotis

Atvykę į stotį sužinojome, jog pirmadieniais ir antradieniais ji nedirba, todėl bilietus teko pirkti traukinyje. Tai sunkumų nesukėlė, nes tokiu atveju papildomas mokestis už bilietų pirkimą stotyje neimamas. Užjausti galime nebent konduktorių, neturėjusį stambesnio nominalo monetų grąžai, todėl visos kelionės metu laksčiusį su monetų maišeliu. 

19:33 traukinys pajudėjo iš Trakų. Tačiau paminėjome dar ne viską apylinkėse...

Užutrakio dvaras (iš ankstesnių kelionių)

Vien norint pasiekti Užutrakio dvarą nuo stoties reikėtų nueiti virš 9 kilometrų, ir dar tiek pat tektų nužingsniuoti atgal. Tiltų, kuriais būtų įmanoma pasiekti dvarą tiesiu keliu taip pat nėra, todėl tektų eiti aplink visą Galvės ežerą. Tai yra įmanoma, tačiau tokiu atveju per patį miestelį pasivaikščioti nelabai išeitų. Dėl šios priežasties Užutrakio dvaro šio trip'o metu neaplankėme. Jį lengviausia pasiekti būtų automobiliu.

Tačiau šioje vietovėje esu buvęs anksčiau, 2012-ųjų liepą, todėl pasidalinsiu keliais vaizdais iš ten. Per dvejus metus tikriausiai buvo pokyčių, tad rekomenduoju nuvykti patiems ir pamatyti viską gyvai, nes nuotraukose tokios vietovės nesukelia tokio įspūdžio kaip realybėje.

Neoklasicistiniai Užutrakio dvaro rūmai, pastatyti 1895-aisiais

Rūmų pastatas iš kitos pusės

Trakų salos pilis iš Užutrakio dvaro perspektyvos

Rūmų parko kraštinė dalis

Viena iš skulptūrų dvaro parke Galvės ežero fone

Dar viena iš skulptūrų

Daug „galvų“ vienoje eilėje

Aikštė priešais Užutrakio dvarą

Kelionės pabaiga

Trakai - antrasis „miniTrips“ kelionių po Lietuvą maršrutas. Jo metu traukiniais įveikėme apie 56 kilometrus, pėsčiomis - apie 10 kilometrų. Apėjome pagrindinius Trakuose esančius istorinius bei architektūrinius paminklus bei apsižvalgėme po patį miestą.


0 komentarai(-ų):

Rašyti komentarą